Verslas

2020.12.27 14:00

Nors vidurinė klasė Lietuvoje traukiasi, tačiau gyventojų pajamos auga greičiau nei Italijoje

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2020.12.27 14:00

Lietuvoje gyventojų pajamos ganėtinai greitai auga, ir nors pagal įvairius apibrėžimus pati vidurinė klasė mūsų šalyje mažėja, tačiau gyvenimas Lietuvoje gerėja ganėtinai greičiau, nei kad, pavyzdžiui, Italijoje, LRT RADIJUI sako ekonomistas Giedrius Stalenis. Europos mados ir gastronomijos centru laikomos Italijos gyventojai jau dešimtmetį junta mažėjančias disponuojamas pajamas. Tuo metu lietuvių perkamoji galia tik auga.

Turi galimybę taupyti ir investuoti

Skaičiuojama, kad per dešimtmetį vidurinė klasė Lietuvoje išaugo dešimtadaliu ir dabar jai priklauso beveik 60 proc. šalies gyventojų. Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei būtų galima priskirti apie 57 proc. šalies gyventojų.


„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad vieno atsakymo, kiek žmogus turi uždirbti, kad galėtų save priskirti viduriniajai klasei, nėra. Labiausiai paplitęs apibrėžimas, anot jos, yra Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Jis skelbia, kad į viduriniąją klasę patenka asmenys, kurių pajamos siekia nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.

„Tačiau šalys pagal savo pajamų struktūrą yra labai skirtingos, – primena ekonomistė. – Lietuvos pajamų struktūra yra tokia, kad mediana yra gerokai žemiau nei kad pajamų vidurkis, todėl mūsų šalyje yra labai sunku interpretuoti tą viduriniąją klasę.“

Toks asmuo ar namų ūkis turi galimybę tenkinti savo ne pirmo reikalingumo poreikius: bent kartą į metus išvažiuoti į kokią nors kelionę, turėti tam tikrą hobį, kuris taip pat reikalauja tam tikrų išlaidų.

Pašnekovė išskiria ir regioninį pajamų pasiskirstymą Lietuvoje. Viduriniosios klasės pasiskirstymas periferinėse zonose, kaimo vietovėse yra visai kitoks nei kad Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, pabrėžia ji.

„Tuomet reiktų vadovautis kokybiniais kriterijais ir viduriniąją klasę apibrėžti kaip namų ūkį, asmenis, kurie gali patenkinti savo būtiniausias išlaidas, būtiniausius poreikius, taip pat turi galimybių atsidėti tam tikras pinigų sumas taupymui, taip pat investavimui. Kitaip tariant – pasirūpinti savo ateitimi ir senatve.

Taip pat toks asmuo ar namų ūkis turi galimybę tenkinti savo ne pirmo reikalingumo poreikius: bent kartą į metus išvažiuoti į kokią nors kelionę, turėti tam tikrą hobį, kuris taip pat reikalauja tam tikrų išlaidų“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Kaimuose prisiduriama iš ūkio

Pagal skaičiavimus, viduriniajai klasei gali save priskirti tokie asmenys, kurių pajamos siekia nuo 820 iki 2184 eurų iki mokesčių. I. Genytė-Pikčienė sako, kad šie rėžiai paskaičiuoti pagal EBPO kriterijų, taigi išeina taip, kad vidurinei klasei būtų galima priskirti ir tuos, kurie uždirba 820 prieš mokesčius, taigi 528 eurai po mokesčių. Tokios pajamos yra išties kuklios.

„Jei namų ūkis, susidedantis iš dviejų suaugusiųjų ir vaikų, iš abiejų suaugusiųjų gauna tik tokias pajamas, tai tada tikrai toks namų ūkis nėra vidurinioji klasė. Iš tokių pajamų verstis yra pakankamai sudėtinga, o kur dar turėti galimybes atsidėti, taupyti ar vaikus išleisti į būrelius? Tačiau čia, kaip jau ir minėjau, yra ta regioninė atskirtis.

Didmiesčiuose tai nebūtų viduriniosios klasės pajamos, tačiau mažuose miesteliuose, kaimo vietovėse, kur prie pajamų yra galimybių prisidurti kitais būdais, pavyzdžiui, turint ūkį, užsiauginant ten dalį savo maitinimosi poreikių, pajamos skaičiuosis visai kitaip. Ta pajamų situacija gali būti visai kita.

Vidurinioji klasė Senajame žemyne menko ir mažėjo. Ir tai vyko visur: tiek Vokietijoje, tiek ir Lietuvoje.

Tokie platūs rėžiai, nuo 820 iki 2184 eurų pajamų, yra todėl, kad norima įtikti visiems kriterijams, jog būtų galima padengti namų ūkius tiek regionuose, tiek ir miestuose. Taigi, viduriniąją klasę taikliau yra apibrėžti vadovaujantis kokybiniais kriterijais.“

Perkamoji galia Lietuvoje auga, Italijoje – menksta

„Euromonitor International“ ekonomistas Giedrius Stalenis pastebi, kad EBPO išskirta vidurinioji klasė atskirose Europos šalyse skiriasi pagal savo perkamąją galią.

„Be jokios abejonės Vakarų Europoje viduriniosios klasės pajamos yra didesnės nei kad Lietuvoje. Štai Vokietijoje, Italijoje ar Ispanijoje viduriniosios klasės išlaidos bus didesnės nei mūsų šalies namų ūkių. Labai sunku palyginti tas klases tarp skirtingų šalių, nes čia, kaip ir minėjo Indrė, atsiranda regionų, kaimo vietovių ir miestų kontrastai“, – sako G. Stalenis.

Lietuvoje mes augame ganėtinai greitai, mūsų perkamoji galia auga, tačiau vidurinioji klasė nyksta, ir ta nelygybė taip pat vis labiau didėja.

Ekonomistas pastebi, kad nuo pat 2010-ųjų finansų krizės vidurinioji klasė Senajame žemyne menko ir mažėjo. „Ir tai vyko visur: tiek Vokietijoje, tiek ir Lietuvoje, – tikina jis. – Tikėtina, kad ta tendencija dar labiau pastiprės ir per šią (koronaviruso pandemijos – LRT.lt) krizę.“

Tačiau, anot G. Stalenio, nepaisant viduriniosios klasės traukimosi tendencijos, Lietuva gerokai stipriau demonstruoja augančią perkamąją galią. Tuo metu pietinėse Europos šalyse realios disponuojamos gyventojų pajamos arba auga labai minimaliai, arba iš viso buksuoja.

„Lietuvoje gyventojų pajamos ganėtinai greitai auga, ir nors pagal įvairius apibrėžimus pati vidurinioji klasė mūsų šalyje mažėja, tačiau gyvenimas Lietuvoje gerėja ganėtinai greičiau, nei ką mes matome, pavyzdžiui, Italijoje, kur nuo 2010 m. vidutinės realiosios gyventojų disponuojamos pajamos, atskaičius infliaciją, netgi sumažėjo. Lietuvoje mes augame ganėtinai greitai, mūsų perkamoji galia auga, tačiau vidurinioji klasė nyksta, ir ta nelygybė taip pat vis labiau didėja“, – sako ekonomistas Giedrius Stalenis.

Visas ekonomistų pokalbis apie viduriniąją klasę Lietuvoje ir Europoje – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.