Verslas

2020.11.30 07:43

VMVT direktorius: kol kas neaišku, ar Lietuvos audinių ūkiuose nustatytas COVID-19 yra mutavęs

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.11.30 07:43

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius sako, kad kol kas nėra žinių, ar COVID-19 atvejai Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose yra mutavusios viruso formos. Tuo tarpu mokslininkas paaiškina, kad tam nustatyti reikia laiko ir kiek sudėtingesnių tyrimų, tačiau viruso mutacija nėra retas reiškinys, o baimintis, kad tokie atvejai Lietuvoje ar pasaulyje galėtų ženkliai sumažinti kuriamų vakcinų efektyvumą, kol kas nėra pagrindo.


COVID-19 ligos atvejai Lietuvoje užfiksuoti trijuose audinių ūkiuose – dviejuose Jonavos rajone ir viename Radviliškyje. Pastarajame užsikrėtimai koronavirusu nustatyti dviems darbuotojams, apie ligą tarp gyvūnų duomenų kol kas nėra.

VMVT direktorius Darius Remeika LRT RADIJUI sakė, jog naujos informacijos kol kas nėra daug, šias fermas tebestebi specialistai.

„Toliau stebime informaciją, imame mėginius iš kritusių gyvūnų, kur jų yra, nes pastoviai vienas kitas pasitaiko, analizuojame laboratorijoje ir informaciją vis atnaujinsime, bet šiai dienai ji tokia pati“, – laidai „Ryto garsai“ sakė D. Remeika.

Lietuvoje audinės laikomos 70 ūkių, daugiausia jų yra Šiaulių apskrityje, taip pat Kaune. Pasak VMVT vadovo, tarnyba renka duomenis ir apie situaciją šiuose ūkiuose. Tuose, kur COVID-19 atvejai yra žinomi, žvėreliai naikinami, tačiau ne visi išsyk.

„Susirgusios audinės yra nugaišintos, kitos yra planiškai gaišinamos, tad ten liks tik veislinis branduolys, jeigu jis neapsirgs“, – kalbėjo D. Remeika.

Pasak jo, kol kas neaišku, ar COVID-19 susirgusiose audinėse yra mutavusios formos, tačiau „turime suprasti, kad mutacijos vyksta nuolat“, sakė VMVT vadovas.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto profesorius Arūnas Stankevičius.

„Tai yra normalus dalykas, nes audinės laikomos labai didelėse grupėse, labai tankiai. Ir aišku, kad tam virusui reikia prisitaikyti prie tokių sudėtingų sąlygų, jis po truputį keičia savo struktūrą ir tai yra normalus dalykas. Ir žmonių, ir audinių imuninės sistemos stengiasi virusą eliminuoti iš organizmo ir gaunasi taip, kad virusui išsilaikyti reikalingi kažkokie pokyčiai“, – sakė mokslininkas.

Pasak A. Stankevičiaus, audinių kvėpavimo sistema šiek tiek panaši į žmogaus, virusas lengviau įsitvirtina šių gyvūnų viršutiniuose kvėpavimo takuose, būtent todėl šie gyvūnai tapo padidėjusios rizikos faktoriumi.

A. Stankevičius aiškina, kad kol kas nėra žinoma, kiek viruso mutacijos, nustatytos, pavyzdžiui, Danijos audinių fermose, yra pavojingos, šiuo metu tik keliamos hipotezės.

„Tai tikrai ne tas atvejis, kad be išsamių tyrimų būtų galima kažką teigti. Negalėtų būti tokios didelės mutacijos, kad vakcina visiškai negalėtų sukurti apsauginio imuniteto. Kalbame apie vieną mutaciją, dėl kurios ir buvo išnaikintos audinės Jutlandijos regione Danijoje. Ta mutacija galbūt atsirado dėl to, kad virusas prisitaiko prie plitimo audinių tarpe ir tiek, negalime atsakyti be rimtesnių tyrimų“, – sakė LSMU profesorius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.