Verslas

2020.11.30 19:24

Valdantieji teigia išeinančios valdžios biudžete radę pusantro milijardo skylę – trūksta pinigų ir pensijų bei vaiko pinigų didėjimui

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.11.30 19:24

Nueinančios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis tikina, kad kitų metų biudžeto projektą ministrų kabinetas rengė „kaip sau“, tačiau nauja centro dešinės koalicija konstatuoja: valstybės biudžete maždaug pusės milijardo skylė, nes prieš rinkimus plačiai reklamuotos didėsiančios pensijos ir vaiko pinigai viso finansavimo neturi, nors įstatymai priimti.

Per menkai lėšų numatyta ir savivaldybėms, verslo paramai, švietimui, sveikatos apsaugai. Įšaldyti medikų atlyginimai, lėšų numatyta tik priemokoms dirbantiems su COVID-19 pacientais. Premjerė Ingrida Šimonytė finansiniu avantiūrizmu pavadino jau beišeinančių ministrų sprendimus kuo greičiau leisti lėšas iš dar net nepatvirtinto ES atsigavimo fondo.

Tuo metu Valstybės auditoriai įspėja, kad pagal pesimistiškiausią scenarijų, po antrosios koronaviruso bangos valstybės skola gali artėti prie 60 proc. BVP ribos – ir tai rimtas signalas sprendimų priėmėjams.

Savaitė. Ar Seimo darbą stabdantis koronavirusas kelia pavojų ir Konstitucijai?

Naujasis Seimas dėlioja kitų metų valstybės biudžetą, kurį parengė nueinanti Vyriausybė, o priiminėti turės naujoji. S. Skvernelis sako, kad jo Vyriausybė ne tik sudėliojo biudžetą, bet ir vykdyti jį tikėjosi.

„Darėme kaip sau – tokį, kurį reikės įgyvendinti. Rinkėjų valia įvyko kitaip“, – teigia S. Skvernelis.

Rinkėjų valia Seime valdantieji pasikeitė vietomis su opozicija. Dabar į valdžią atėjusi centro dešinės koalicija revizavo S. Skvernelio parengtą valstybės biudžeto projektą ir pareiškė: visi prieš rinkimus dalyti pažadai paremti įstatymais, tačiau lėšomis – ne.

„Pensijos turi didėti 9 proc. tuo tarpu biudžete yra numatytas didėjimas tik 7 proc. Taigi trūksta 67 mln. eurų, – konstatuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. – Šiame biudžete yra pateiktas savivaldybių biudžetų projektas ir ten trūksta apie 80 mln. Taip pat švietimo srityje mes matome įsipareigojimų už keliasdešimt milijonų, kurie nėra vykdomi ir nėra atspindėti ateinančių metų biudžete. Tai iš viso gali susidaryti net iki pusės milijardo. Tai iš tiesų labai labai reikšmingos sumos.“

Paskutines dienas dirbantis finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad tokie teiginiai prasilenkia su tiesa. Jis ragina naująją valdžią įsigilinti – įstatymuose numatytiems įsipareigojimams finansavimas numatytas. Tačiau, pasak ministro, už kai kuriuos didesnes išlaidas numatančius įstatymus – pavyzdžiui, už didesnį pensijų indeksavimą – balsavo ir tada opozicijoje buvę dabartiniai valdantieji, nors Vyriausybė įspėjo, kad pinigų viskam neužteks.

„Pagal galiojančius įstatymus ateinančiais metais pensijų indeksavimas apskritai nėra numatytas, nes šiemet mažėja BVP. Tam, kad to nebūtų, buvo parengtas projektas ir paprašyta Vyriausybės išvados. Vyriausybė pritarė, kad indeksavimas vis dėlto turėtų būti, tačiau jis turi sudaryti kiek daugiau nei 7 proc., o ne taip, kaip buvo numatyta kažkada anksčiau su papildomu pagreičiu. Tai dėl to biudžeto projekte ir nėra numatyta 67 mln. papildomai šitam pagrečiui, o numatyta 250 mln. taip, kaip yra numatyta Vyriausybės išvadoje“, – sako V. Šapoka.

Naujoji valdžia ėmėsi tikrinti ir Ateities ekonomikos DNR plano vykdymą. Jo lėšos skirtos gaivinti karantino ribojimų paveiktą šalies ūkį. Savo ruožtu ES atsigavimo fondas Lietuvai planuoja skirti 6,3 mlrd. eurų. Iš jų beveik 4 milijardai – subsidijos, likę – lengvatinės paskolos. Jei valstybės narės pritars, fondas bus finansuojamas Europos Komisijos vardu pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis Lietuvą gali pasiekti per dvejus metus, skolą reiktų grąžinti po kelerių.

Jau benueinanti Vyriausybė ragino sparčiau naudoti Ateities DNR plane numatytas lėšas. M. Majauskas sako, kad buvusioji valdžia tiesiog skuba neatsakingai leisti pinigus, net ir tuos, kurių nėra, kuriuos ES dar tik žada.

„Yra labai keistų odiozinių projektų, kaip, pavyzdžiui, senų dyzelinių automobilių perdirbimas į elektromobilius – ir tam yra numatyta 10 mln., – sako M. Majauskas. – Taip pat yra projektai kaip jodo tabletės, kurios gydytų žmones nuo koronaviruso. Tai labai keisti projektai, kuriuos tikrai kviečiame stabdyti ir neskubėti tokių sutarčių pasirašyti.“

„Yra investicijų komitetas, atliekama labai nuodugni kaštų analizė. Jei valdantieji nuspręs daryti tai, nekreipdami dėmesio į kaštų naudos analizę, o tiesiog politiniais sprendimai kaitalioti projektus, manau, kad tai gali tapti rimta problema“, – mano laikinasis finansų ministras V. Šapoka.

Anot Lietuvos banko ekspertų, projektai, kuriuos numatoma finansuoti iš Europos ekonomikos atsigavimo fondo, turėtų būti finansuojami tik gavus šio fondo patvirtinimą. Kitas pavojus, anot Lietuvos banko, kad net ir gavę paramą, Lietuvos verslininkai gali prašyti atidėti mokesčius dar dvejiems metams, kiti gi gali bankrutuoti ir iš viso nesumokėti mokesčių.

„Mes matome, kad 2021 m. biudžeto projekte yra numatyta, kad ketvirtadalis tų lėšų ir nebegrįš – todėl, kad verslas susiduria su problemomis ir dalies verslo neliks, kaip bebūtų gaila. Visgi ta prielaida yra pakankamai racionali mūsų atveju“, – mano Lietuvos banko valdybos narys Gediminas Šimkus.

Valstybės biudžeto projektą vertinę valstybės auditoriai įspėja, kad kitąmet šalies biudžeto deficitas pasieks aukštumas. Anot pesimistiškiausio scenarijaus, valstybės skola artimiausiais metais gali priartėti prie 60 proc. bendrojo vidaus produkto ribos. Auditoriai sutinka, kad dabar valstybė turi galimybę skolintis pigiai kaip niekad, tačiau išlaidauti privalo atsakingai – niekas nėra apsaugotas, kad po koronaviruso neatslinks ir kita krizė.

„Еkonomikai jau atsigavus reikės stabilizuoti skolą ir reikės nusimatyti jos mažinimo kryptį, – sako Valstybės kontrolės departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė. – Nes jei dar po kelių metų, kaip prieš 10 metų mes atsimename buvo ekonominė krizė, dabar ta krizė kitokia, bet po kažkiek metų gali būti dar viena krizė. Mums reikės dar didinti skolą, bet jau tos erdvės mes nebeturėsime tokios didelės kaip dabar turėjome.“

Premjerė Ingrida Šimonytė nueinančios valdžios sprendimuose įžvelgia finansinį avantiūrizmą: valstybės skola – apie 50 procentų BVP, valstybės biudžeto deficitas – 5 procentai, t. y., viršys 4 milijardus, o Vyriausybė skuba planuoti investicijas iš dar nepatvirtinto ES fondo lėšų. Taigi išlaidauti ketinta iš skolintų pinigų, todėl atsirastų didelė grėsmė, kad ta skola guls ant Lietuvos mokesčių mokėtojų galvų.