Verslas

2020.11.30 12:33

Po susitikimo su prezidentu – 100 mln. vertės pasiūlymas: ekonomistas siūlo įsivesti cukraus mokestį

atnaujinta 13.28
Jonas Deveikis, LRT.lt, ELTA2020.11.30 12:33

Siekiant teisingesnės mokesčių sistemos ir ilgesnės gyvenimo trukmės, Lietuvoje būtų galima įvesti cukraus mokestį, kuris biudžetą papildytų 100 mln. eurų per metus, po susitikimo su šalies prezidentu sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Pirmadienį prezidentūroje vyko įvairių sričių šalies ekspertų diskusija apie tai, kaip galima būtų tobulinti šalies mokesčių sistemą. Vienas iš pasiūlymų, išsakytų diskusijoje, įvesti cukraus mokestį.

Po susitikimo su prezidentu – šešių mėnesių taisyklė ir pasiūlymas įvesti cukraus mokestį

„EBPO įvardina tris sritis, kur dar galima ieškoti galimybių padidinti mokesčius, jeigu yra toks poreikis. Tai yra turto, taršos ir nuodėmių mokesčiai. Man tai buvo proga priminti mokestį, kurį siūliau jau prieš 2 metus ir kuris buvo išsamiai aptartas šios diskusijos metu, tai cukraus mokestis.

Jis gali ne tik papildyti biudžeto lėšas 100 mln. eurų per metus, jeigu būtų 1 kilogramas cukraus apmokestintas 1 euro akcizu, bet jis leistų keisti ir gyventojų elgseną į gerąją pusę – skatintų gyventojus vartoti mažiau cukraus. Tai gali leisti Lietuvai ne tik turėti teisingesnę mokesčių sistemą, bet ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę“, – po susitikimo su prezidentu teigė N. Mačiulis.

Cukraus mokestis, anot ekonomisto, nesudarytų didelės naštos šalies gyventojams, o 400 gramų duonos kepalėlis vidutiniškai galėtų pabrangti 2 euro centais: „Tai tikrai nepaveiktų neturtingiausių ir mažiausias pajamas gaunančiųjų. Tačiau net ir tuos asmenis, kurie neturi daug pajamų, tai juos paskatintų rinktis sveikesnius produktus. Tai taip pat būtų suma (jeigu į šalies biudžetą papildomai būtų surinkta 100 mln. eurų – LRT.lt), kuri leistų lengvatiniu PVM apmokestinti vaisius, daržoves, kruopas, riešutus“, – aiškino N. Mačiulis.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad įrankių mokesčių bazei Lietuvoje plėsti nėra daug. Todėl biudžeto pajamas reikėtų didinti naikinant mokestines lengvatas ir mažinant šešėlinę ekonomiką.

„Erdvės mokesčiams didinti nėra daug. Lietuvoje mokesčių tarifai nėra maži. Yra kita problema, dėl ko mes perskirstome per biudžetą mažiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių. Tai būtų mokestinės lengvatos, kurioms diskusijoje taip pat buvo skirta labai daug dėmesio. Turime visuomenės grupes, kurių mokestinė našta yra keletą kartų mažesnė negu samdomų darbuotojų.

Kita sritis yra šešėlinė ekonomika. PVM atotrūkis Lietuvoje yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje. Vien iš šio mokesčio nesurenkame 1,3 mlrd. eurų“, – sako ekonomistas N. Mačiulis. Pasak jo, Latvijoje šio mokesčio surinkimas dvigubai geresnis nei pas mus, o nuo Estijos mes atsiliekame dar labiau. Ekonomisto teigimu, akivaizdu, kad čia mes turime didžiulę neišspręstą problemą, tai galėtų būti didžiulis pajamų šaltinis.

Naujų mokesčių kitiems metams neplanuoja

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pažymėjo, kad prezidentūroje taip pat buvo diskutuojama apie galimybę neleisti teikti naujų mokesčių pasiūlymų kartu su biudžetu.

„Mokesčių sistema turi būti stabili, prisiminkime, ką diskutavome viešoje erdvėje prieš 12 mėnesių, apie begalę naujų mokesčių, kurie galbūt galėtų įsigalioti po kelių savaičių. Prezidento nuomone, taip neturi būti ir reikėtų aiškiai mokesčių administravimo įstatymuose įtvirtinti, kad mokesčiai turėtų būti patvirtinti ir įsigaliotų ne greičiau nei po 6 mėnesių“, – spaudos konferencijoje sakė Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

Jis taip pat pažymėjo, kad su prezidentu buvo aptartas ir mokesčių teisingumo klausimas.

„Nėra naujiena, kad šalyje stokojame mokesčių teisingumo. Vienas iš požymių – skirtingas pajamų apmokestinimas, priklausomai nuo to, kokia forma gaunamos pajamos. Toks apmokestinimas, pagal atskiras pajamų grupes, skiriasi net kelis kartus. Diskutavome, kad tai turėtų būti išspręsta. (...) Čia priėjome bendrą išvadą, kad reikia įkurti mokesčių ekspertų grupę, kuri spręstų šią problemą ir per ateinančius 6 mėnesius suderintų sprendimus“, – teigė prezidento patarėjas.

Susitikime su prezidentu dalyvavęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas patikino, kad naujų mokestinių pakeitimų kitiems metams Seimas neplanuoja, o pagrindinis ketverių metų tikslas – panaikinti „gyvulių ūkį“.

„Mokestines lengvatas reikės peržiūrėti, tačiau tai nėra artimiausių kelių savaičių užduotis. Šiandien turime užtikrinti, kad mokesčių sistema yra stabili ir jokių staigių pokyčių čia nebus. Kalbant apie 4 metus, mes ne kartą minėjome apie gyvulių ūkį. Didesnį aiškumą matysime, kai bus suformuota Vyriausybė“, – pažymėjo M. Majauskas.

Siūlo sparčiau kelti atlyginimus

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė prezidento išreikšta pozicija, kad atlyginimai kitąmet turėtų didėti sparčiau, ir pridūrė, kad mokesčių skirtumai šiuo metu yra dideli, būtina pradėti kalbėti apie jų tolygumą.

„Visi sutarėme, kad ekonomika auga, tačiau atlyginimų augimas atsilieka nuo pačios ekonomikos augimo. Noriu pasidžiaugti, kad prezidentas išreiškė mintį, jog atlyginimai kitais metais turi didėti sparčiau. Iš pateiktų duomenų matome, kad vidutinis darbo užmokestis didėja, akivaizdu, kad jis didės ir kitais metais (...). Čia noriu paminėti minimalią mėnesinę algą (MMA), ji nuo kitų metų turėtų didėti“, – spaudos konferencijoje teigė I. Ruginienė.

„Ne paslaptis, kad Profesinių sąjungų konfederacija siūlė MMA didinti iki 663 eurų. Matome visas prielaidas tą pasiekti 2021 metais“, – pridūrė ji.

I. Ruginienė pažymėjo, kad su darbo santykiais susijusios pajamos šiuo metu yra apmokestinamos itin dideliais tarifais, todėl būtina į tai atsižvelgti ir pradėti diskutuoti apie mokesčių tolygumą.

„Iš tiesų, mokesčių skirtumai yra dideli ir matome, kad šiandien su darbo santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos labai dideliais tarifais. Tačiau nuo jų atsilieka kitos pajamos. (...) Kiekvienai atėjusiai naujai Vyriausybei kartojame, kad turime atsižvelgti į tai ir pagaliau kalbėti apie mokesčių tolygumą“, – tikino ji.

Anot LPSK pirmininkės, susitikime taip pat buvo diskutuojama apie pelno mokesčio lengvatas sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms.

„Dėl siūlymo skirti pelno mokesčio lengvatas įmonėms, kurios sparčiau didins atlyginimus, yra diskutuojama, bet jis turėtų būti svarstomas kompleksiškai, kartu su gyventojų pajamų mokesčio ir kitų pajamų didėjimu“, – teigė I. Ruginienė.

Populiariausi