Verslas

2020.12.05 22:18

Prie pandemijos prisitaiko ir sukčiai – telefonines apgavystes keičia internetinės

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.12.05 22:18

Per karantiną išpopuliarėjus elektroninei prekybai, į internetą keliasi ir sukčiai. Anot policijos pareigūnų, patiklius žmones apgauti bandoma tiek apsimetus pardavėjais, tiek pirkėjais. „Prekė ryte, pinigai vakare“, – taip dažniausiai taikomą sukčių modelį apibūdina Kauno apskrities policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenko. Kalėdinių dovanų ieškančius internete policijos pareigūnas įspėja neprarasti budrumo.

„Jei anksčiau buvo telefoniniai sukčiavimai, fizinis kontaktas – dabar pandemija, žmonės laikosi distancijos, populiarėja elektroninė prekyba, mūsų įtariamieji tai supranta ir pradeda dirbti internetinėje erdvėje“, – sako A. Gubenko.

Sukčiai naudojasi pandemija – internetinėje erdvėje apgaudinėja apsimesdami ir pirkėjais, ir pardavėjais

Anot pareigūno, didžiausia rizika patekti į sukčių pinkles – internetinės skelbimų svetainės.

„Auka patalpina skelbimą, kad nori parduoti telefoną. Įtariamieji asmenys paskambina ir pasiūlo nusipirkti. Žmogų bandoma įtikinti, kad už daiktą yra sumokėta, netgi atsiunčiama pavedimo kopija, kuri būna padirbta. Kartais auka gauna ir žinutę su asmens tapatybės kortelės nuotrauka – kad žiūrėk, čia aš, ir aš sumokėjau. Auka patiki ir išsiunčia daiktą. Rezultatas – netenka daikto ir negauna pinigų“, – pasakoja pareigūnas.

Apsimetus pardavėjais, interneto skelbimuose talpinamos neturimų daiktų nuotraukos. A. Gubenko sako, kad prieš šventes, sukčiai kaip masalu bando suvilioti pigesniais nei rinkoje telefonais, populiariomis žaidimų konsolėmis: „Žmogus susivilioja, perveda pinigus į nurodytą sąskaitą ir netenka pinigų, o daikto, paaiškėja, kad net ir nebuvo.“

Nukentėjusius ragina kreiptis į policiją

Dažniausiai dėl internetinių sukčių patiriami nuostoliai siekia iki tūkstančio eurų. „Jų mintis – naudos gavimas. Gavę pinigus į savo sąskaitą, jie greitai perka kripto valiutas, žaidimų konsolių abonementus“, – atskleidžia nusikaltimus nuosavybei tiriantis pareigūnas.

Nors atgauti prarastus pinigus, net ir nustačius sukčius, nėra lengva, nukentėjusius pareigūnai ragina kreiptis į teisėsaugą.

„Kartais žmogus prarado 100 eurų ir sako, tiek to. Bet jei yra parašomas pareiškimas, tai ne tik pranešama apie įvykusį įvykį. Tai gali padėti užkirsti kelią kitų nusikaltimų padarymui ateityje“, – sako A. Gubenko.

Daugiau ginčų dėl negautų prekių

Vartotojų teisių tarnyba šiuo metu dėl elektroninės prekybos yra gavusi trečdaliu daugiau ginčų nei tokiu pat metu praėjusiais metais. Daugiausia skundžiamasi, kad prekių nesulaukiama laiku arba iš viso jų negaunama.

„Kas blogiausia, kad tuo metu pardavėjai nekomunikuoja su vartotojais, vartotojas yra nežinioje. Jis nežino, kas vyksta su jo preke, su jo sumokėtais pinigais. Kitas skundų pobūdis, kai gaunamos ne tokios prekės. Užsisakėt raudoną suknelę, o gaunat žalią“, – sako Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nuotolinės prekybos skyriaus vedėja Aida Gasiūnaitė-Stagvinskienė.

Anot jos, Lietuvoje ar Europos Sąjungoje sudarius sandorius, ginčai išaiškinami lengviau, pinigus vartotojams pavyksta grąžinti. Sudėtingiau nagrinėti skundus, kai perkama iš trečiųjų šalių.

„Per pirmą karantiną, kai buvo sunku įsigyti kaukių, skysčio dezinfekcinio, tai vartotojai susigundydavo visais variantais, tad buvo atvejų, kai pinigai pervesti į banką Belgijoje, gavėjas registruotas Rusijoje, tinklalapis registruotas Kanadoje. Ten galioja duomenų apsauga ir mums kaip institucijai neteikiama informacija, kas valdo tą svetainę“, – apie pasitaikančius fiktyvius pardavėjus pasakoja A. Gasiūnaitė-Stagvinskienė.

Žema kaina sukelia įtarimų

Tiek vartotojų teisių gynėjai, tiek populiarių internetinių parduotuvių atstovai pirkėjams saugantis apgavysčių ar sukčių pataria rinktis patikimus pardavėjus.

„Pamačius viliojantį skelbimą internete, siūlau neskubėti. Visada reikėtų patikrinti, kiek prekė kainuoja kitose patikimose parduotuvėse. Neįprastai žema kaina visada yra signalas sunerimti“, – sako internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė.

Anot jos, prieš perkant rekomenduojama paskaityti kitų klientų atsiliepimus.

„Reikėtų patikrinti registraciją ar įmonė turi grąžinimo garantinio aptarnavimo taisykles, ar veikia klientų aptarnavimo skyrius“, – sako R. Strazdauskaitė. Bandant apsisaugoti nuo sukčių, patariama atkreipti dėmesį, kokie nurodomi rekvizitai, ar pateikiamas telefono numeris, bandyti juo paskambinti.