Verslas

2020.12.05 07:00

Kalėdoms gyventojai suskubo ruoštis anksčiau nei įprastai: eglučių kainos perkant gyvai ir internetu

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.12.05 07:00

Eglutėmis prekiaujantys verslininkai ir prekybos tinklai sutinka dėl vieno: eglučių kainos, palyginti su ankstesniais metais, nepakito. Tačiau dėl viso kito jų nuomonės išsiskiria. Vieni pastebi, kad pirkėjus labiau domina kėniai, kiti – kad į madą grįžta eglutės. Taip pat pirkėjai ieško skirtingo aukščio medelių – kai kuriuos domina sodinukai, kiti nori kelių metrų aukščio žaliaskarės. Tiesa, būtent aukštis yra viena iš savybių, bene labiausiai lemiančių, kaip smarkiai teks papurtyti piniginę.

Kaip LRT.lt sako kalėdinių medelių pardavimu ir nuoma užsiimantys verslininkai, jau ne pirmus metus pastebima, kad eglutėmis žmonės pradeda rūpintis vis anksčiau.

„Kalėdinis pasiruošimas jau kelerius metus ankstėja. Anksčiau pirmi užsakymai atkeliaudavo lapkričio viduryje, o šiemet – gal lapkričio pradžioje. Po truputį kiekvienais metais ankstėja. Negaliu sakyti, kad dėl pandemijos, nes jau ir anksčiau tai vyko“, – sako bendrovės „Sodo rožė“ projektų vadovas Justinas Virbickas.

Tokią tendenciją teigia pastebintis ir bendrovės „Holitree“ projektų vadovas Armandas Martinkus: „Pačią pirmą kalėdinę eglutę pardavėme paskutinę rugsėjo dieną. Lapkričio 30-ąją, galima sakyti, įpusėjome prekybą, nes kelių pozicijų vazoninių eglučių jau nebeturime. Kiekvienais metais pastebime tendenciją, kad žmonės vis anksčiau pradeda ruoštis šventėms ir užsako eglutes.“

A. Martinkaus nuomone, tai iš dalies gali lemti ir suteikiama galimybė eglutę gauti konkrečią dieną: net ir užsisakę eglutę spalio mėnesį, klientai eglutę gaus kada panorėję.

Tai, kad prekyba eglutėmis įsisiūbuoja, patvirtino uostamiestyje eglučių prekyba besiverčiančio projekto eglutesklaipedoje.lt vadovas Jevgenijus Sokolovas.

„Susidomėjimas yra. Kadangi daug žmonių arba dirba iš namų, arba yra saviizoliacijoje, nori savo namus papuošti kuo anksčiau. Manome, kad pats pirkimo bumas ateis anksčiau nei ankstesniais metais“, – prognozavo verslininkas.

Pasak J. Sokolovo, visi žmonės, kurie šiuo metu perka eglutes, jas namuose ir puošia – nėra pageidavimų žaliaskares rezervuoti ir pasaugoti iki termino arčiau Kalėdų.

„Manome, kad norint gražiausios eglutės vertėtų ja pasirūpinti iš anksto. Labai stipriai jaučiame, kad visi tie, kurie eglutes puošdavo antrą ar trečią gruodžio savaitę arba net likus kelioms dienoms iki švenčių, jau nori puošti“, – apibendrino J. Sokolovas.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo, kuris užsiima eglučių nuoma, koordinatorė Asta Klimienė svarsto, kad ankstyvam pasiruošimui įtakos galėjo turėti ir pandemija: „Turbūt pandemija duoda tokį impulsą, kad viską reikia apgalvoti, galų gale – gal žmonės turi laiko. Ir mes pastebėjome, kad daug anksčiau žmonės pradėjo rūpintis, teirautis, užsisakyti eglutes. Procesas tikrai aktyvus ir nuo lapkričio vidurio mes kaip ir esame paruošę eglutes nuomai.“

Eglutes.lt projektų vadovė Jelena Cygankova atkreipia dėmesį, kad šie metai išskirtiniai ne tik tuo, kad eglutėmis tiek verslo atstovai, tiek žmonės pradėjo rūpintis anksčiau, bet ir tuo, kad kai kurie užsakymai gana neįprasti.

„Šie metai iš tiesų kitokie, tikrai daugiau sulaukėme pirkėjų, kurie rinkosi kuo didesnius kėnius, populiariausias kalėdinio medelio aukštis – 3 metrai, juos jau visus esame išpardavę. Gerokai išaugęs ir eglučių vazonuose poreikis, žmonės dažniausiai renkasi sidabrines eglutes. Šiais metais taip pat turėjome specialių užsakymų – vienos eglutės aukštis siekė net 5 metrus“, – teigia J. Cygankova.

Populiariausios – vidutinio aukščio eglutės

Paklausti, kokios eglutės šiemet populiariausios, visiems įtinkančio vieno varianto prekybininkai neišskiria, tačiau teigia, kad tarp populiariausių dažnai atsiduria vidutinio aukščio – maždaug 150–170 cm – medeliai.

„Žinoma, ir dabar, ir daug metų anksčiau ypač pupuliarios buvo vazoninės eglutės, bet jau keleri metai iš eilės auga kirstų kėnių iš Danijos pardavimas. Turbūt žmonės jau daugiau pakeliavę, nes vis dėlto kėnis – populiariausia eglutė pasaulyje, jų pardavimo rodikliai ir Lietuvoje smarkiai auga kiekvienais metais. Žinoma, domisi viskuo, yra žmonių, kuriems rūpi tik pigesnės eglutės, kiti nori prabangos“, – komentuoja J. Virbickas.

Jo aiškinimu, kirsti kėniai klientus gali traukti ir dėl to, kad aukštų kėnių vazonuose nebūna – vazonuose pasodintų kėnių aukštis paprastai siekia iki 130–150 cm. Norint didesnio medžio tenka rinktis arba nukirstą kėnį, arba eglę.

Paklaustas, ar vis populiarėjantis kėnis gali galiausiai išstumti lietuvių ilgą laiką mėgtas eglutes, J. Virbickas teigia tuo abejojantis – dalis žmonių, anot jo, ir toliau laikysis tradicijų.

„Vis tiek ta eglutė liks, ji bus populiari, nes lietuviška yra lietuviška. Yra žmonių, kurie jau daug metų perka tas eglutes, jie nori miško kvapo, paprastumo. Teko ir Vokietijos parodose dalyvauti – taip, kėnis populiariausias, bet ir ten perkamos tiek sidabrinės, tiek paprastos eglutės. Bet, žinoma, kėniai po truputį stumia“, – sako J. Virbickas.

A. Martinkus taip pat pastebi, kad kai kurie klientai tikslingai ieško eglutės.

„Kėniai populiarūs, bet į madą grįžta ir paprastos eglutės. Ką pastebėjome praeitais metais ir šiemet – kad jau pardavėme visas eglutes vazonuose. Kai kuriems tai, matyt, asocijuojasi su vaikyste, kai parsinešdavo iš miško ar pirkdavo lietuviškas eglutes, galbūt jų kvapas asocijuojasi su vaikyste. Pastebime tokią tendenciją, bet, žinoma, populiarūs ir kėniai“, – tvirtina A. Martinkus.

J. Cygankovos pastebėjimu, klientams dažniausiai svarbi ne medelio rūšis, o kitos savybės, pavyzdžiui, aukštis, šakų tankumas. Norintieji didesnio, tankesnio medžio renkasi kėnius, o norintieji mažesnio, vazone pasodinto – eglutes, sako J. Cygankova.

Už didesnį ar gražesnį medį teks sukrapštyti bent 20 eurų

Paklausti apie kainas, prekybininkai tikina – per pastaruosius metus eglučių kainos iš esmės nepasikeitė. Tačiau, kiek reikėtų numatyti savo piniginėje, vieningai atsakyti negali.

Pašnekovų teigimu, galutinę kainą lemia, ar norima per Kalėdas puošti eglutę, ar kėnį, ar medelis kirstas, ar vazone, koks jo aukštis. Be to, kaina gali gerokai skirtis ir dėl to, ar medelis perkamas, ar nuomojamas.

Jeigu norima pirkti, nedidelei kirstai eglutei ar eglutės sodinukui užteks vos kelių eurų. Didesnės ir, prekybininkų teigimu, populiaresnės vidutinio aukščio – maždaug 150–170 cm – eglės kainuos nuo 20 eurų.

Kėniai, kurie Lietuvoje nėra auginami ir dažnai atvežami iš Danijos, yra kiek brangesni ir net mažiausiam kelių eurų, tikėtina, neužteks. Už mažesnį kirstą kėnį taip pat gali tekti sumokėti bent 20 eurų, didesnių kėnių kaina paprastai svyruoja apie 50 eurų, o už itin didelį ir gražų gali tekti pakloti per 100 eurų.

„Kadangi eglutės yra labai skirtingos – nuo 1 iki 4 metrų aukščio, tai ir kaina svyruoja atitinkamai nuo 20 iki 150 eurų. Galėtų būti ir pigesnių eglučių, bet mes sąmoningai nesirinkome antros ar trečios rūšies“, – LRT.lt aiškino J. Sokolovas.

Nuomai taiko skirtingas taisykles: vieni dalį pinigų grąžina, kiti paprašo daugiau

Kiek sudėtingesnė situacija, jeigu eglutę norite nuomotis. Prekybininkai taiko skirtingas taisykles. Pavyzdžiui, Klaipėdos botanikos sodas už sugrąžintą Kalėdų eglutę, jeigu ji gyvybinga, grąžina pusę sumokėtos sumos.

„Ant eglutės būna nurodyta jos galutinė kaina. Pavyzdžiui, gali būti 20 eurų. Pirkėjas sumoka visą sumą, mes duodame dokumentą, kvitą, ir su juo sausio viduryje žmogus atvažiuoja pas mus, atveža eglutę ir, jeigu eglutė sveika, nepažeista, nepradėjusi mesti spygliukų, grąžiname pusę sumos. Vadinasi, jeigu žmogus sumokėjo 20 eurų, 10 eurų atgauna, o 10 eurų lieka mums, kad eglutę reabilituotume, nes jos kartais patiria stresą“, – sako A. Klimienė.

Pašnekovės teigimu, gali būti, kad eglutės nuomininkas pusės sumokėtos sumos neatgaus. Jeigu eglute nebuvo rūpinamasi, ji meta spyglius, yra apkarpyta ar kitaip pažeista, į Botanikos sodą priimama, bet sumokėti pinigai negrąžinami.

„Galime priimti, mėginti atgaivinti, bet pinigų jau negrąžiname. Tiesiog nenorime, kad eglutę išmestų, nes žiauriausia, kai eglutės po švenčių mėtosi. Neskatiname to, priimame. Ir dabar, jeigu žmonės įsigiję iš prekybos centrų atveža leisgyvę eglutę, priimame“, – komentuoja A. Klimienė.

Kiti prekybininkai tokios praktikos netaiko. Kai kurie jų, jeigu eglutę pasirenkama nuomotis, suteikia nemokamą atvežimo ir eglutės išvežimo paslaugą. Kiti, priešingai, už eglutės išvežimą prašo susimokėti papildomai.

Už nuomą prašantieji daugiau paaiškina – po Kalėdų eglutes reikia atgaivinti

Praktiką teikti nemokamą atvežimą taiko LRT.lt kalbinta bendrovė „Sodo rožė“. Jos atstovo J. Virbicko teigimu, jeigu eglutė, po švenčių paimta iš žmonių, atrodo gyvybinga, ji grįžta į mišką.

„Jeigu eglutės gyvybingos, tiesiog pasodiname jas atgal, jos daugiau nebebūna kalėdinėmis eglutėmis, nes grįžta į gamtą, o žmonėms tuo nereikia rūpintis, nereikia išmesti gyvos eglutės. Tai daugiau akcija“, – komentuoja J. Virbickas.

„Holitree“ projektų vadovo A. Martinkaus aiškinimu, bendrovė papildomą mokestį taiko ne už pačią nuomą, o už išvežimo paslaugą. Jo teigimu, bendrovė nuomoja tiek vazonuose pasodintas, tiek kirstas eglutes, todėl tai, kas eglutėms nutinka po švenčių, priklauso tiek nuo šios aplinkybės, tiek nuo eglutės gyvybingumo.

Jeigu eglutė buvo auginta vazone ir išliko gyvybinga, ją toliau auginti bandoma medelyne. Jeigu eglutė nebegyvybinga ar namus per Kalėdas puošė kirstas medis, jis panaudojamas kaip trąša kitoms eglutėms auginti, o suskilę ar dėl kitų priežasčių nebepanaudojami vazonai perdirbami.

Eglutes.lt atstovė J. Cygankova taip pat teigia, kad nuomos paslauga brangesnė, tačiau tai lemia ne pats eglutės atvežimas ir išvežimas, o tai, kad po Kalėdų eglutes neretai tenka atgaivinti, kad jos galėtų augti medelyne, ir tam reikia papildomų pastangų, laiko.

Pašnekovų teigimu, dauguma klientų vis dar labiau linkę įsigyti eglutes. Ši paslauga dažniau domina jaunas šeimas, biurus, kurie nenori rūpintis eglutės atvežimu ir išvežimu, taip pat dažniau tuos jaunus žmonės, kurie gyvena bute ar neturi galimybės eglutės iš vazono po Kalėdų persodinti į žemę.

Taip pat, pasak pašnekovų, dalis klientų tiesiog mėgsta rinktis ir pirkti eglutes – jiems tai tampa pasiruošimo Kalėdoms dalimi ir šeimos tradicija.

Eglučių prekyba netrukus prasidės ir turgavietėse.

Bendrovės „Naujasis turgus“ direktorius Viačeslavas Karmanovas teigė, kad prekeiviai jau rezervavo vietas ir šios savaitės pabaigoje pradės darbą. Čia prekybos eglutėmis sezonas esą prasideda panašiu metu kaip pernai.

„Žiūrime į kalendorių ir jau skaičiuojame, kiek liko dienų iki Kalėdų“, – sakė V. Karmanovas.

Susidomėjimo gyvomis eglutėmis prekybos tinklai tikisi vėliau

LRT.lt kalbinti prekybos tinklų atstovi taip pat pastebi, kad pirkėjai šventėms ruoštis pradeda anksčiau, tačiau teigia, kad tai išduoda dirbtinių eglučių ir dekoracijų pardavimo rodikliai, o gyvas eglutes, kaip rodo patirtis, klientai pirks vėliau.

Tiesa, dalis prekybos tinklų eglučių teigia dar nesiūlantys arba ketinantys tai daryti artimiausiu metu.

„Lapkričio mėnesio rezultatai rodo, kad pirkėjai šventėms jau ruošiasi. Šiuo metu, anksčiau nei paprastai, jau parduota apie ketvirtadalį visų iš tiekėjų užsakytų dirbtinių eglučių. Populiariausios – eglutės iki 50 cm aukščio, antros pagal populiarumą – tarp 50 ir 100 cm aukščio. Daugiau nei metro Kalėdų eglutės kol kas perkamos mažiau. Patirtis rodo, kad jų poreikis ir pardavimas išauga prieš pat šventes“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.

„Kesko Senukai“ atstovė Elona Uckutė LRT.lt taip pat teigia, kad aktyvesnio gyvų eglučių pirkimo tikimasi kiek vėliau: „Gyvų eglučių pardavimo bumas – dar priešaky. Tačiau jau dabar matome, kad pirkėjai žaliaskarėmis pradėjo domėtis labai panašiu metu kaip pernai. Šiuo metu aktyviausiai eglutes perka vilniečiai. Antroje ir trečioje vietose rikiuojasi Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai. Pastebime, kad taip pat itin išaugęs susidomėjimas kuo natūraliau atrodančiomis dirbtinėmis eglutėmis.“

Ruoštis Kalėdoms ir puošti namus pirkėjai jau pradėjo

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad pirkėjai Kalėdoms jau ruošiasi, ir priduria, kad tai puikus būdus pasiruošti šventėms išvengiant būriavimosi.

„Šįmet vazoninių eglių pardavimas yra net didesnis nei pernai, o dirbtinių eglučių paklausa yra mažesnė. Stebime tendenciją, kad dirbtinių eglučių pardavimas nėra tolygus, t. y. vienais metais jų nuperkama daugiau, kitais – mažiau. Dirbtinė eglutė yra ilgalaikė namų puošybos priemonė, todėl žmones jas naudoja ilgesnį laiką, o norėdami atsinaujinti dažniau keičia žaisliukus ir girliandas“, – sako E. Dapkienė.

Įmonės „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė taip pat teigia, kad pirkėjai anksčiau susidomėjo dekoro prekėmis, ir priduria, kad vis populiaresni vazoniniai kėniai ir eglutės, nes paskui juos galima persodinti: „Taip pat pastebima tendencija šiuos medelius rinktis dėl tvarumo ir draugiškumo gamtai. Jau kelintą savaitę prekiaujame ir šventiniais aksesuarais. Akivaizdu, kad šiemet žmonės labiau susidomėję namų puošyba, todėl juos domina įvairios girliandos, namų dekoro detalės.“

Prekybos tinklai eglutės siūlo vos nuo kelių eurų, bet už didesnes suma – dviženklė

Komentuodami kainas, tinklų atstovai teigia, kad jos išliko panašios kaip praėjusiais metais – stalui papuošti tinkamą eglutę vazone galima įsigyti vos už 4 eurus, didesnės eglutės kainuoja apie 15 eurų, o prašmatnesni medeliai gali kainuoti ir daugiau kaip 100 eurų.

Vis dėlto prekybininkų nuomonės dėl to, kokios eglutės populiariausios, išsiskiria. Vieni tikina, kad pirkėjus labiausiai domina vidutinio dydžio eglutės, kurių aukštis svyruoja nuo 120 cm iki 180 cm, o gyvomis eglėmis vazonuose kai kurie prekiauti nė neketina.

„Populiariausios dirbtinės eglės yra 1,2–1,8 m aukščio, kainuojančios nuo 16 iki 45 eurų. Eglėmis vazonėliuose šiemet „Norfa“ greičiausiai neprekiaus. Sprendimai dėl prekybos gyvomis eglėmis šalia parduotuvių dar nepriimti“, – komentavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Kiti prekybininkai teigia priešingai – didžiausią dėmesį skirs būtent nedidelėms eglėms ir netgi tokioms, kuriomis galima papuošti stalą ar palangę.

„Koncentruojamės į nedideles eglutes, kurios itin jaukiai papuoš namų aplinką ir, žinoma, Kūčių bei Kalėdų stalą. Kaip rodo mūsų patirtis, pirkėjai vertina tokių eglučių subtilumą, estetiškumą. Be to, jos lengvai transportuojamos, jas galima šiemet padovanoti vyresnio amžiaus artimiesiems, kurie galbūt dėl rizikos negali išvykti iš namų. Tokias eglutes bus lengva kompaktiškai ir saugiai palikti prie jų namų durų“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė ir pridūrė, kad dirbtinėmis eglutėmis tinklo parduotuvės neprekiaus.

Norint eglutę išlaikyti gyvybingą, teks dėmesį atkreipti ir į radiatorių

Ketinantiesiems įsigyti gyvą eglutę prekeiviai pataria omenyje turėti kelis dalykus.

Jeigu namuose įrengtos šildomosios grindys, eglutę reikėtų pakelti aukščiau. Taip pat jos nereikėtų statyti šalia radiatoriaus, šildytuvo, oro kondicionieriaus ar kitų panašių prietaisų. Eglutę kas rytą derėtų palaistyti maždaug stikline vandens, o jeigu patalpoje itin šilta – ir apipurkšti spyglius.

Praėjus šventėms eglutę galima išnešti į lauką ar balkoną tik tuo atveju, jeigu lauke gana šilta, vyrauja bent kelių laipsnių šiluma. Jeigu taip nėra, eglutė dėl staigaus temperatūros skirtumo gali imti nykti. Tokiu atveju derėtų eglutę nešti į vėsesnę patalpą, pavyzdžiui, laiptinę, įstiklintą balkoną, jeigu jame nėra labai šalta.

Taip pat derėtų turėti omenyje, kad svarbiausia saugoti eglutės šaknis, o ne šakeles ar spyglius, todėl išnešus eglutę į vėsesnę vietą vazoną galima, o kai kuriais atvejais ir derėtų apsaugoti įvyniojant, įdedant į kitą vazoną ar netgi kartotinę dėžę.

Kaip nurodo Klaipėdos botanikos sodo atstovė, jeigu eglutę norima pasisodinti, tai galima padaryti pavasarį eglutę į žemę įkasant su visu vazonu. Rugpjūčio pabaigoje eglutę vėl galima iškasti ir laikyti lauke, o artėjant vėsai ir galiausiai Kalėdoms įsinešti į vidų ir vėl puošti.

Populiariausi