Verslas

2020.12.01 19:10

Į kriptovaliutų renesansą ekspertai ragina žiūrėti atsargiai – kainų kilimas susijęs su spekuliacija

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.01 19:10

Kriptovaliutų kainos augimas šiais metais, specialistų nuomone, buvo nulemtas investuotojų veiksmų. Baiminantis infliacijos, dalis investicijų nukreipta į kriptovaliutas. Vis dėlto, ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, žavėtis kriptovaliutų kainos augimu neverta, nes tai didžiąja dalimi nulemta spekuliacinių veiksmų.

Prieš trejus metus per pasaulį pradėjusi ristis kriptovaliutų manijos banga piką pasiekė 2017-ųjų gruodį. Paskutinio metų mėnesio 17 dieną bitkoino kaina šoktelėjo net iki 19 783 JAV dolerių, kada dar 2009-aisiais, pasirodžius šiai virtualiajai valiutai, jos vertė siekė vos 0,0008 JAV dolerio.

Susigundžiusieji greitu uždarbiu pardavinėjo turtą ir pirko virtualiąją valiutą, kriptomilijonieriumi save vadinęs Paulius Aršauskas įkūrė didžiausią Lietuvoje kriptovaliutų kasyklą, įsigijo „Lamborghini“, vėliau prarado abu, keletas apsukresnių lietuvių sugebėjo išleisti savo kriptovaliutas, taip pritraukdami milijonus eurų kapitalo, o kai kurie ekonomistai tokį staigų kainų šuolį ėmė lyginti su 17 a. Nyderlanduose kilusia tulpių manija ar 20 a. pabaigoje atsiradusiu „dot com“ burbulu.

Tačiau jau 2017-ųjų paskutinėmis dienomis situacija ėmė keistis. Kriptovaliutų burbulas sprogo. Kai kurių jų vertė krito iki minimumo, taip priversdama greito pelno siekėjus imtis už galvos.

Populiariausią ir didžiausią rinkos kapitalizaciją turintis bitkoinas 2018 metų balandį krito iki 7 000 JAV dolerių už vienetą, o lapkritį – žemiau 3 500 JAV dolerių ribos. 2019-aisiais virtualiosios valiutos kaina vienu metu šoktelėjo virš 12 000 JAV dolerių, tačiau vėliau vėl smuko. Tačiau jau nuo 2020 metų kovo bitkonas šoko į viršų ir lapkričio 30 dieną pasiekė aukščiausią kainą istorijoje – 19 850 JAV dolerių už vienetą.

Daugelis kriptovaliutų yra spekuliaciniai instrumentai

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, anksčiau teigęs, kad bitkoino kaina ateityje bus daug artimesnė nuliui, išlieka nuoseklus ir tikina, kad didžiosios dalies kriptovaliutų vertė nėra pasikeitusi.

„Jos nėra naudojamos nei kaip atsiskaitymo, nei kaip vertės išsaugojimo ar taupymo priemonės. Todėl tai, ką mes matome, yra nulemta spekuliacijų, o tam priežasčių yra įvairių“, – kriptovaliutų kainų pokyčius aiškina ekonomistas.

Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl kai kurios kriptovaliutos šiuo metu taip stipriai auga, galėtų būti pasaulio šalių centrinių bankų beprecedenčiu tempu spausdinami pinigai.

„Tai kelia riziką, kad tradicinių valiutų perkamoji galia sumažės. Todėl sustiprėja tokių tradicinių aktyvų kaip aukso paklausa ir šiuo atveju turbūt padidėjo susidomėjimas kriptovaliutomis. (...) Tačiau tokie svyravimai, nors ir gali atrodyti patraukliai, yra sunkiai prognozuojami. Tokios investicijos net nevadinčiau investicija, o spekuliaciniu aktyvu“, – aiškina N. Mačiulis.

Kriptovaliutų, ypač bitkoino, vertė galėjo augti ir dėl patogesnių galimybių jų įsigyti, pavyzdžiui, per atsiskaitymo platformą „Paypal“. Tai, anot N. Mačiulio, padidino virtualiosios valiutos prieinamumą ir galimybę ja spekuliuoti.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad šiemet matome daugybę spekuliacinių svyravimų finansų rinkoje, kada įmonės, nevykdančios jokios veiklos, negaunančios jokių pajamų, pelno, gali būti vertinamos milijardais eurų ir dolerių vien todėl, kad yra lūkesčių, ką jos veiks ateityje. Kada yra daug prispausdintų pinigų, noras tuos pinigus įdarbinti ir spekuliuoti yra didelis. Tačiau tai yra finansinių aktyvų burbulai ir nemanau, kad šiuo aspektu išsiskiria ir kai kurios kriptovaliutos“, – sako ekonomistas N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie kriptovaliutų ateitį, N. Mačiulis teigia, kad priežiūros institucijos kriptovaliutas ribos ir nepaliks be priežiūros šešėlinės atsiskaitymo rinkos, kur galima pirkti nelegalias paslaugas. „Taip pat matysime ir jau matome, kad daugelis centrinių bankų ar net įmonių kuria savo elektronines valiutas, kurios galės tapti dabar egzistuojančių kriptovaliutų alternatyva.“

Kaina galėtų kilti net iki 300 tūkst. JAV dolerių?

Vieno iš kriptovaliutų ir finansinių paslaugų startuolio „Monetha“ įkūrėjų Justo Pikelio nuomone, dabartinis bitkoino šuolis skiriasi nuo 2017 metų bumo, o tam įtakos turėjo keletas veiksnių.

„Prieš trejus metus kriptovaliutų kainos buvo išsipūtusios dėl individualių, kasdienių, mažą kapitalą valdančių spekuliantų susidomėjimo. Šiandienis pakilimas yra dėl milžiniškus pinigus valdančių investuotojų, tokių kaip ribotos rizikos fondai, pensijų fondai, ir didelį kapitalą turinčių asmenų įsitraukimo į kriptovaliutas“, – sako J. Pikelis.

Jo teigimu, net didžiausi kriptovaliutos kritikai, valdantys milijardinį kapitalą, pradėjo pripažinti bitkoiną kaip rimtą investicinį įrankį ir vadina jį „skaitmeniniu auksu“. Būtina paminėti ir tai, kad šiais metais programiškai sumažėjo bitkoino pasiūla, o paklausa bei apyvarta dėl jau minėtų priežasčių tik išaugo, dėl to automatiškai didėja ir kainos.

Be kita ko, J. Pikelis mano, kad tai nėra dar vienas burbulas, kuris sprogs. „Bitkoinas minimizavo teoriją, kad tai tik burbulas. Burbulai netrunka 12 metų ir dažniausiai negrįžta į savo piko vertę“, – mano jis.

Kaip galėtų keistis bitkoino kaina, skaitmeninių pinigų kūrėjas teigia nežinantis, tačiau, remiantis optimistinėmis prognozėmis, jei bitkoinas įtvirtins savo poziciją kaip skaitmeninis aukso ekvivalentas, jo kaina galėtų augti net iki 300 tūkst. JAV dolerių ir daugiau. Tiesa, tai gana mažai tikėtinas scenarijus.

Kur kas realiau, kad instituciniai investuotojai pasikliaus bitkoinu kaip skaitmenine aukso alternatyva, t. y. įrankiu infliacijai suvaldyti, o spekuliantai toliau dalyvaus rinkos svyravimuose. „Šiuo atveju bitkoino kaina galėtų apsistoti ties 40–100 tūkstančių riba.

Pesimistinė prognozė – JAV centrinis bankas paskelbia, kad bitkoinai žalingi ekonomikai, ir uždraudžia juos pirkti, parduoti ar laikyti. Tokiu atveju Kinija, Rusija ar kitos JAV paerzinti besistengiančios šalys daro atvirkščiai – skatina bitkoinų pirkimą ir kaina laikosi tarp 3 ir 20 tūkstančių“, – galimus 3 scenarijus vardija J. Pikelis.

Lietuvos bankas: virtualusis turtas dar tebėra finansinių paslaugų užribyje

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio teigimu, virtualusis turtas vis dar yra finansinių paslaugų užribyje.

„Daugeliu atveju kol kas tai nėra prižiūrima sritis, tad viena didžiausių problemų – vartotojų apsauga. Dėl decentralizuoto veikimo nustatyti produktų kūrėjus, pardavėjus ir kitus susijusius asmenis yra itin sudėtinga, kaip ir pritaikyti jiems įprastus teisės aktų reikalavimus arba reikalauti atsakomybės. Virtualiajam turtui netaikoma tokia vartotojų apsauga kaip, pavyzdžiui, indėlių draudimas, o nesėkmės atveju tokias investicijas paprasčiausiai tektų nurašyti į nuostolius“, – pažymi Lietuvos banko specialistas.

Kitos grėsmės – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, dideli valiutų kurso svyravimai, ribotos galimybės iškeisti virtualiąją valiutą į tradicinę, neaiški ir dėl to vartotojams galbūt nepalanki kainodara, tikimybė prarasti pinigus dėl kibernetinių atakų ir pan. Visa tai lemia, kad ši priemonė nėra tinkama daugeliui vartotojų, ypač tiems, kurie planuoja ilgalaikes investicijas ar taupo pensijai.

Dėl to Lietuvos bankas ne kartą yra išsakęs aiškią poziciją: finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų / mokėjimo įstaigos) neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu, o vykdoma veikla turėtų būti aiškiai atskirta nuo su virtualiuoju turtu susijusios veiklos. Finansų rinkos dalyviai negali tiesiogiai gauti mokėjimų virtualiuoju turtu, į jų sąskaitas gali patekti tik atsiskaitymai tradicine valiuta. Be to, finansų rinkos dalyviai negali priimti virtualiojo turto, įsipareigodami jį grąžinti su palūkanomis arba be jų. Taip pat negalima teikti paskolų virtualiuoju turtu ar priimti įsipareigojimų užtikrinimo priemonių juo (išskyrus atvejus, kai virtualiojo turto žetonai yra laikomi vertybiniais popieriais).

Vis dėlto A. Šilgalis pažymi, kad padėtis po truputį keičiasi. „Pavyzdžiui, griežtėjant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priežiūros reikalavimams, nuo šių metų pradžios į prižiūrimų įstaigų ratą pateko ir virtualiojo turto keityklos. Lietuvoje jas šiuo aspektu prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Šių metų rugsėjo pabaigoje Europos Komisija pristatė naują skaitmeninių finansų koncepciją, netrukus virsiančią teisiniais dokumentais, kurie turės būti įtraukti į Europos Sąjungos šalių teisės aktus. Tarp jų yra ir Reglamentas dėl kriptoturto rinkų, kuris sukurs tam tikrus reikalavimus paslaugų teikėjams bei teisinį aiškumą visoje Europos Sąjungoje ir užtikrins investuotojų apsaugą. Taip pat vis garsiau kalbama apie centrinių bankų skaitmenines valiutas (CBDC), įskaitant ir skaitmeninį eurą“, – sako Lietuvos banko specialistas A. Šilgalis.