Verslas

2020.12.02 19:20

Kaip vyko didžiausias valstybinis kriptovaliutų sandoris: žingsnis sveikintinas, tačiau šalies biudžete – nežinomos kilmės milijonai

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.02 19:20

Praėjusią savaitę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko didžiausią valstybinį kriptovaliutų sandorį – teisėsaugos konfiskuotą virtualiąją valiutą iškeitė į 6,4 mln. eurų. Nepaisant drąsaus pirmo žingsnio realizuojant kriptovaliutas, pastebima ir trūkumų. Ekspertės Daivos Čibirienės teigimu, nežinia, ar konfiskuotos kriptovaliutos buvo įgytos legaliai, o ne vykdant nusikaltimus.

Lapkričio 24 d. VMI pranešė rinkoje realizavusi teisėsaugos konfiskuotas kriptovaliutas, jos valstybės biudžetą papildys 6,4 mln. eurų.

Nors kriptovaliutos į VMI apskaitą iš teisėsaugos pateko šių metų vasario pabaigoje, kai jų kaina buvo daugiau nei du kartus žemesnė nei dabar, VMI jas realizavo tik po kelių mėnesių, kainai šokus į viršų. VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova LRT.lt pažymėjo, kad VMI nelaukė, kol turimo turto vertė padidės, todėl tai, kad kriptovaliutos iškeistos bene palankiausiu metu, yra tik atsitiktinumas.

I. Gavrilova pažymėjo, kad į eurus reikėjo konvertuoti apie 336,85 bitkoino, 360,38 eterio ir 11 993 vienetus monerų. Už šias kriptovaliutas gauta atitinkamai apie 5,1 mln. eurų, 144 000 eurų ir 1,19 mln. eurų. Jeigu kriptovaliutos būtų iškeistos dar pavasarį, už jas būtų pavykę gauti kone tris kartus mažiau – apie 2,4 mln. eurų. Už bitkoinus – 1,85 mln. eurų, už eterius – 44 tūkst. eurų, už monerus – 492 tūkst. eurų.

Nors VMI už keitimo sandorį dar vasarą buvo pasiryžusi pakloti iki 100 tūkst. eurų, iš viso įstaigai tai atsiėjo kone 10 kartų mažiau – 12 814 eurų. „Cryptodus“ už 2 851 eurą perkėlė virtualiąją valiutą į VMI kompiuterį, „Adamano Consulting“ už 3 025 eurus parengė kriptovaliutų pardavimo paslaugų sąlygas, o „Kaiser Exchange International“ už 6 938 eurus suteikė kriptovaliutų realizavimo paslaugą.

„Visas procesas mokesčių administratoriui buvo naujas, pradedant nuo konfiskuotų kriptovaliutų perėmimo iki jų realizavimo, todėl priimtas sprendimas šioms finansinėms paslaugoms pasitelkti tiekėjus, tai yra skelbti viešąjį paslaugų konkursą. Ateityje tokį konfiskuotą turtą realizuoti bus gerokai paprasčiau“, – pažymėjo VMI specialistė I. Gavrilova.

Kam iki tol priklausė kriptovaliutos ir iš kokių sandorių jos buvo įgytos, I. Gavrilova teigė nežinanti, kadangi jas VMI perdavė teismas: „VMI kriptovaliutas perėmė kaip valstybės nuosavybėn perduotą turtą ir jas realizavo.“

Iškeistos kriptovaliutos buvo perkeltos į VMI sąskaitą „Swedbank“.

Čibirienė: neaiški pinigų kilmė

Lietuvos buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė LRT.lt teigė, kad VMI ėmėsi lyderystės išgrynindama teismo konfiskuotą valiutą, tačiau pats sandoris kelia įtarimų, kadangi nėra žinoma, iš kur kriptovaliutos gautos ir kas jas nupirko.

„Kriptovaliutų sandoriai yra specifiniai, kadangi dažniausiai neįmanoma nustatyti, kokiu būdu jos įsigytos, kas yra jų pirkėjas. Jas parduodant dažnai sudėtinga įsitikinti, kad pinigai gauti iš šaltinio, kuris yra legalus, nesusijęs su ginklų, narkotikų prekyba, terorizmu“, – pažymėjo D. Čibirienė.

Jos teigimu, Lietuvos bankas yra išreiškęs poziciją, kad finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu.

„Taip yra todėl, kad dėl anonimiškumo neįmanoma nustatyti, ar nebuvo pažeistos pinigų plovimo prevencijos nuostatos. Jose nurodoma, kad visos operacijos, kurios kriptovaliuta viršija 1 000 eurų, yra įtartinos ir apie jas būtina pranešti FNTT. Jos ne tik įtartinos, bet ir turėtų būti stabdomos, jeigu neaiškūs lėšų gavėjai arba neaišku, iš kur buvo gauta kriptovaliuta, o tai nustatyti beveik neįmanoma“, – sakė ji.

D. Čibirienė pažymėjo, kad jei analogišką sandorį būtų bandžiusi atlikti privati įmonė, tikėtina, kad jos banko sąskaita būtų labai greitai blokuota. Šalies buhalteriams atstovaujanti D. Čibirienė tikino, kad VMI žengė drąsų žingsnį, tačiau pasitempti vis dar yra kur.

„Džiugu, kad VMI moka elgtis su kriptovaliutomis. Turbūt ir pati įstaiga tokiai operacijai pasirinkta kaip pati intelektualiausia tai galinti padaryti institucija. Tačiau norisi, kad VMI nenueitų kriptovaliutų prigimties keliu ir elgtųsi skaidriai, teiktų daugiau duomenų ir pasidalytų gerąja praktika, kaip taisyklingai, nepažeidžiant teisės aktų reikėtų vykdyti kriptovaliutų sandorius. Galbūt tokiems sandoriams netgi reikėtų viešo išsamaus registro, kad procedūros vyktų skaidriai ir nebūtų įvairiausių nuogąstavimų“, – svarsto ekspertė.

VMI laukė palankaus meto

VMI kriptovaliutas rinkoje realizavusios įmonės „Kaiser Exchange International“ direktorius Linas Rajackas LRT.lt teigė, kad VMI, vis dėlto, laukė palankaus meto realizuoti kriptovaliutas, nors VMI ir nurodė priešingai.

„Pagal mūsų sutartį, turimą valiutą turėjome parduoti per metus. Parduoti rekordinėmis kainomis sprendimą VMI priėmė operatyviai ir sklandžiai po to, kai mes patarėme skubėti, nes kainos itin palankios. Visi VMI dalyvaujantys darbuotojai skyrė itin daug dėmesio ir labai skubiai ruošėsi, nebuvo jokio uždelsimo iš jų pusės“, – aiškina L. Rajackas.

Jis taip pat tikina, jog nėra tiesa, kad nėra žinoma, kam buvo parduotos kriptovaliutos.

„Visos didelių apyvartų keityklos atlieka klientų identifikaciją (angl. know your customer), todėl yra lengva susekti pirkėjus, pardavėjus, tarpininkus, net praėjus keliems metams po operacijų atlikimo“.

Kriptovaliutos parduotos per vieną dieną

VMI kriptovaliutas konvertavęs L.Rajackas pasakoja, kad virtualiosios valiutos konvertavimas vyko VMI patalpose, o iš viso, siekiant nepaveikti kriptovaliutų kainos, buvo atlikta 20 smulkių sandorių.

„Pradėjome 8.30 val. ir paskutinis kriptovaliutų pardavimas buvo atliktas šiek tiek po 21.00 val. Iš viso atlikta mažiau nei 20 smulkesnių sandorių likviduojant visas VMI turimas kriptovaliutas. Mūsų darbas buvo prekiaujant parduoti tinkamu momentu ir susiderėti pardavimą, kai kaina staiga šokteli. Visus bitkoinus pavyko parduoti net didesne nei tos dienos vidutinė kaina“, – sakė VMI kriptovaliutas realizavęs L. Rajackas.

Jo teigimu, kuo didesnė keičiama suma, palyginti su rinkos apyvarta, tuo sunkiau kriptovaliutas likviduoti. Tačiau kriptovaliutų rinkai kylant sąlygos parduoti ypač palankios, nes prekybos apyvarta stipriai išauga.

„Pavyzdžiui, VMI turimų monerų skaičius buvo 3–4 parų rinkos apyvarta didelėje keitykloje, tokiu atveju greitai parduoti ir be nuostolių yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, jeigu būtume bandę viską parduoti rinkos kaina vienu metu, monero kaina būtų iškart smukusi 75 proc. Bitkoiną, eterį parduoti gerokai lengviau, nes VMI turima suma nebuvo itin reikšminga, palyginti su rinkos paros apyvarta“, – teigė L. Rajackas.

Paklaustas, kokiems sandoriams atlikti dažniausiai naudojamos VMI parduotos kriptovaliutos, L. Rajackas teigė, kad moneras dėl anonimiškumo yra populiarus tamsiajame internete (angl. dark web) nelegalioms prekėms ar paslaugoms įsigyti. „Bitkoinas ir eteris yra gana populiarūs atsiskaitant už IT paslaugas, perkant įvairias internetines paslaugas. Eteris šiemet ypač išpopuliarėjo investuojant ir naudojantis išmaniaisiais kontraktais“, – pažymėjo L. Rajackas.

Į kriptovaliutas žiūri pro padidinamąją stiklą

Šalyje veikiantys didieji bankai prieš keletą metų kriptovaliutų kratėsi iš tolo ir savo klientams drausdavo sąskaitą naudoti bet kokiai veiklai, susijusiai su virtualiaisiais pinigais.

Dabar bankai tikina, kad įrodžius lėšų kilmę tam tikros operacijos kriptovaliutomis yra leidžiamos.

Banko „Swedbank“, kur VMI ir pervedė pinigus, gautus pardavus virtualiąją valiutą, atstovo Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, kiekvienas pavedimas, susijęs su kriptovaliutomis, banke vertinamas individualiai.

„Bankas pasilieka teisę pateikti papildomų klausimų, jei operacijos kriptovaliutomis suma didesnė, jei nurodyta netipinė mokėjimo paskirtis ir panašiai“, – sakė banko atstovas.

Banko SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė LRT.lt pažymėjo, kad SEB priima pinigus iš virtualių keityklų, tačiau prieš tai atlieka papildomą tyrimą dėl lėšų kilmės.

„SEB bankas, vykdydamas pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, piniginius mokėjimus iš kriptovaliutų keityklų priima atlikęs papildomą tyrimą, įsitikinęs lėšų kilmės šaltiniu. Tais atvejais, kai klientai vykdo operacijas kriptovaliutomis, bankas, norėdamas nustatyti, ar operacija nekelia įtarimų, kreipiasi į klientą ir prašo pateikti papildomų duomenų – lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus. Jeigu klientas pateikia visą reikalingą informaciją, mokėjimas įvykdomas, tačiau, jeigu klientas atsisakytų pateikti informaciją, bankas privalėtų stabdyti operaciją“, – pažymėjo SEB banko atstovė.

Banko „Luminor“ Įtartinos veiklos tyrimų, verslo skaidrumo ir MLRO skyriaus vadovė Greta Mockaitytė sakė, kad jei privatus klientas išskirtiniais atvejais gauna lėšų pardavęs kriptovaliutas ir pradinis lėšų šaltinis yra aiškus, tokie pavedimai banke yra priimtini.

„Tačiau „Luminor“ neturi kriptovaliutų verslo kaip partnerių ir nepriima lėšų iš tokių įmonių. Mes taip pat nepalaikome klientų, investuojančių į kriptovaliutas. Bankas taip pat linkęs pakeisti savo požiūrį, jei šią rinką tinkamai prižiūrės valstybės institucijos“, – teigė banko „Luminor“ specialistė G. Mockaitytė.

Populiariausi