Verslas

2020.11.28 07:00

Kiek kainuoja mėnesinės: Škotijos pavyzdžiu dalinti nemokamai menstruacijų reikmenis siūlo sekti ir Lietuvos politikės

Gabrielė Sagaitytė, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.11.28 07:00

Škotijos sprendimas moterims suteikti galimybę gauti menstruacijoms skirtų higienos priemonių nemokamai sukėlė reakcijas visame pasaulyje. Paaiškėjo, kad panašus projektas jau kurį laiką rengiamas ir Lietuvoje. Tikimasi, kad projektas Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje. Jeigu jam būtų pritarta, tikėtina, kad nemokami higienos reikmenys būtų prieinami švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose, bibliotekose, o vėliau – galbūt ir visose darbovietėse.

LRT.lt aiškinasi, kiek moterims kainuoja būtiniausi higienos reikmenys, kaip vadinamąją „menstruacijų skurdo“ problemą norima spręsti Lietuvoje ir ką apie tai mano kritikai.

Škotija pirmoji, bet nepaskutinė?

Jau praėjusiais metais Škotijoje higienos priemonės moterims ir mergaitėms buvo prieinamos švietimo įstaigose – moyklose ir universitetuose. Dabar Škotijos parlamentas vienbalsiai pritarė, kad tokia galimybė turėtų būti suteikta visoms moterims.

Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė socialdemokratė D. Šakalienė Škotijos iniciatyvą sveikina ir teigia, kad tokia iniciatyva rengiama ir Lietuvoje.

Projektą rengia Socialdemokratinio jaunimo sąjunga. Jos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkė Fausta Roznytė LRT.lt teigia, kad Škotijos iniciatyvomis ir patirtimi buvo remtasi dar pradėjus rengti projektą, todėl vienbalsis Škotijos parlamento sprendimas itin džiugina.

„Iš tikrųjų vertiname labai teigiamai ir, kai pačios jau rengiame poziciją, rėmėmės Škotijos atveju, nes jau prieš pusę metų ten buvo girdėti sklandančių minčių ir labai daug palaikymo iš parlamentarų, kad reikia mažinti menstruacijų skurdą. Škotija rėmėmės kaip vienu iš progresyviausių valstybių atvejų ir dabar labai džiaugiamės, kad tai pagaliau yra priimta“, – tvirtina F. Roznytė.

Remiantis Škotijos patirtimi, rengiamas projektas, F. Roznytės teigimu, skeliamas į dvi dalis. Pirmoji numato, kad nemokami higienos reikmenys būtų užtikrinami viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, bibliotekose, jaunimo laisvalaikio centruose.

Antroji dalis numato, kad prieinamumas turėtų būti plečiamas ir užtikrinamas visose mokyklose, universitetuose, darbovietėse, įtraukiant ir privačias įstaigas ar bendroves.

„Tikimės pavasarį [projektas bus pateiktas Seimui]. Toks kaip ir užsibrėžtas tikslas, kai jau bus sesija, kai bus užtikrinti visi ministrai, kai tų intrigų bus truputį mažiau tarp parlamento ir bus galima siekti vieningo tikslo“, – sako F. Roznytė.

Vienbalsio pritarimo nesitiki, bet palaikymu neabejoja

F. Roznytė neslepia besitikinti, kad Seimas tokią iniciatyvą palaikys: „Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais, šioje Seimo kadencijoje yra daugiau moterų ir daugiau jaunų moterų, tikrai tikimės, kad bus įvertintas teigiamai. Vienbalsiai veikiausiai ne, bet manau, kad konstitucinę daugumą tikrai surinktume, turėtų praeiti be didelių diskusijų šita rezoliucija.“

Vis dėlto tiek F. Roznytė, tiek D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje problemos mastas nėra aiškus – nebuvo atlikta apklausų ar tyrimų, kurie atskleistų, kiek moterų šalyje susiduria su keblumais, įsigyjant kokybiškų būtiniausių higienos priemonių.

„Konkrečių duomenų, kad būtų apie, pavyzdžiui, mergaites, paaugles, patiriančias skurdą, neradome. Yra tiesiog bendri duomenys: vyrai, moterys, kaimas, miestas. Bet skurdo rodikliai tikrai yra prasti“, – kalbėjo F. Roznytė.

D. Šakalienės teigimu, tiksliau problemos mastą įvertinti būtų galima nebent darant prielaidas ir remiantis kitais turimais duomenimis.

„Kalbant apie menstruacinio skurdo duomenis, jų tikslių nėra ir mes galėtume tik ekstrapoliuoti iš kitų duomenų. Pavyzdžiui, jeigu žinome, kad kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, ir turint omenyje, kad moterys patiria didesnę skurdo riziką, tai, matyt, galėtume manyti, kad bent kokie 300 tūkst. moterų Lietuvoje gali susidurti su problemomis tiesiog finansiškai įsigyti kokybiškų higienos priemonių. Bet čia vėlgi yra ekstrapoliacija iš kitų duomenų. Būtų gerai turėti tikslius duomenis“, – neabejoja D. Šakalienė.

Dalinti higienos reikmenis tik skurstantiesiems nepataria

Kadangi nėra žinomas tikslus problemos mastas, nėra tiksliai apskaičiuota, kiek valstybei galėtų kainuoti būtiniausių higienos priemonių prieinamumo didinimas. D. Šakalienės teigimu, norint tai įvertinti, reikėtų sužinoti poreikį bei priimti sprendimą, kokia programa būtų įgyvendinta.

Jeigu higienos priemonės būtų prieinamos viešosiose vietose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose, bibliotekose, lėšų reikėtų mažiau. Jeigu vis dėlto higienos reikmenų prieinamumas būtų didesnis ar, pavyzdžiui, būtų suteikta galimybė nemokamų higienos reikmenų gauti vaistinėse, projekto įgyvendinimui prireiktų daugiau lėšų.

D. Šakalinės teigimu, vis dėlto nereikėtų rinktis kelio, kai higienos reikmenys suteikiami tik tiems žmonėms, kurie yra arti ar žemiau skurdo ribos.

„Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad skurdas yra labai stigmatizuota problema. Tikrai žmonės jaučia didelį stresą pripažinti, kad jie patiria skurdą, kad jiems trūksta lėšų netgi patenkinti būtiniausiems poreikiams, todėl nereikia versti žmonių viešai apie tai sakyti „man neužtenka pinigų higienos priemonėms“, nes tokiu būdu mes dar labiau pažeminame, jeigu verčiame įrodinėti, kad jiems sunku įsigyti to, kas yra būtina“, – kalba D. Šakalienė.

Ji mini vaikų maitinimo pavyzdį – jeigu nemokamas maitinimas užtikrinamas visiems vaikams, vaikai mokyklose nėra skirstomi ar išskiriami.

„Lygiai taip pat ir su tomis higienos priemonėmis. Gal vietoje to, kad dalintume jas skurdą patiriančioms moterims, padarykime jas prieinamas visoms moterims tam tikrose vietose. Mūsų pirminis matymas būtų, kad Lietuvoje tai būtų galima daryti ugdymo įstaigose, sveikatos įstaigose. (...) Tai padėtų išvengti etikečių klijavimo ir stigmatizavimo“, – sako D. Šakalienė.

Gali tenkinti ir verslo interesus?

Asociacijos „Vilniaus Moterų namai“ prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskė teigia, jog terminas „menstruacijų skurdas“ yra išties realus reiškinys.

„Turėdama 30 metų psichoanalizės ir psichoterapijos stažą, aš tikrai girdėdavau istorijas apie tai, kaip būdavo susiduriama su gausiomis menstruacijomis, o mama, sakykime, nenuperka (higienos prekių – LRT.lt), ar, pavyzdžiui, močiutės, gyvenančios provincijos miesteliuose, neturėdavo jokios galimybės tuo pasirūpinti. Žinoma, moterys šią problemą spręsdavo – naudodavo liną, tam tikras daugkartines priemones, tačiau tai yra reali problema, kuri daro moterį labiau pažeidžiamą“, – pasakoja L. H. Vasiliauskė.

Iniciatyva moterims nemokamai teikti įklotus ir tamponus, anot L. H. Vasiliauskės, iš principo yra teisinga, tačiau, ar tai tikslinga praktiškai, ji nėra įsitikinusi.

„Čia yra pagrindinis (klausimas – LRT.lt). [...] Aš manyčiau, jog šioje vietoje galėtų kyšoti ir verslo „ausys“, nes dabar, ypač tarp jaunų moterų, aplinkai draugiškas elgesys ypač plinta, todėl jos renkasi daugkartinius menstruacijų higienos metodus, pavyzdžiui, taureles, kurios tarnauja ir dešimt metų, ar specialias kelnaites, kurios tam tikru metu yra skalbiamos, ir pan.“, – vardija L. H. Vasiliauskė.

Girdėdavau istorijas apie tai, kaip būdavo susiduriama su gausiomis menstruacijomis, o mama, sakykime, nenuperka, ar, pavyzdžiui, močiutės, gyvenančios provincijos miesteliuose, neturėdavo jokios galimybės tuo pasirūpinti.

Pašnekovė džiaugiasi, kad Škotijos valdžia ėmė spręsti moterų problemas, neretai susijusias su skurdu, tačiau, jos manymu, jeigu tokia praktika būtų taikoma ir Lietuvoje, ką ji taip pat palaikytų, tokiu atveju „turėtų būti subsidijuojamos gamtai draugiškos priemonės“.

„Galimas daiktas, kad valstybė supirktų tai, kas jau yra perprodukcija, ką yra prigaminę higieninių paketų gamintojai. Pavyzdžiui, tamponų populiarumas jau krenta, nes yra atvejų, kai tai sukelia toksinį šoką, tai ar nėra taip, kad valstybė su gražia antrašte yra aptakiai įkalbėta supirkti tai, ką verslas prigamino, ir kas nebeturi paklausos rinkoje“, – svarsto L. H. Vasiliauskė.

„Fridays for Future Kaunas“ įkūrėja Elzė Drūlytė LRT.lt taip pat teigia palaikanti idėją moterims suteikti nemokamas higienos priemones menstruacijoms, nes tokiu būdu, jos manymu, atsižvelgiama į vieną pagrindinių moterų poreikių – užtikrinamos patogesnės menstruacijos. Vis dėlto, anot pašnekovės, šį sprendimą galima tobulinti.

„Dalinami nemokami higieniniai paketai, įklotai ir tamponai galėtų būti gaminami iš plastiko neturinčių medžiagų, kadangi beveik visos tokios prekės šiuo metu turi bent kažkiek plastiko, kuris neleidžia visiškai suirti iki organinių medžiagų, ir taip didinama plastiko tarša žemėje. Dar geresnis variantas – dalinti menstruacines taureles, kurias naudojant apskritai nepaliekama jokių šiukšlių, na bent jau iki tol, kol susidėvi taurelė, nors ji tikrai yra ilgaamžė.

Bet kuriuo atveju, nors tobulumo siekti reikia visur, šis naujas įsigaliojimas yra be galo svarbus moterų teisėms, o juk ekologinės problemos yra neatsiejamos nuo socialinių problemų“, – sako E. Drūlytė.

Pabrėžia nemažas kainas

Vertindama Škotijos valdžios sprendimą menstruacijų higienos prekes moterims teikti nemokamai, Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė sako tokią iniciatyvą palaikanti. „Visus sprendimus, kurie gali padėti moteriai, vertinu teigiamai“, – pažymi ji.

Paklausta, ar įžvelgia nemokamų įklotų ir tamponų poreikį Lietuvoje, K. Mačiulienė tikina pastebinti, kad visos jos pacientės pačios pasirūpina higienos reikmėmis.

„Visos (moterys – LRT.lt) ateina ir turi savo paketus, bet jeigu gauname labdaros, visada tas priemones išdalijame ir moterys noriai jas paima. [...] Tačiau neįsivaizduokime Lietuvos moters, kuri vaikščiotų su vystiklu ar medžiagos skiaute tarp kojų menstruacijų metu“, – pabrėžia Vilniaus gimdymo namų direktorė.

Moterų teisių asociacijos direktorė Vilija Žukauskaitė taip pat sako, jog nėra susidūrusi su moterimis Lietuvoje, kurioms kiltų problemų dėl higienos priemonių menstruacijoms įsigijimo, tačiau sutinka, kad neretai jos kainuoja nemažai: „Kad tos priemonės kainuoja brangiai, kad jas reikia įskaičiuoti į mėnesio biudžetą, tai taip, taip yra.“

„Galbūt tas Škotijos pavyzdys, kai higienos priemonės suteikiamos visoms moterims nemokamai, neišskiriant, jeigu šalis gali sau tą leisti ir kompensuoti, gal ir yra gera mintis“, – sako V. Žukauskaitė.

K. Mačiulienė taip pat sutinka, kad higienos priemonės menstruacijoms neretai „yra gana brangios“.

„Kiek aš sutikau moterų, tiek jos visos turi (menstruacijų higienos prekes – LRT.lt), [...] tačiau nereiškia, kad tai (paketai, tamponai – LRT.lt) moterims nekainuoja“, – akcentuoja K. Mačiulienė.

Tamponų populiarumas jau krenta, nes yra atvejų, kai tai sukelia toksinį šoką, tai ar nėra taip, kad valstybė su gražia antrašte yra aptakiai įkalbėta supirkti tai, ką verslas prigamino ir, kas nebeturi paklausos rinkoje.

Mato svarbesnį prioritetą – kontracepcijos priemonių poreikį

Tuo metu Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, vertindama iniciatyvą higienos priemones moterims suteikti nemokamai, LRT.lt sako, kad viskas priklauso nuo šalies prioritetų. Konkrečiai Lietuvoje, anot jos, didesnis yra kontracepcijos priemonių kompensavimo poreikis.

„Šalys įvertina prioritetus ir pasirenka. Jeigu valstybė turėtų pinigų viskam, tai, žinoma, reikėtų kompensuoti ir higienos, ir kitas priemones. Kadangi gilinuosi į reprodukcinę sveikatą, man atrodo, kad pirmiausia Lietuvoje reikėtų kompensuoti kontracepciją. Daugelyje šalių kontracepcija yra kompensuota, o mes to neturime“, – atkreipia dėmesį E. Kuliešytė.

Vertindama nemokamas higienos priemones menstruacijoms, L. H. Vasiliauskė pabrėžia ir ekologinio aspekto svarbą. Anot jos, pagalba moterims neturėtų skatinti aplinkos taršos.

„Visada yra šviesioji ir tamsioji pusės. Šviesioji pusė yra pati iniciatyva ir Lietuvai reikia ja sekti, bet yra nauji laikai, mergaitės, kurios dar tik pradeda sirgti mėnesinėmis, yra gimusios technologijų amžiuje, todėl jas reikėtų jau nuo vaiksytės pratinti prie aplinkai draugiško elgesio ir nesusigundyti verslo rėmimu prisidengiant moterų klausimu. [...]

Apskritai naudojant dalykus, kurie nesuyra per tūkstantį metų, yra rimta tarša ir klausimas, ar tai neatsigręžtų prieš moteris, kai jos būtų kaltinamos, jog yra neatsakingos“, – atkreipia dėmesį L. H. Vasiliauskė.

Nusprendė nemokamai teikti tamponus ir įklotus

Menkas higienos priemonių menstruacijoms įperkamumas pasaulyje kasdien daro neigiamą poveikį viso pasaulio moterims ir mergaitėms. Gaudamos mažas pajamas, jos dažnai negali sau leisti įklotų ar tamponų ir net klestinčioje Vakarų Europoje yra priverstos improvizuoti skudurais, tualetiniu popieriumi ar senais laikraščiais.

Dėl šios priežasties Škotijos parlamento nariai vienbalsiai patvirtino, jog menstruacijoms skirti produktai jų šalyje turi būti nemokami.

Tai reiškia, kad nuo šiol vietos valdžios institucijos bus įpareigotos užtikrinti nemokamų tamponų ar higieninių paketų prieinamumą viešose vietose, pavyzdžiui, bendruomenių centruose, jaunimo klubuose ar vaistinėse, praneša BBC. Skaičiuojama, jog per metus mokesčių mokėtojams tai kainuos beveik 27 mln. eurų.

Anot „Deutsche Welle“, 2019 metais Škotija pirmoji pasaulyje ėmė teikti nemokamus higieninius produktus mokyklose, koledžuose ir universitetuose.

Vaikų labdaros kampanija „Plan International“ 2017 metais apskaičiavo, kad apie 10 proc. mergaičių Didžiojoje Britanijoje negalėjo įpirkti higieninių produktų.

Menstruacijoms skirtiems produktams Jungtinėje Karalystėje taikomas 5 proc. mokestis. Pareigūnai dėl to kaltino Europos Sąjungą (ES), nustatančią mokesčių rėžius tam tikriems produktams.

Po to, kai Britanija paliko ES, finansų ministras Rishis Sunakas sakė, jog 2021-ųjų sausį panaikins „tamponų mokestį“.

Kitos šalys taip pat pamažu imasi priemonių, užtikrinančių higieninių priemonių moterims prieinamumą. Štai 2011 m. Kenija higieninius įklotus ir tamponus pardavė be mokesčių. 2020 m. pradžioje Vokietija sumažino higieninių įklotų ir tamponų pardavimo mokestį nuo 19 iki 7 proc.

Šių valstybių pavyzdžiu pasekė Kanada, Australija ir Indija. Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Austrija taip pat sumažino sanitarinių prekių pardavimo mokestį po vykusių protestų.