Verslas

2020.11.29 21:34

EK svarstant europinę minimalią algą, darbuotojų atstovai bijo, kad jiems pažadėtas kilimas bus atšauktas

Reda Gilytė, Aistė Valiauskaitė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.29 21:34

Europos komisija yra parengusi minimalios algos nustatymo direktyvą visoms sąjungos šalims. Tačiau tai nereiškia, kad visos bendrijos šalys gautų vienodą minimalią algą – tiesiog būtų nustatytas skaičiavimo principas.

Pasak profesinių sąjungų, Lietuvai ypatingų pasikeitimų tai neatneštų, nes ji jau dabar turi panašią minimalios algos nustatymo sistemą. Pagal ją, kitąmet minimali alga augtų nuo 607 iki 642 eurų iki mokesčių.

Miestuose jau intensyviai rengiamasi Kalėdų šventėms. Kalėdų namelį statantis šiaulietis Arvydas sako pats švenčių nuotaikos nejaučiantis. Darbas už minimumą, jo žodžiais, šventiškai nenuteikia.

„Sunkiai iš minimalios pragyventi išeina. Aišku, galėtų būti didesnės kažkiek – 600 jeigu į rankas gautum, manau, kad galėtum nebesiskųst“, – sako Arvydas.

Panorama. Nueinančios Vyriausybės pirkimai: atminimo medaliai, anglų kalbos kursai ir emocijų valdymo mokymai

Ant ratų kava ir spurgomis prekiaujanti mergina sako, kad minimali alga turėtų būti dar didesnė. „Manau, 800 turėtų į rankas žmogus, jei esi šeimoje dviese. Vienam žmogui nuomotis butą ar kažką sunku tikrai.“

Minimalią algą šiuo metu gauna maždaug keturi procentai dirbančiųjų, tačiau dar aštuonių procentų alga yra mažesnė nei minimumas.

Minimalus atlyginimas šiuo metu yra 607 eurai iki mokesčių. Nuo 2008-ųjų jis išaugo kone keturiais šimtais eurų. Didžiausias šuolis buvo iš minimalios 400 eurų algos į 555 eurus. Toks pokytis susidarė dėl mokesčių reformos. Tačiau į rankas žmonės gauna 437 eurus.

Trišalėje taryboje diskutuota apie Europos Komisijos pristatytą vieningą minimalios algos sistemos kūrimą. Tačiau ši alga nebūtų vienoda visose Europos Sąjungos šalyse.

„Siūlėme nustatyti minimaliausią ribą arba, kitaip sakant, raudoną liniją, kurią būtų nevalia peržengti nė vienai šaliai. Ir mes kaip Profesinių sąjungų konfederacija, ir Europos profsąjungos siūlėme, kad ta riba būtų ne mažesnė nei 50 proc. šalies vidutinio užmokesčio ir 60 proc. medianos. Deja, šie skaičiai išnyko, parašyta, kad pati šalis nustato principus“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

Darbdavių atstovo teigimu, Trišalėje taryboje diskutuota, kad Europos Komisijos siūlymai nieko naujo Lietuvai nesuteiktų, tiesiog įneštų daug chaoso nustatant minimalią algą.

„Šiuo metu mes jau orientuojamės į aukščiausius skaičius ES minimalaus atlyginimo. Ir bet koks primetimas taisyklių Europos Sąjungos būtų kaip tik Lietuvai nenaudingas arba netgi žalingas“, – mano Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Monika Navickienė teigia, kad apie Europos Komisijos siūlomą direktyvą dar reikia diskutuoti.

Nueinanti Vyriausybė yra apsisprendusi kitąmet minimalią algą didinti iki 642 eurų iki mokesčių. Nors profsąjungos didėjimo ir tikisi, tuo pat metu baiminasi, kad kilimas gali būti persvarstytas.

„Jeigu kartais rodikliai keisis – ir keisis ne mums palankia linkme – greičiausiai šitas klausimas gali būti apsvarstytas iš naujo. Ir, matyt, tuomet mes jau negalėtume tikėtis algos kilimo“, – sako I. Ruginienė.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus M. Navickienė užsimena, kad visgi minimalaus atlyginimo kilimas greičiausiai nebus peržiūrėtas.

„Buvo Trišalėje taryboje kalbama apie tai, kad gal būtų galima perskaičiuoti ir peržiūrėti MMA dydį, atsižvelgiant į tai, kokios bus finansinės galimybės, kokios bus biudžeto galimybės, tačiau šiai dienai manome, kad peržiūrėti šių dalykų nereikės, minimali alga kils taip, kaip ir buvo numatyta, susitarta ir patvirtinta“, – sako M. Navickienė.

Darbdavių atstovas tikisi, kad gruodį nauja Vyriausybė peržiūrės minimalios algos didinimo klausimą. Pasak A. Romanovskio, nedarbas didėja, įmonės priverstos veržtis diržus, tad minimalios algos augimas tik neigiamai jas paveiktų.