LRT ieško sprendimų

Verslas

2020.12.01 13:41

#ieškaudovanų: kiek feisbuke plintančios iniciatyvos iš tikrųjų gali padėti smulkiajam verslui

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.12.01 13:41

„Pasaulis po pandemijos bus kitoks“, – tuoj kliše tapsianti frazė, ji dažnai asocijuojasi su labiau neigiamais reiškiniais: ribojimais, draudimais, didesne priežiūra. Tačiau smulkiesiems verslininkams ši frazė – tikėjimas, kad ateityje bus pastebėti. Būtent per pandemiją kur kas sparčiau, nei įprasta, pradėjo plisti iniciatyvos, raginančios dovanas pirkti iš vietinių gamintojų.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, gerus darbus norisi daryti vis labiau. Todėl šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda žvelgia į labdaros organizacijų vidų ir analizuoja, kaip jos tvarkosi su finansais bei kas joms padeda pritraukti daugiau paramos, taip pat aiškinasi, kaip mes visi galime prisidėti prie pagalbos smulkiesiems verslams ir kiek tai yra efektyvu, gilinasi, kaip paramą renka užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai.

Taip pat skaitykite

Televizijos reportažą žiūrėkite ČIA, o rytoj nuo pat ryto ieškokite straipsnio LRT.lt portale. Ketvirtadienį klausykitės apibendrinamosios diskusijos LRT radijo laidoje „10-12“.

Kai kurie prarado visas pajamas

Lapkričio 27 dieną vykusiais Juodojo penktadienio išpardavimais prasidėjo mėnesį truksiantis kalėdinės prekybos maratonas. Analitikai Jungtinėse Amerikos Valstijose skaičiuoja, kad šiuo laikotarpiu verslininkai susižeria trečdalį visų metų apyvartos.

Aktyviausias prekybos laikotarpis metuose reiškia didesnį pardavimą ir smulkiesiems verslininkams. Statistika rodo, kad juos virusas paveikė itin skaudžiai – iš Lietuvoje esančių daugiau nei 80 tūkst. tokių bendrovių prastovas darbuotojams per karantiną skelbė kas penkta.

„Kai kas pandemijos laikotarpį vadina antromis Kalėdomis, nes žmonės perėjo prie elektroninės prekybos, jie daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, jie mažiau keliavo ir galėjo mažiau pakaitalų nusipirkti per keliones“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos kūrėjų klubo įkūrėja Rita Čiapaitė-Baublienė.

Tačiau ne visiems pandemija reiškia papildomas pajamas. Pašnekovė sako, kad bene visas pajamas prarado mugėse, parodų stenduose prekiavę verslininkai. Pavasarį užklupus karantinui, jie ruošė prekes Velykų mugėms, tačiau jos dėl viruso arba neįvyko, arba buvo kuklesnės nei anksčiau.

„Jie pateko į didžiulę duobę, nes jie turi daiktų, bet visiškai neturi apyvartinių lėšų jiems realizuoti.“

R. Čiapaitė-Baublienė sako, kad dažnai smulkiuoju verslu užsiima jaunos mamos ar samdomą darbą metę vidutinio amžiaus žmonės. Prarasti pajamas iš smulkiojo verslo jiems reiškia pinigų neturėti išvis.

Sugalvojo, kaip padėti

Siekiant padėti nuo pandemijos nukentėjusiems smulkiesiems verslininkams, socialiniuose tinkluose pradėjo plisti raginimai dažniau rinktis vietinius gamintojus. Pirmosios tokios iniciatyvos feisbuke pasirodė dar pavasarį, per pirmąjį karantiną.

Dabar vis daugiau žmonių dalijasi grotažymėmis „#ieškaudovanų“ ir „#smulkus verslas“. Tai yra raginimas kalėdines dovanas pirkti ne iš didžiųjų prekybos centrų, o iš smulkiųjų gamintojų. Verslo psichologė ir konsultantė Janina Sabaitė-Melnikovienė – viena pirmųjų, pasidalinusiųjų tokia idėja.

„Per savo profesinę veiklą ir paskutinius trejus–ketverius metus konsultuoju daug smulkiųjų verslų. Matau, kad ten yra sisteminių spragų, problemų, kaip save pateikti, surasti savo nišą, klientą“, – smulkiųjų verslininkų padėtį paaiškina ji.

Ne paslaptis, kad Lietuva netgi nežino, kad turime daug išskirtinių gaminių, nes jų gamintojai dažnai turi susikūrę paskyras anglų kalba. Kai paskelbi apie tokį gamintoją, jie sako – mes pirmą kartą pardavėm Lietuvai, nes galvojom, kad lietuviams mes esame visai nereikalingi.

Pasak J. Sabaitės-Melnikovienės, amatininkai, kūrėjai ir kiti smulkieji verslininkai susiduria su iššūkiais reklamuodami savo produktus, dažnai negali skirti lėšų reklamai, todėl lieka nustelbti stambiųjų prekybininkų.

„Susioptimizuoti ir skirti daugiau lėšų reklamai, rinkodarai, kad būtum geriau matomas tarp didesnių arba tų, kurie turi daugiau pinigų, – labai sunku. Jiems reikia suteikti galimybę saugiau, paprasčiau pasiskelbti apie save“, – teigia pašnekovė.

Lietuvos kūrėjų klubo įkūrėja R. Čiapaitė-Baublienė prideda, esą tokios iniciatyvos ne tik naudingos, bet atneša realių pokyčių. Anot jos, kai kurie Lietuvoje kuriantys kūrėjai mano, kad jie gimtajai rinkai yra nereikalingi. Tačiau dabar, pasak jos, šis požiūris keičiasi.

„Didžioji dalis autentiškų, išskirtinių, aukštos kokybės rankų darbo gaminių buvo parduodama į užsienio šalis. Ne paslaptis, kad Lietuva netgi nežino, kad turime daug išskirtinių gaminių, nes jų gamintojai dažnai turi susikūrę paskyras anglų kalba. Kai paskelbi apie tokį gamintoją, jie sako – mes pirmą kartą pardavėm Lietuvai, nes galvojom, kad lietuviams mes esame visai nereikalingi“, – LRT RADIJUI sako R. Čiapaitė-Baublienė.

Mato ilgalaikę naudą

Prekės ženklo „Čiubas“ įkūrėja Indrė Mažeikienė mano, kad vis dažnėjančios iniciatyvos remti vietos smulkųjį verslą – gera paspirtis kūrėjams. Trejus metus vaikiškas kepures gaminanti vilnietė teigia, kad pastaraisiais mėnesiais mato didėjančius pardavimus.

Pasak I. Mažeikienės, jos gaminių pardavimas priklauso nuo sezono – rugsėjį, spalį jis buvo visiškai sumažėjęs, o lapkritį tikrai paaugo.

Ar tai lėmė tokios akcijos – esą išvadas daryti kol kas anksti, tačiau pašnekovė tiki, kad jos turi ilgalaikę naudą.

„Aš manau, kad tai yra neabejotinai reikalinga ir verslininkams, ir visiems Lietuvos žmonėms. Man atrodo, kad tai yra labai savalaikis dalykas. Nežinau, kiek tai susiję su pandemija ir karantinu, manau, kad vis tiek visa tai būtų anksčiau ar vėliau išsiveržę. Tai sėja sėklas skatinant smulkųjį verslą, sąmoningą vartojimą, rankų darbą“, – teigia kūrėja. Pasak jos, labai svarbu čia įžvelgti ilgą edukacijos maratoną.

Kaip greitai gali būti įveiktas I. Mažeikienės minimas maratonas – neaišku. Su nedideliais gamintojais dirbanti verslo psichologė J. Sabaitė-Melnikovienė teigia, kad pokyčiai gali įvykti gana greitai, o pirmieji ženklai – jau matomi.

Anot jos, per pandemiją sprogusi elektroninė prekyba gali suteikti teigiamą paskatą smulkiesiems verslininkams, kurių dauguma prekiauja būtent internete. Verslo psichologė mano, kad ateityje internetinės prekybos dalis vis didės. Taip pat, pasak J. Sabaitės-Melnikovienės, smulkiesiems kūrėjams gali padėti ir lietuvių pomėgis rinktis vietinę produkciją.

„Tyrimais nustatyta – Lietuvoje mėgstama pirkti produktus ir paslaugas su lietuviškumo ženklu. Nebūtinai su tautiniais motyvais, bet su tam tikrais ženklais: pagaminta Lietuvoje, rankomis, „iš močiutės kaimo“, su tam tikra istorija. Manau, kad tai gali paskatinti pokyčius“, – teigia pašnekovė.

Kaip rasti smulkiuosius gamintojus?

LRT RADIJO kalbinti ekspertai sutinka, kad kalėdinių dovanų paieška smulkiųjų verslininkų parduotuvėse gali būti ne tokia patogi, kaip prekybos centre, kur viskas – vienoje vietoje. J. Sabaitė-Melnikovienė nori, kad iniciatyvos remti smulkųjį verslą atkreiptų ir valstybės institucijų bei įvairių organizacijų dėmesį – šios galėtų sukurti platformą, kur smulkieji verslininkai galėtų viešinti savo prekes.

Lietuvos kūrėjų klubo vadovė R. Čiapaitė-Baublienė jau turi sprendimą – organizacijos puslapyje galima rasti kūrėjų produkcijos apžvalgų. Įdomu tai, kad platformoje nėra jokios reklamos. Pašnekovė tvirtina, kad apžvelgia tik tas prekes, kurios yra kokybiškos ir žmonių pamėgtos.

„Mes sakom, kad esam atviri visiems, bet neturim visų. Ne paslaptis, kad ir lietuviai vieni kitus kopijuoja, savinasi idėjas, vieni moka mokesčius, kiti – nemoka. Mes esam tas filtras, kuris sustato kūrėjus į vertybines normas, išgryninam idėjas, kodėl tai yra unikalu vartotojui, ir tada mes kūrėją pristatom tokioj erdvėj, kur žmonės gali rasti tikrai daug gaminių, jie gali sužinoti, kad tai – patikimas gamintojas“, – pasakoja R. Čiapaitė-Baublienė.

Lietuvos kūrėjų klubas dabar planuoja sukurti ir rubriką, skirtą specialiai kalėdinėms dovanoms.

„Mūsų veikla yra nemokama, mes nediferencijuojame tų, kurie gali ar negali mokėti, kurie turi biudžetą, kurie neturi. Mes labiau orientuojamės į kokybinį ir vizualinį savęs pristatymą, nes yra tokių, kurie daug investuoja į savęs pateikimą, yra tokių, kurie visiškai neinvestuoja“, – teigia pašnekovė.

Stringa logistika, kūrėjai tiesiog nespėja gaminti

Kalėdiniu laikotarpiu be iššūkių neapsieina ir patys kūrėjai. Bene didžiausias – kaip išaugus užsakymų skaičiui spėti pagaminti reikiamą kiekį produkcijos?

„Jau net ir mūsų artimiausių klubo narių yra paskelbę įrašų apie tai, kad nebepriima jokių užsakymų. Dalis yra pasigaminę kažkiek per pandemiją, jie gali pasiūlyti jau pagamintų. Bet visgi ta rankų darbo rinka yra linkus į tai, kad nori personalizuoto daikto“, – pripažįsta R. Čiapaitė-Baublienė.

Pasak jos, dalis gamintojų jau dabar – likus trims savaitėms iki Kalėdų – nebepriima naujų užsakymų, o gamina tik jau esamus. R. Čiapaitė-Baublienė sako, kad smulkiesiems verslininkams pasisamdyti papildomos darbo jėgos švenčių periodui yra sunku ne tik dėl darbuotojų trūkumo, bet ir todėl, kad jie negalėtų garantuoti šių darbuotojų darbo kokybės.

„Todėl jie tiesiog maksimalizuoja savo darbų apimtį, dirba naktimis, vėlėjai vaikšto kruvinomis rankomis. Bet jie supranta, kad iš to, ką užsidirbs, galės gyventi iki pavasario arba net iki kitų Kalėdų“, – teigia pašnekovė.

Tačiau net ir įvykdžius visus užsakymus susiduriama su dar viena problema – stringančiu prekių pristatymu. Anot pašnekovų, šiais metais kurjerių tarnybos yra paskelbusios, kad iki gruodžio vidurio gautus užsakymus pristatys laiku – iki Kalėdų, tačiau visada atsiranda tokių klientų, kurie dovanų ieško paskutinę minutę.

Prekės ženklo vadovė I. Mažeikienė siūlo šios problemos sprendimą – prekes išvežioti patiems kūrėjams. Pasak jos, tokia praktika pasiteisino pirmojo karantino metu.

„Buvo jau karantinas, paštomatai buvo siaubingai perkrauti. Mes pagalvojome, kad galime laisvu laiku, vakarais išvežioti prekes. Susidarėm maršrutą, du kartus per savaitę. Pirkėjui tai jokių nepatogumų nesudaro, prekes pristatėm kaip paprastas kurjeris.

Mes buvom užsidarę namuose, savo burbuluose ir vienam iš mūsų išeiti 7 vakaro ir grįžti 9 vakaro bent kelis kartus per savaitę, pabūti mašinoje, ne savo namuose buvo tikrai labai geras sprendimas. Suderinome daug gerų, naudingų dalykų“, – sako I. Mažeikienė.