Verslas

2020.12.01 11:10

Valstybės kontrolė: DNR plane dalis projektų nepagrįsti

BNS2020.12.01 11:10

Ekonomikai per pandemiją skatinti skirtame milijardinės vertės Ateities ekonomikos DNR plane didelė dalis lėšų skiriama infrastruktūrai, tuo metu trūksta kai kurių projektų ekonominio pagrindimo, teigia Valstybės kontrolė.

Nuo liepos pradžios iki spalio pabaigos projektų vykdytojams išmokėta 790,2 mln. eurų, arba 13,5 proc. iš bendros 5,8 mlrd. eurų sumos. Daugiausia – 443,4 mln. eurų, arba 23 proc. – išmokėta infrastruktūros projektams., rašoma antradienį paskelbtoje COVID-19 krizės ir ekstremalios situacijos valdymo ataskaitoje.

„Iš Investicijų komiteto 2020 metų rugpjūčio mėnesį pasitraukė Jaunųjų gydytojų asociacija ir nurodė, kad projektų svarstymui ir vertinimui skiriamas itin trumpas ir nepakankamas laiko tarpas. Dalis projektų yra itin didelės apimties, bet nepakanka informacijos apie jų ekonominį pagrįstumą, pasigendama detalios kaštų ir naudos analizės. Didžioji dalis projektų orientuoti į infrastruktūros gerinimą (statybas, įrangą) ir taip toliau“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak Valstybės kontrolės, kol kas nepatvirtinta investicijų planavimui reikalinga Strateginio planavimo metodika, nors birželį priimtas jo principus reglamentuojantis Strateginio valdymo įstatymas, taip pat pakeistas Investicijų įstatymas.

Plane numatytos investicijos į penkias prioritetines sritis: žmogiškąjį kapitalą, skaitmeninę ekonomiką ir verslą, inovacijas ir mokslinius tyrimus, ekonominę infrastruktūrą, klimato kaitą ir energetiką.

Šioms sritims iki kitų metų pabaigos planuojama panaudoti 5,843 mlrd. eurų valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės paramos ir privačių lėšų. 4,115 mlrd. eurų vertės investicijos jau suplanuotos, o dar 1,729 mlrd. eurų – naujos ir papildomos.

Daugiausiai lėšų numatoma skirti infrastruktūrai – 1,918 mlrd. eurų (33 proc.), skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1,296 mlrd. eurų (22 proc.).

Daugiau kaip pusę visų plano lėšų numatoma skirti dviejų ministerijų (Susisiekimo – 1,793 mlrd. eurų, arba 31 proc., Ekonomikos ir inovacijų – 1,231 mlrd. eurų, arba 21 proc.) projektams ir priemonėms. Daugiausiai lėšų iki spalio pabaigos išmokėjo Susisiekimo ministerija – 447,1 mln. eurų (24,9 proc.).

Planuojama, kad per 10 metų pagal šį planą investuotas 1 euras atneš 1,88 euro grąžos ir generuos 10 mlrd. eurų vertės bendrojo vidaus produkto (nominalia išraiška), o iki 2040 metų bendras plano efektas bus apie 14 mlrd. eurų.