Verslas

2020.12.04 05:30

Tirpstanti cukraus mokesčio idėja: nors ekonomistai ragina, valdantieji apie tai galvoti nelinkę

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.04 05:30

Ekonomistai Lietuvai siūlo įsivesti cukraus mokestį. Jam atsiradus, duonos kepalas galėtų brangti 4 euro centais, o kilogramas saldainių – daugiau nei 50 euro centų. Tačiau valdantieji ramina, kad tokiam mokesčiui vietos Seime bent jau kol kas tikrai neatsiras. 

Pirmadienį prezidentūroje ekspertai diskutavo, kaip tobulinti šalies mokesčių sistemą. Vienas iš diskusijos metu nuskambėjusių siūlymų – Lietuvoje įvesti cukraus mokestį.

Apie tai prezidentūroje prabilo banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, tokią pat idėją pateikęs dar prieš dvejus metus. Ekonomistas siūlo 1 kilogramą cukraus apmokestinti 1 euro akcizo mokesčiu, o tai į šalies biudžetą padėtų pritraukti 100 mln. eurų per metus.

„Toks mokestis leistų keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę – skatintų gyventojus vartoti mažiau cukraus. Tai gali leisti Lietuvai ne tik turėti teisingesnę mokesčių sistemą, bet ir prailginti sveiko gyvenimo trukmę“, – po susitikimo su prezidentu teigė N. Mačiulis.

Jo išsakyta idėja Lietuvoje nėra nauja. Vadinamąjį nuodėmių mokestį Seime dar 2014 metais norėjo įvesti konservatorius Kęstutis Masiulis. Tuo metu jis siūlė iš visų partijų sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymo pataisas dėl papildomo nesveiko maisto – traškučių, limonadų ir energinių gėrimų – apmokestinimo.

Diskusiją apie galimą cukraus mokestį 2016 metais pradėjo ir tuomet paskirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Kiek vėliau buvo patikslinta, kad apmokestinti norima gaiviuosius gėrimus, turinčius pridėtinio cukraus. Galiausiai 2018 metais cukraus mokesčio idėja buvo padėta į stalčių, o iš jo ištraukta geros valios sutartis – ji pasirašyta tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir keleto Lietuvos ir užsienio kompanijų dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekio mažinimo gaminiuose.

Duona brangtų 5 euro centais, kilogramas saldainių – daugiau nei 50 euro centų

Kol kas apie cukraus mokesčio dizainą Lietuvoje nėra kalbama. Vienintelis siūlymas, kuris buvo išsakytas ekonomisto N. Mačiulio, – 1 kilogramui cukraus taikyti 1 euro akcizą.

Jeigu tokiam siūlymui būtų pritarta, pasikeistų ir produktų, turinčių cukraus, kaina. Pavyzdžiui, kilogramas cukraus pabrangtų 3 kartus, o jo kaina parduotuvėje siektų apie 1,75 euro (jei skaičiuotume, kad dabartinė kaina 0,55 euro).

Pinigines tektų paploninti ir saldumynų mėgėjams, tačiau kai kuriais atvejais – labai nedaug. Pavyzdžiui, 50 g šokoladuke „Snickers“ yra 22,6 g cukraus, todėl cukraus akcizas jo kainą padidintų vos 0,026 euro.

Juodos duonos „Jorė“ 600 g pakuotėje, kuri kainuoja apie 1,09 euro, yra apie 31 g pridėtinio cukraus. Toks kiekis papildomai būtų apmokestinamas 3 euro centais, o iš viso duona brangtų 4 euro centais. Saldainių „Kregždutė“ kilogramas galėtų brangti 85 euro centais (jei skaičiuotume, kad saldainių kilogramo kaina siekia apie 4,49 euro), mat šių saldainių kilograme yra net 710 g cukraus. 2 litrai gazuoto gėrimo „Coca-Cola“ brangtų apie 25 euro centais (jei gėrimo kaina 1,69 euro), o 1 kilogramas kečupo „Heinz“ – 26 euro centais (jei produkto kaina 2,59 euro).

Valdantieji cukraus mokesčiui nepritartų

Nors ekonomistai ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai siūlo pagalvoti apie vadinamąjį nuodėmių mokestį, atrodo, kad cukraus mokestis per ateinančius 4 metus šalies mokesčių sistemoje įtvirtintas nebus. Valdančiosios daugumos atstovai LRT.lt teigė tokio mokesčio neplanuojantys.

Laisvės partijos lyderė bei kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministrus Aušrinė Armonaitė pažymėjo, kad partija tokiam mokesčiui nepritartų. „Šiuo metu toks mokestis nėra svarstomas, o jį vertinu skeptiškai. Būtų gerai, jei mokestinė našta šalyje būtų mažesnė. Artimiausiu metu neplanuojame jokių mokesčių“, – LRT.lt teigė ji.

Liberalų sąjūdžio ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad partija tokio mokesčio įvesti neplanuoja.

„Mūsų bendras koalicijos susitarime atspindėtas principas – mažų mažiausiai artimiausiu metu nedidinti mokesčių. Vadovaujantis šia logika, tai tikrai nėra artimiausio laikotarpio klausimas. Mūsų programoje buvo keletas idėjų dėl mokesčių dirbantiesiems mažinimo ir tai būtų mūsų prioritetas, jei ekonominė situacija leis“, – sakė politikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad tokiam klausimui šiuo metu darbotvarkėje vietos nėra.

„Esama situacija primena serialą „Sostų karai“. Karalystės tarpusavyje kariauja, nematydamos artėjančios žiemos ir didžiulės stichinės nelaimės. Jos tarpusavyje konkuruoja, kada turėtų vienytis. Taip ir Lietuvoje. Dabar matome, kad institucijos tarpusavyje konkuruoja, kuri pateiks įdomesnį pasiūlymą. Matome galios žaidimus, kai už lango artėja žiema. Turime krintančią ekonomiką, vieną didžiausių nedarbo lygių visoje euro zonoje, didžiulį biudžeto deficitą, skola lipa per stogą, už lango viena baisiausių globalaus masto pandemijų, o mes kalbame apie cukraus mokestį. Kokiame paraleliniame pasaulyje gyvena žmogus, kuris siūlo apie tai diskutuoti?“ – svarstė M. Majauskas.

Reikia nustoti vaikams kišti jogurtukus, kuriuose yra 8 šaukšteliai cukraus

Lietuvos banko valdybos nario ekonomisto Raimondo Kuodžio teigimu, tokios diskusijos visuomenėje yra reikalingos, kadangi dėl maisto pramonės siekio didinti pelną visuomenė buvo pastūmėta į nutukimo bei širdies ir kraujagyslių ligų epidemiją.

„Tai įvyko dar prieš keletą dešimtmečių, kada bėgant nuo natūralių taukų buvo pereita prie naujos paradigmos – dirbtinių taukų, cukraus, glutamatų. Vienas iš būdų tai pakeisti – mokestinėmis priemonėmis koreguoti gamintojų elgesį“, – sako ekonomistas.

Tiek daug cukraus į kai kuriuos produktus, R. Kuodžio teigimu, gamintojai deda todėl, kad taip pigiau. „O gamintojas tokiu būdu nušauna du zuikius. Pirma, jis atpigina produkciją, nes jai reikia mažiau natūralių produktų. Antra, jis narkotizuoja klientus, nes žmonės mėgsta saldžius produktus“, – sako R. Kuodis.

Reikia nustoti vaikams kišti jogurtukus, kuriuose yra 8 šaukšteliai cukraus.

Jis pažymi, kad liberalių pažiūrų atstovai cukraus apmokestinimo idėją kritikuoja ir teigia, kad vartotoją reikia informuoti apie produkto sudėtį, o ne imtis draudimų.

„Tačiau žmonės nėra racionalūs. Net jei yra racionalūs, žmonės turi kognityvinių ir informacijos apdorojimo problemų. Ne visi žmonės yra pajėgūs žiūrėti prekių etiketes ir jas lyginti. Todėl tam reikia valstybinės politikos, kuri leistų žmogui sutaupyti laiko, nesukant galvos dėl prekių kokybės lyginimo. Reikia nustoti vaikams kišti jogurtukus, kuriuose yra 8 šaukšteliai cukraus“, – pažymi ekonomistas.

Jo teigimu, cukraus mokesčio įvedimas žalos mažesnes pajamas gaunantiems asmenims nepadarytų, nes pagerintų jų sveikatą ir gyvenimo kokybę: „Negalvojame, kad trumpesnis ir prastesnės kokybės gyvenimas sukuria daug didesnes išlaidas sveikatos apsaugai negu keliais centais pabrangęs produktas.“

Teigia, kad būtų sukurta didelė administracinė našta

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovės Guodos Azguridienės nuomone, cukraus mokestis nebūtų efektyvus siekiant į biudžetą surinkti daugiau pinigų, nes „cukrus“ produkte nėra aiški sąvoka, todėl apmokestinimo objektas nebūtų paprastas.

„Produktų receptūros yra įvairios, be to, nuolat kinta. Įvedus tokį mokestį reikėtų deklaruoti ir fiksuoti apmokestinamojo cukraus kiekį kiekviename produkte, o tai būtų didelė administracinė našta gamintojams ir pardavėjams. Kaip rodo alkoholio rinkos patirtis, mažėtų asortimentas, ypač pigesnių produktų sąskaita“, – sako LLRI tyrimų vadovė.

Kitų šalių patirtis, anot G. Azguridienės, rodo, kad cukraus mokestis nėra ir efektyvi priemonė siekiant mažesnio cukraus vartojimo (nebent būtų labai didelis).

„Esama daug efektyvesnių. Netgi Lietuvoje buvo pasirinkta geriau kalbėtis su gamintojais, kad jie įsipareigotų sumažinti cukraus kiekį receptūrose. Šis kelias yra perspektyvus ir dėl to, kad žmonės patys aktyviau ieško produktų su mažiau cukraus. Ne visi cukraus pakaitalai yra palankūs sveikatai, tad ir dėl to cukraus mokestis nėra tinkama priemonė sveikatingumo tikslams siekti. Be to, gamintojai, siekdami nepabranginti produkto, gali kitus ingredientus keisti pigesniais, dėl ko nukentėtų produkto maistinis vertingumas“, – apie galimas rizikas kalba specialistė.

G. Azguridienė pažymi, kad cukraus mokestis labiausiai paveiktų maisto bei gėrimų pramonę, maisto pardavėjus ir pigiausio produktų segmento vartotojus, nes cukrus naudojamas ir produkto skoniui suteikti, kai kiti ingredientai nėra labai vertingi. Labiau pasiturintys vartotojai kainų pakilimo greičiausiai nepajustų, tačiau nukentėtų dėl siauresnio asortimento ir kitų gamintojų bei pardavėjų sprendimų, kuriais šie amortizuotų išaugusias sąnaudas.

Cukraus sektorius baiminasi pokyčių

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms.

„Reikia žiūrėti, kas vyksta aplinkui. Jei Lietuva būtų vienintelė šalis, kuri iš kaimynių įsivestų tokį mokestį (akcizo mokestis saldintiems gėrimams jau yra taikomas Latvijoje – LRT.lt), tai per savo didelį entuziazmą užsmaugtume visą šalies cukraus sektorių. (...) Gal idėja ir nebloga, tačiau apie tai visų pirma reikia kalbėti su dietologais, kurių nuomonė dėl cukraus naudos ir žalos skiriasi“, – mano Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijas vadovas.

K. Patiejūnas tikina, kad cukraus sektorius Lietuvoje jau dabar patiria didelių sunkumų. Jis mini, kad Marijampolės cukraus fabrikui yra paskelbtas bankrotas, o pavasarį bendrovei „Nordic Sugar Kėdainiai“ sunkiai sekėsi susitarti dėl cukrinių runkelių kainų.

Taip pat skaitykite

„Jeigu Lietuvai nereikia cukraus pramonės, tai tegul prezidentas su patarėjais taip ir pasako. Tada mes čia nebevargsime“, – neigiamai cukraus mokesčio idėją vertina K. Patiejūnas.

Lietuvoje, jo teigimu, cukraus sektoriuje iš viso dirba apie 2 000 žmonių. „Nordic Sugar Kėdainiai“ – 265 darbuotojai, Marijampolėje esančiame cukraus fabrike „Lietuvos cukrus“ – 252 darbuotojai. Dar apie 1,5 tūkst. žmonių dirba cukrinių runkelių ūkio sektoriuje.

Populiariausi