Verslas

2020.12.09 09:26

Taikyti sankcijas ar užsimerkti prieš režimą: Cichanouskaja ragina Lietuvą imtis sankcijų Baltarusijos trąšų įmonei

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.12.09 09:26

Per Lietuvą geležinkeliu gabenamos ir Klaipėdos uoste kraunamos baltarusiškos trąšos valstybei neša nemažas pajamas. Vis dėlto Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja LRT RADIJUI sako, kad Lietuva turėtų taikyti sankcijas trąšas gaminančiai įmonei „Belaruskalij“. Taip jau svarsto elgtis trąšų pirkėjai Norvegijoje. Tačiau Klaipėdos uosto vadovas įsitikinęs, kad atsisakius krauti baltarusiškas trąšas, pelningą krovą nugvelbtų konkuruojantys Rusijos uostai.

Neigiamai atlieptų ekonomikai

Lietuva nemažai uždirba iš Baltarusijos režimą finansuojančių valstybinių įmonių. Baltarusijos opozicija ragina Lietuvą bent laikinai taikyti sankcijas tokioms įmonėms kaip „Belaruskalij“.


Klaipėdos jūrų uostui ir Lietuvos geležinkeliams baltarusiškos trąšos neša milžiniškas pajamas. Todėl tiek uosto, tiek ir geležinkelių vadovai jokių veiksmų imtis neketina ir sako, kad tam reiktų politinio sprendimo.

„Reikia apsispręsti politiškai ir vienareikšmiškai, nes tikrai ekonomikai rezultatas bus neigiamas“, – tikina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Siūlo sekti norvegų pavyzdžiu

Tačiau iš dalies valstybinė Norvegijos kompanija „Yara“ apsisprendė ir be politikų. Ji yra viena didžiausių baltarusiškų trąšų pirkėjų. Norvegai pareiškė, kad ketina persvarstyti savo planus dėl trąšų pirkimo iš „Belaruskalij“.

Norvegus neramina žmogaus teisių padėtis šioje įmonėje – iš ten atleidžiami darbuotojai, kurie pasisakė prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Be to, gautos pajamos atitenka režimo palaikymui.

Jei norvegai nustos pirkti baltarusiškas trąšas, tai būtų nemažas smūgis Lukašenkos režimui.

Lietuvoje gyvenanti opozicijos lyderė S. Cichanouskaja įsitikinusi, kad Lietuva turi sekti norvegų pavyzdžiu.

„Visi turi suvokti, kad tai yra laikinosios priemonės – jos gyvuos tol, kol bus gyvas ir režimas, kol šalyje bus mušami, prievartaujami, tardomi kalėjimuose žmonės, – sako S. Cichanouskaja. – Žmonės, kurie palaiko baltarusius, demokratinės šalies idėją, pasisako už valdžios pasikeitimą, turi padėti. Jie privalo paspausti režimą. O būtent tai ir yra vienas spaudimo būdų ir jis yra neišvengiamas.“

Užleistų vietą konkurentams

Baltarusijos opozicija ragina Lietuvą taikyti finansines sankcijas trąšų gamintojai. Kitaip tariant, padidinti trąšų gabenimo kainą. Taip siūloma didinti spaudimą Lukašenkos režimui.

Baltarusiškos trąšos Klaipėdos uoste sudaro daugiau nei trečdalį visos uosto krovos. Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A. Latakas tikina, kad toks sprendimas smarkiai kirstų per pajamas ir pradžiugintų konkurentus.

Jeigu uosto ar geležinkelių kainos keistųsi, tai tokia situacija ir galimybe tikrai pasinaudotų Rusijos uostai, neabejoja Klaipėdos uosto vadovas. „Ir tai Rusijos uostams padaryti būtų žymiai lengviau ir paprasčiau, nei kad yra šiandien“, – apie konkurencinę įtampą tarp Baltijos uostų prabyla A. Latakas.

Valstybinėje įmonėje – valstybinė politika

Lietuvos geležinkelių metinės pajamos iš baltarusiškų krovinių siekia apie šimtą milijonų eurų. Akivaizdu, kad sankcijų taikymas „Belaruskalij“ Lietuvos geležinkeliams taip pat būtų skausmingas.

Lietuvos geležinkelių įmonės „LTG Cargo“ vadovas Egidijus Lazickas teigia, kad jei įmonė būtų privati, tai būtų sąžinės reikalas dirbti ar ne su baltarusiais. Tuo tarpu valstybinėje įmonėje, anot jo, vykdoma valstybinė politika.

„Yra valstybinė politika, yra reikalavimai, kuriuos mes, kaip valstybinė įmonė, turime vykdyti, – tikina E. Lazickas. – Jeigu tai būtų privati kompanija, tada tas privatus žmogus turėtų tartis su savo sąžine, ar nori jis vystyti toliau tokią prekybą, ar ne. Šiuo atveju mes, kaip valstybės valdoma įmonė, turėtume žiūrėti mums keliamų tikslų.“

Naudą jaučia ne tik uostas

Politikai turi apsispręsti, kas valstybei yra svarbiau – pajamos iš baltarusiškų krovinių ar sankcijos Lukašenkos režimui. Įdarbintas uostas ir geležinkelis ar opozicijos prašymas būti solidariems.

Klaipėdos uosto direkcijos vadovas primena, kad baltarusiškas krovinys uostui yra labai reikšmingas. „Tiek krovos rodikliais, tiek ir pajamomis, – pabrėžia A. Latakas. – Tas pajamas skaičiuojame ne tik uostui, bet ir visam transporto sektoriui, o taip pat ir darbuotojams, investicijoms, padarytoms į uostą. Tiek valstybės, tiek ir privačių įmonių.“

Didžiausia Baltarusijos opozicijos viltis – Europos Sąjungos (ES) sankcijos įmonėms. Tačiau kol kas nežinia, ar į jas pateks „Belarus Kalij“. Lietuvos valdantiesiems teks apsispręsti, ar imtis ekonominių sankcijų, ar pakaks tik politinių.

Reportažo apie per Lietuvą gabenamas baltarusiškas trąšas klausykitės ir radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.