Verslas

2020.12.03 21:15

Kandidatė į žemės ūkio ministro postą Miniataitė – apie jaunųjų ūkininkų skatinimą ir pagalbą žvejams

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.12.03 21:15

Prieš metus tuometė Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė pasiprašė perkeliama į ne politinio pasitikėjimo ministerijos patarėjo pareigas. Dabar ji yra kandidatė į aukščiausią politinės kategorijos postą šioje ministerijoje. Kandidatė į ministrų kabinetą D. Miniataitė – „Dienos temoje“.

– Kai Seimas nutarė, kad ministerijų kancleriai bus politinio pasitikėjimo kategorijos žmonės, nenorėjote būti kanclere Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministro Giedriaus Surplio ministerijoje. Dabar norite būti ministre konservatorių deleguotos Ingridos Šimonytės ministrų kabinete. Ar dėl to, kad Šimonytės ir Surplio politinės pažiūros yra skirtingos?

– Manau, tikrai ne dėl to. Tikrai ilgai svarsčiau, bet manau, kad nulėmė tai, jog turiu pakankamai patirties ir galėčiau būti naudinga I. Šimonytės komandai.

– O kaip jūs apibūdintumėte savo politines pažiūras? Jūs dirbote kanclere prie penkių ministrų trijose gana skirtingose vyriausybėse.

– Atvirai pasakius, nelabai suprantu, ką bendro turi politinės pažiūros ir tuometė kanclerio pareigybė, nes tai buvo valstybės tarnautojo pareigybė. Manau, tai nieko bendro neturėjo turėti su politinėmis nuostatomis. Todėl, matyt, ir galėjau dirbti.

– Dabar turbūt turėsite? Ar manote, kad irgi neturėsite nieko bendro su politinėmis nuostatomis, jeigu būsite ministrų kabineto narė? O, regis, būsite.

– Tikrai turėsiu.

– Kokios yra jūsų pažiūros?

– Nežinau, ar mano pažiūros yra esmė. Mano pažiūros visada buvo kažkur apie centrą. Manau, pažiūros nėra esminis dalykas.

– Po jūsų susitikimo su prezidentu buvo paskelbta, kad prezidentas tarsi pasigedo aiškesnių jūsų darbo tikslų, bet gerai vertina jūsų profesinę kvalifikaciją. Kokius jūs tikslus pristatėte, jeigu pristatėte prezidentui, kad mūsų žiūrovai patys galėtų suprasti, kiek jie yra aiškūs, ambicingi ir pasiekiami?

– Tuos tikslus pirmiausia pristačiau tada, kai I. Šimonytė mane pasiūlė skirti kandidate į žemės ūkio ministrus. Pirmiausia buvo pridėtinės vertės didinimas žemės ūkio ir maisto sektoriaus grandinėje. Antras tikslas – žalioji pertvarka. Trečias – kaimo gaivinimas, kadangi žinome, kad turime gana prastą situaciją kaime ir reikia ką nors daryti. Dar buvo skaitmeninimas, administracinės naštos mažinimas ir daugybė kitų tikslų.

– Ar jūs pati sau keliate klausimą ir turite atsakymą, kokiais kriterijais ir kada būtų galima įvertinti, ar jūsų paminėti tikslai yra pasiekti?

– Manau, Vyriausybės programoje kriterijų bus pakankamai daug, nes programa išsiskiria rodiklių gausa. Jei ketverius metus dirbsiu, galėsiu įsivertinti.

– Pavyzdžiui, kaimo atgaivinimas. Kokie kriterijai leistų sakyti: „Štai, man būnant ministre, mes pasiekėme tam tikrus dalykus, kurie leidžia objektyviai sakyti, jog kaimas yra atsigavęs“?

– Yra daug priemonių: jaunųjų ūkininkų skatinimas arba kartų kaitos procesai. Dabar žinome, kad jaunieji ūkininkai iki 40 metų Lietuvoje sudaro 14 proc., tikėkimės, kad jų skaičius darbo pabaigoje turėtų išaugti. Yra ir kitų dalykų, susijusių su bendruomenėmis, verslais, kas pamatuojama verslais kaime, taip pat tvarių ir modernių darbo vietų kūrimas. Yra daug rodiklių, tad manau, kad jų tikrai užteks, svarbu, kad tik pavyktų tie darbai.

– O kaip galėtumėte apibūdinti tas priemones, kuriomis būtų galima pasiekti tuos rodiklius? Kokios konkrečios priemonės galėtų paskatinti verslų kūrimąsi kaimo regionuose?

– Nuo kitų metų prasideda naujas finansinis laikotarpis ir šiuo laikotarpiu mes turėsime daug priemonių. Aišku, pirmiausia didžioji dalis jų bus nukreiptos į žaliąją pertvarką, tačiau taip pat bus daug kalbama ir dėmesio skiriama kaimo gaivinimui, verslams ir kitiems dalykams. Tai bus investicinės priemonės: žmonės bus mokomi, konsultuojami, bus skatinamas bendradarbiavimas rinkoje. Priemonių bus įvairių, kol kas nesame jų aprašę, todėl ir imuosi darbų.

– Visas tas priemones, ko gero, būtų galima rasti atsivertus kokią nors dabartinės Žemės ūkio ministerijos programą: ir dėl mokymo, ir dėl skatinimo, ir dėl investicijų. Ką jūs ketintumėte, jeigu ketintumėte, keisti iš esmės, lyginant su dabartiniu ministerijos darbu?

– Programą ar apskritai darbą?

– Žmonių mokymas, investicijų pritraukimas ir panašūs dalykai... Jie mūsų įvairiose programose skamba nuo 2004 metų ir kasmet po keletą kartų, per keletą projektų.

– Pirmas darbas yra susijęs su pridėtinės vertės didinimu, kadangi Lietuva paramą iš Europos gauna nuo 2000 metų, pradedant SAPARD programa. Parama teikiama pakankamai ilgai, bet norimo proveržio nėra matoma. Dabar kiek kitaip bus konsultuojami žmonės ir mokymai šiek tiek kitaip bus vedami – daugiau koncentruojantis į rezultatą ir į pačių ūkininkų ar asociacijų poreikius. Manau, ir rezultatai būtų žymiai geresni, nei buvo iki šiol.

– Prezidentas G. Nausėda antrina Europos Komisijai kartodamas, kad gerovės valstybė yra žalioji. Tai yra vienas iš jūsų programinių būsimos Vyriausybės tikslų – kad valstybė būtų draugiška gamtai. Europos Komisija nori daugiau remti tuos, kas žemės ūkyje naudoja mažiau trąšų, nepila trąšų visuose ir bet kuriuose laukuose. Kokių matote variantų skatinant būtent tokį ūkininkavimą?

– Antras prioritetas – žalioji pertvarka, kurioje pirmiausia kalbama apie CO2 emisijų mažinimą. Apie 40 proc. naujosios programos bus siejama su šio klausimo sprendimu. Taip pat bus keičiamos ūkininkavimo technologijos, kad būtų mažiau emisijų. Investicijos ir kiti dalykai bus nukreipiami šia linkme. Taip pat žinome, kad žaliasis kursas yra siejamas su trąšų mažinimu arba jų pakeitimu kitais trąšiais produktais, šiuo atveju daugiau organikos grąžinama į dirvožemį. Šita kryptimi taip pat dirbsime.

Tas pats kalbant apie chemikalus, kitas priemones. Visi šie dalykai bus atspindėti ir ūkininkai bus skatinami ūkininkauti natūraliai: tikslusis tręšimas, išmaniosios technologijos, skaitmeninimas prisidės prie tų uždavinių siekimo.

– Ar galima spėti, kad ministerija kaip nors prisidėtų finansuodama tų technologijų įdiegimą?

– Žinokite, taip ir yra, nes dabartinė Kaimo plėtros programa ir naujasis strateginis planas yra finansuojami iš dviejų šaltinių: iš Europos Sąjungos ir 25 proc. iš nacionalinio biudžeto.

– Ką nors keistumėte ar paliktumėte taip, kaip yra dabar?

– Manau, būtų galima daugiau prisidėti iš nacionalinio biudžeto, bet... Jei būtų lėšų, gal ir galėtume prisidėti daugiau.

– Ar palaikote tuos, kurie siekia uždrausti verslinę žuvininkystę Lietuvos vidaus vandenyse ir Kuršių mariose, nes tai susiję su žuvų kiekiu bei trąšų keliamomis problemomis Baltijos jūrai?

– Baltijos jūroje turime labai didelę problemą dėl menkių išteklių. Tikriausiai žinote, kad dabar kvotų neturime, tiktai priegaudas galime aplikuoti į tam tikrą, labai mažą kvotą. Verslininkams tai nepalanki situacija. Kalbėsime, ar verslininkai žvejai nutrauks savo veiklą, ar kitu būdu spręsime. Žuvininkystę tiek priekrantės zonoje, tiek Kuršių mariose, manau, svarbu išlaikyti, kadangi tai yra regioninis požymis, tiesiogiai susijęs su tradicijomis, papročiais, su tam tikra pajūrio kultūra. Manau, kokia nors forma verslinė žuvininkystė turėtų likti, nes tai yra kaip mūsų tradicinis nacionalinis paveldas. Dėl išteklių – dabar bus laikotarpis, kai jie atsinaujins. Deja, Baltijos jūroje nebus žvejojama menkių.

– Kaip vertinate padėtį Žemės ūkio ministerijoje antikorupcijos atžvilgiu? Retais metais ministerijoje arba jai pavaldžiose įstaigose nebūta kokio nors skandalo: Žemės tarnybos reikalai, tos pačios Žuvininkystės tarnybos, kur žurnalistai filmuodavo vicedirektoriaus tarnybinį automobilį su kito automobilio numeriais, o tarnyboje žmonės skundėsi mobingu. Ar manote, kad čia reikėtų permainų?

– Žinoma, reikia permainų, bet Žemės ūkio ministerija korupcijos skalėje nėra labai aukštai. Tai daugiau susiję su pavaldžiomis įmonėmis ir manau, kad šį darbą dirbsime labai kryptingai. Stengsimės šiuos rodiklius pagerinti.