Verslas

2020.12.08 17:39

22 punktai Vyriausybės programoje, aktualūs visiems: pensijos, atlyginimai ir nauji mokesčiai

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.08 17:39

Naikinamos lengvatos „žaliam“ dyzelinui, didesni turto ir aplinkosaugos mokesčiai, mokytojų atlyginimų kėlimas ir minimalaus darbo užmokesčio medicinos sektoriaus darbuotojams įvedimas – tai pokyčiai, kuriuos valdantieji planuoja įgyvendinti per ateinančius ketverius metus.

Antradienį Seimui pristatyta Vyriausybės ketverių metų programa. LRT.lt išskiria svarbiausius ekonominius aspektus, jie palies kiekvieną šalies gyventoją.

1. Mokytojų atlyginimai didės iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio

Naujoji Vyriausybė per ateinančius ketverius metus žada didinti mokytojų atlyginimus. Planuojama, kad darbo užmokestis mokytojams jau 2024 m. pasieks 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Pavyzdžiui, jeigu mokytojų darbo užmokestis jau dabar siektų 130 proc. VDU, jie vidutiniškai uždirbtų 1 613 eurų popieriuje (1 017 eurų į rankas).

Taip pat žadama peržiūrėti mokytojų krūvio sandaros ir etatų formavimo principus. Svarbiausias kriterijus, lemiantis finansinį atlygį, kaip rašoma programoje, bus tiesioginis darbas su vaikais.

2. Turto ir aplinkosauginiai mokesčiai

Naujoji Vyriausybė per artimiausius ketverius metus įsipareigoja įgyvendinti mokestinę politiką, kuri būtų stabili ir prognozuojama. Todėl pasižadama vengti neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų. Tai pat laikytis principo, kad apie mokestinius pakeitimus suinteresuotieji asmenys būtų informuojami iš anksto ir turėtų laiko tinkamai pasiruošti taikyti pasikeitusias normas.

Vyriausybė taip pat svarstys galimybę keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Taip pat bus siekiama mažinti biudžetų priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių, tokių kaip PVM ir akcizai, o gyventojams įvesti turto ir aplinkosaugos mokesčius.

„Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetą teiksime būtent jiems“, – rašoma programoje.

3. Naikinamos lengvatos „žaliam“ dyzelinui

Vyriausybė žada mažinti šalyje veikiančių verslų poveikį aplinkai. Siekiant įgyvendinti tokią politiką, iki 2024 m. bus panaikintos visos mokesčių lengvatos naudojamam iškastiniam kurui. Taip pat bus visiškai atsisakyta anglies bei naftos produktų naudojimo šilumos sektoriuje.

Sektorinė mokesčių politika bus perorientuota į aplinkosauginius tikslus, išplečiant gamintojų atsakomybę ir užtikrinant „teršėjas moka“ principo taikymą, siekiant atspindėti tikrąją gamtos išteklių kainą. Sutaupytos ir papildomai surinktos mokesčių mokėtojų lėšos bus skirtos žaliųjų pokyčių bangai stiprinti ir pažeidžiamiausių gyventojų mokestinei naštai mažinti.

4. Didesnės senatvės pensijos, mažesnė socialinė atskirtis

Didelį dėmesį ateinančius ketverius metus žadama skirti ir vyresnio amžiaus žmonėms bei socialiai pažeidžiamoms grupėms. Programoje rašoma, kad socialiai pažeidžiami žmonės gaus ne tik finansinę paramą, bet, visų pirma, kokybiškas socialines paslaugas, kurios juos įgalintų ir padėtų grįžti į visavertį visuomenės gyvenimą.

Taip pat žadama, kad senatvės socialinio draudimo ir socialinės šalpos pensijos didės, o ryšys tarp žmogaus mokamų įmokų ir gaunamų išmokų stiprės.

Programoje pažymima, kad valdantieji nežada reformuoti 2-osios pensijų pakopos, tačiau sieks, kad privataus pensijų kaupimo sistema būtų efektyvi, aiškiai reglamentuojama, pastovi, skaidri ir užtikrinanti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą.

5. Vienišų žmonių pensija ir skurdo mažinimas

Planuojama gerinti ir vienišų pensininkų situaciją: vietoj našlių pensijų bus įvesta vienišų pensinio amžiaus asmenų pensija, jos dydis sudarys ne mažiau kaip 11 proc. nuo vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį. Šiuo metu tokios pensijos dydis siektų apie 44 eurus.

Taip pat per ateinančius ketverius metus žadama didinti išlaidas socialinei apsaugai. Per mokestines ir finansines priemones bus siekiama mažinti pajamų nelygybę ir skurdą.

6. Naikinamas „gyvulių ūkis“

Vyriausybė pažymi, kad bus bandoma atsisakyti socialiai nepateisinamų lengvatų ir skirtingo apmokestinimo už tas pačias veiklas. Taip pat bus siekiama sumažinti galimybes vengti mokėti socialinio draudimo įmokas.

„Detaliai įvertinsime mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrėsime mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą, kuriančias mokestinį arbitražą, skatinančias šešėlį. Taip pat užtikrinsime fiskalinį skaidrumą, aiškią ir viešai prieinamą taikomų lengvatų stebėseną, padėsiančią įvertinti lengvatų poveikį ir naudą visuomenei, verslui ir valstybės biudžetui“, – rašoma programoje.

7. Vienišiems tėvams – palankesnės sąlygos nuomotis būstą, pigesni vaikų būreliai

Bus siekiama, kad vaikus auginantys vieniši tėvai turėtų daugiau galimybių dirbti pagal lankstų darbo grafiką, jiems būtų teikiama efektyvi valstybės parama kuriant verslą, taikoma efektyvi perkvalifikavimo sistema ir kitos efektyvios užimtumo priemonės.

Šeimoms, kuriose auga vaikai tik su vienu iš tėvų, bus sudarytos palankesnės sąlygos nuomotis būstą, bus pigesni vaikų būreliai ir pan.

8. Mažesnis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Vyriausybė mato svarbą mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, sudarant geresnes galimybes moterims siekti karjeros ir išsilaikyti darbo rinkoje. Kokiomis priemonėmis tai bus daroma – nedetalizuojama.

Įgyvendinant šią priemonę keliamas tikslas, kad iki 2030 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sumažėtų iki 10 proc. (šiuo metu jis yra 12,4 proc.).

9. Minimalus medicinos sektoriaus darbuotojų atlygis

Naujoji Vyriausybė bandys kurti palankią aplinką medicinos sektoriaus darbuotojams Lietuvoje.

Planuojami sukurti motyvuojančią atlygio už darbą sistemą ir kreipti ypatingą dėmesį teigiamo emocinio klimato sveikatos sistemoje formavimui. Motyvuojantis gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos specialistų darbo užmokestis bus susietas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, nustatant darbo užmokesčio „grindis“.

10. Investicijos į mokslinius tyrimus didės iki 2 proc. BVP

Žadama didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Šiam tikslui pasiekti bus sukurtos paskatos verslui investuoti į mokslinius tyrimus, kad privataus sektoriaus investicijos pasiektų bent Europos Sąjungos vidurkį.

Keliamas tikslas, kad iki 2030 m. valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siektų 2 proc. BVP.

11. 5G ryšio plėtra

Daug dėmesio ateinančius ketverius metus planuojama skirti ir 5G ryšio plėtrai. Pasižadama užtikrinti prieigą prie aukštos kokybės interneto ryšio. Taip pat įsipareigojama siekti sklandaus perėjimo prie vieno svarbiausių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pokyčių ateinantį dešimtmetį – penktosios kartos judriojo ryšio (5G) diegimo.

12. Valstybė investuos į pasirinktų regionų plėtrą

Perspektyviausiems šalies regionams bus skirtos papildomos investicijos. Kokie miestai ar rajonai tai galėtų būti – programoje nėra įvardijama.

Pasirinktiems regionams bus sudarytas specializuotas augimo planas ir įgyvendinama ekonomikos augimu grįsta regionų plėtros politika. Į pasirinktus regionus bus bandoma pritraukti investicijų, skatinamos jaunimo verslumo iniciatyvos, naujų darbo vietų kūrimas.

Regionuose taip pat bus siekiama gerinti ir viešųjų paslaugų prieinamumą bei kokybę. Bus sudarytos lygios galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas visų regionų gyventojams.

13. Vyresnio amžiaus žmonės turės galimybę dirbti ir užsidirbti tol, kol norės ir galės

Didesnis dėmesys bus skirtas vyresnio amžiaus žmonių profesiniam tobulėjimui. Nuosava veikla norintiems užsiimti senjorams bus parengtas sidabrinio startuolio paketas, jis apims mokymus, verslo inkubatorių infrastruktūrą, patirties dalijimosi programas ir valstybės garantijas verslo paskoloms.

Žadama parengti vyresnio amžiaus asmenų darbo ir pilietinio aktyvumo, sveiko senėjimo, turizmo, verslumo, mokymosi priemones. Pasitelkiant aukštojo mokslo įstaigas ir privatų sektorių, bus plečiamos socialinės inovacijos ir siekiama, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybę dirbti ir užsidirbti tol, kol nori ir gali, o darbo sąlygos būtų lankstesnės ir atlieptų individualius žmogaus poreikius.

14. Mikroįmonėms – mokestinės lengvatos

Verslumo skatinimas, įdiegiant „mikroverslo“ sąvoką (tai įmonės, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir apyvarta nesiekia 2 mln. per metus), taps vienu iš Vyriausybės prioritetų.

Tokioms įmonėms bus svarstoma suteikti mokestines paskatas, tokias kaip moratoriumą baudoms, mažesnį pelno mokesčio tarifą. Taip pat žadama mažinti reguliacinę naštą mikroįmonėms.

15. Baltarusiškų verslų į Lietuvą perkėlimas

Įsipareigojama paruošti Verslo persikėlimo į Lietuvą planą verslui (pirmiausia iš kaimyninių šalių, tokių kaip Baltarusija), tam bus numatyta teisinio reguliavimo ir mokestinių pokyčių, didinančių Lietuvos konkurencingumą regione. Bus siekiama bendradarbiauti su aukštos pridėtinės vertės verslo organizacijomis Baltarusijoje ir kitose aktualiose šalyse, siekiant, kad jos persikeltų į Lietuvą.

16. Strateginio investicinio fondo sukūrimas

Apie tai, kad žadama steigti 10 mlrd. eurų vertės dydžio investicinį fondą, konservatoriai rašė ir savo programoje. Nors šį kartą nedetalizuojama, kokio dydžio turėtų būti fondas, pažymima, kad jo paskirtis bus telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir vykdyti investicijas į valstybės išskirtas prioritetines sritis.

Fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriai), Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) investicijomis. Šios būtų kreipiamos į prioritetinius valstybės projektus, tradicinės pramonės transformaciją (pagal „Industry 4.0“), smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Šioms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms būtų teikiamos finansinės paskatos (nuo 5000 eurų). Pagal šį mechanizmą smulkusis ir vidutinis verslas galėtų gauti paskolų, lizingą, eksporto draudimą.

17. Klimatui neutrali ekonomika iki 2050 m.

Vyriausybė planuoja iki 2030 m. 30 proc. sumažinti Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, palyginti su 2005 m. Iki 2025 m. siekiama stabilizuoti ŠESD išmetimus net ir tuose sektoriuose, kuriuose iki šiol buvo jų augimas, tai yra transporto ir žemės ūkio veiklos.

Žaliosios energetikos taikymo pokyčių planuojama ir valstybiniam sektoriui. Nuo 2023 m. žadama įpareigoti valstybines įstaigas vartoti tik ekologišką elektros ir šilumos energiją, naudoti tik netaršų transportą, prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu.

Iki 2030 m. norima trečdaliu sumažinti urbanizuotų teritorijų CO2 pėdsaką, taip pat iki 2030 m. planuojama vieną iš Lietuvos miestų paversti į aplinkai neutralų, o per ateinančius ketverius metus kasmet renovuoti po 1000 daugiabučių.

18. Kaimų gaivinimas

Planuojama ne tik tam tikrų regionų, bet ir šalies kaimų gaivinimo programa. Valdantieji žada skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, sudarydami sąlygas kartų kaitai kaimo vietovėse.

Planuojama modernizuoti žemės ūkio sektorių, siekiant pritraukti jaunimą ir gerinant sąlygas jų verslo plėtrai. Sutelkiant Europos Sąjungos paramos fondų ir valstybės lėšas, bus remiamos politikos, padėsiančios jaunimui kurtis kaime, gauti pagrindines paslaugas (įskaitant mobilias) ir auginti vaikus, o senjorams oriai, saugiai ir įdomiai gyventi.

Kaimo vietovėse bus siekiama teikti paramą verslui bei skatinti modernių, gerai mokamų darbo vietų kūrimą.

19. Pajamos apmokestinamos pagal šeimos narių skaičių

Vyriausybė planuoja ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojo. Programoje rašoma, kad toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas atsižvelgia ne tik į pajamų dydį, bet ir į turimus išlaikytinius.

20. Pokyčiai turgaus prekeiviams, statybininkams ir automobilių pardavėjams

Šešėlinės ekonominės veiklos mažinimas – vienas iš programoje minimų prioritetų. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, bus parengtas šešėlio mažinimo priemonių planas, apimantis tris esmines sritis: skatinimą formalizuotis, prevenciją ir sąmoningumo ugdymą, taiklesnį administravimą ir efektyvią kontrolę.

Atsižvelgiant į tai, didesnis dėmesys bus skirtas smulkiojo verslo administravimui lengvinti, taip pat bus skiriamas ypatingas dėmesys didžiausią poveikį galinčioms daryti priemonėms, tokioms kaip statybininko ID kortelė, automobilių savininkų (valdytojų) registracijos el. platforma ir el. sandoriai, turgavietėse prekiautojų popierinių apskaitos žurnalų skaitmenizacija, automobilių dalių šešėlinės rinkos sumažinimo priemonės.

21. Atvirkštinio PVM taikymas

Žadama svarstyti galimybę praplėsti atvirkštinio PVM taikymo praktiką ne tik statybos darbams, bet ir kitoms paslaugoms / prekėms, jei jas teikia smulkusis verslas; sudaryti smulkiajam verslui realias galimybes mokėti PVM pagal kasos principą (gavus apmokėjimą); pavėlavus sumokėti deklaruotą mokestį smulkiajam verslui taikyti mažesnius delspinigius ir supaprastintas priemones mokesčiams atidėti.

22. Finansinių technologijų industrijos plėtra

Ateinančius ketverius metus planuojama skatinti finansinių technologijų industrijos kiekybinę ir kokybinę plėtrą Lietuvoje, šio sektoriaus įmonėms užtikrinant palankią reguliacinę aplinką.

„Didelį dėmesį skirsime siekdami pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, šiuo tikslu didinsime Lietuvos, kaip finansinių technologijų centro, žinomumą tikslinėse užsienio rinkose. Skirsime dėmesį kapitalo pasiūlai didinti finansinių technologijų įmonėms kiekviename jų plėtros etape. Efektyvi finansinių technologijų įmonių veiklos priežiūra, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas, pinigų plovimo, vartotojų apsaugos, kibernetinio saugumo ir kitų sektoriaus rizikų valdymas bus svarbūs principai, kurių laikymąsi užtikrinsime siekdami industrijos plėtros“, – rašoma Vyriausybės programoje.