Verslas

2020.11.25 12:09

VPT įžvelgia – antrai bangai nepasiruošta, COVID-19 apsaugos priemonės vėl perkamos krizinėmis sąlygomis

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.25 12:09

Aiškėja, kad per pirmąją koronaviruso bangą apsaugos priemonėms Lietuva galėjo išleisti kone 100 milijonų eurų. Nors kiek anksčiau Viešųjų pirkimų tarnyba suskaičiavo 84 milijonus, „Transparency International“ papildomai apklausė stambiausius pirkėjus. Šie paviešino kone pusantro šimto naujų sutarčių už 8 milijonus eurų, kur dauguma tiekėjų pirkimuose – naujokai. Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad priversti viešinti sutarčių nepajėgi, todėl kiek išleidžiama pandemijai valdyti – nežinoma ir dabar.

Pritrūkus dezinfekcinio skysčio ar apsauginių priemonių pavasarį daugelis gydymo įstaigų jas pirko nežiūrėdami į kainą, ir tam per penkis pirmosios bangos mėnesius atseikėjo 85 milijonus eurų. Viešųjų pirkimų tarnyba kiek anksčiau suskaičiavo, kad suma galėjo būti bent keturis kartus mažesnė, nes kai kada už priemones permokėta dešimteriopai.

Žinios. Aiškėja, kad per pirmąją koronaviruso bangą apsaugos priemonėms Lietuva galėjo išleisti apie 100 milijonų eurų

Aiškėja, kad perkančiosios organizacijos vis dar delsia pranešti apie skubotai leidžiamus milijonus.

„Transparency International“ papildomai apklausę tik stambiausius pirkėjus, pavyzdžiui, ligonines, nustatė, kad kovai su pandemija pavasarį papildomai išleisti dar mažiausiai 8 mln. eurų. Atskleistos per 130 sutarčių su 73 tiekėjais. Pabrėžiama, kad pusšimtis jų anksčiau Viešųjų pirkimų tarnybos studijoje įvardyti nebuvo.

„Priminsiu, užklausas pateikiame tik tuzinui institucijų. Išvis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, per pirmąją bangą pirko daugiau negu 300 įvairių organizacijų, negalime žinoti, kiek dar nematome ir kas yra nusipirkęs papildomai“, – sako „Transperancy international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Viešųjų pirkimų tarnyba skaičiuoja, kad vien su COVID-19 pirkimais susiję 300 perkančių organizacijų, o iš viso viešuosius užsakymus teikia 4000. Todėl sužiūrėti, ar visi vykdo prievolę pranešti apie pirkimus, sudėtinga.

„Visais atvejais, kai vėluojama pateikti informaciją, nori nenori kyla papildomų klausimų, kad galbūt kažkokią informaciją yra bandoma nuslėpti“, – sako VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

„Transparency International“ pabrėžia, kad ir įsisiautėjus antrajai pandemijos bangai ne visi vykdomi pirkimai matomi, nežinomas jų mastas.

Viešųjų pirkimų tarnyba stebi naujų sutarčių šuolį, auga ir išleidžiamos sumos, neatmetama todėl, kad antrajai bangai nepasiruošta. Prieš porą savaičių paaiškėjo, kad laboratorijoms gali pritrūkti mėgintuvėlių, tyrimams reikalingų terpių.

„Sutarčių sudarymas vasaros laikotarpiu, kai kurios iš tikrųjų buvo bene svarbiausios ruošiantis jai, tikrai nebuvo tinkamai išnaudojamas. Na ir matome, aišku, labai staigų šuolį sutarčių vertės tai yra spalio mėnesio, na, ir lapkričio mėnesį. Ir panašu, kad vėl užlipo ant to paties grėblio ir vėl perkam, tokiomis sąlygomis, kurios tampa tokios pakankamai krizinės, sudėtingos, ekstremalios“, – sako VPT vadovo pavaduotoja.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, nuo didesnių išlaidų bent jau kol kas gelbsti pakankama pasiūla.