Verslas

2020.11.25 17:49

Vietų pretenduoti į 20 mln. eurų nebeliko vos per 2 valandas: tarp siekiančiųjų paramos – net įmonės, neturinčios darbuotojų

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.11.25 17:49

Pirmadienį startavusi 20 mln. eurų dydžio paramos „SMART FDI“ priemonė, skirta užsienio investicijoms į mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) sritį pritraukti, sulaukė itin didelio populiarumo. Vos per 2 valandas sulaukta keliolikos įmonių paraiškų, tačiau dalis šių pinigų prašančių bendrovių veiklą pradėjo tik šiais metais, teturi vieną darbuotoją arba iš viso jų neturi. 

Pirmadienį Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) davė startą įmonėms teikti paraiškas projektams finansuoti pagal priemonę „SMART FDI“, skirtą užsienio investicijoms į mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) sritį pritraukti.

Iš viso priemonei buvo numatyta skirti 20 mln. eurų, o didžiausia finansavimo suma vienai įmonei priklausomai nuo remiamos veiklos rūšies galėjo siekti nuo 0,5 iki 3 mln. eurų.

Nors numatytas paraiškų teikimo laikotarpis turėjo būti nuo lapkričio 23 d. 9 val. ryto iki gruodžio 23 dienos, paraiškų teikimą teko sustabdyti vos tik jam prasidėjus – jau pirmadienį vos per 2 val. Lietuvos verslo paramos agentūra paraiškų gavo dėl 28 mln. eurų.

Dalis įmonių įkurtos tik šiemet, turi po vieną darbuotoją

Paraiškas dėl priemonės pateikė 18 įmonių. Įmonės „Abalt“ specialistams atlikus bendrovių analizę, išryškėjo įdomių detalių.

Pavyzdžiui, net 6 paraiškas pateikusios įmonės neturi nė vieno arba turi tik 1 darbuotoją. 7 įmonės 2020 m. negeneravo jokių pajamų. Tik 6 juridiniai asmenys turi daugiau nei 10 darbuotojų.

Aštuonios įmonės įkurtos tik 2020 metais, o penkios iš jų įkurtos jau prasidėjus pandemijai (po kovo 16 d.). Pavyzdžiui, UAB „Guldema“ įkurta kiek daugiau nei prieš mėnesį – spalio 14-ąją. Pagrindinis jos akcininkas ir įmonės vadovas yra Rusijos pilietis, o iš viso įmonė per 2 projektus prašo 13,7 mln. eurų paramos.

3 įmonės yra įkurtos Eimanto Galvydžio (pateikė 4 paraiškas), kuris turi UAB „Įmonių kūrimas“. Iš viso jis prašo 9 mln. Eur. Viena iš jo įmonių darbuotoją įdarbino lapkričio 17 d.

Tiesa, reikia pažymėti, kad teikti paraišką dėl paramos gali tik užsienio investuotojo Lietuvoje įsteigtas (įsigytas) privatusis juridinis asmuo, užsienio investuotojas (įmonė) arba jo įsteigtas filialas Lietuvoje.

Įdomu ir tai, kad priemonės „SMART FDI“ tikslas – pinigus skirti įmonėms, kurių projektai į Lietuvą pritrauktų užsienio investicijų MTEPI sritį. Tačiau, peržiūrėjus kai kurių įmonių pateiktas paraiškas, kyla klausimas, kokiais būdais tai bus pasiekta.

Pavyzdžiui, paraišką pateikusi įmonė „EP Travel Group“ įkurta 2017 metais, tačiau nuo 2019-ųjų pradžios veiklos nevykdė, o šių metų spalio mėnesį įdarbino tris darbuotojus. Įmonė paramos prašo dirbtiniu intelektu paremtai daugialypės kelionės parinkimo platformai kurti.

Verta pažymėti, kad įmonių pateikti projektai dar bus vertinami Lietuvos verslo paramos agentūros, o parama bus skirta tik toms įmonėms, kurios atitiks keliamus reikalavimus.

Paraiškų teikimo būdas – kas pirmesnis, tas gudresnis

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia nesuprantantis, kodėl pinigai dalijami pagal tęstinio finansavimo modelį, kada paramą gauna anksčiausiai pateikę paraišką, o ne tie, kurių projektai geriausi.

„Pasirinktas priemonės įgyvendinimo būdas kelia abejonių dėl skaidrumo ir tikslingumo. Priemonei „SMART FDI“ pasirinktas tęstinis paramos skyrimo būdas, kada taikomas metodas – pirmas atėjai, pirmas ir gavai pinigų. Tai reiškia, kad tie, kas geriausiai žino informaciją, pirmieji pateikia projektą ir atitinka minimalius reikalavimus, yra beveik garantuoti, kad gaus pinigų. Matome, kad tie reikalavimai, kurie taikomi šiam projektui, yra nepakankami. Jau nekalbu, kad pinigai tokioms priemonėms turėtų būti skiriami konkurso būdu, kai išrenkama geriausia įmonė, o ne tos, kurios pirmos spėjo atbėgti prie pinigų dalijimo langelio“, – sako A. Romanovskis.

Jo teigimu, dabartinis projektų pasirinkimo metodas lems, kad pinigai bus skirti ne tiems, kieno projektai kurs didžiausią pridėtinę vertę. Be to, kai kurios projekte dalyvavusios įmonės jam kelia abejonių.

Pasirinktas priemonės įgyvendinimo būdas kelia abejonių dėl skaidrumo ir tikslingumo.

„Matome, kad yra noras kuo greičiau išdalyti pinigus. O kai pasižiūri, kas kreipiasi dėl tokių priemonių, tai matyti, kad kai kurie yra abejotinos reputacijos subjektai. (...) Atsiranda ir korupcijos, neefektyvaus pinigų išnaudojimo rizika“, – tikina jis.

Verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis mano, kad taip greitai dalyti pinigus bandoma todėl, kad bijoma, jog naujai išrinkta valdžia gali atidžiau prižiūrėti lėšų skyrimą.

„Šis projektas yra DNR plano dalis, o daugelis tų priemonių paremtos skubėjimu. Tai yra susiję su tuo, kad vyksta politinis pokytis. Kai kurie supranta, kad atėjusi nauja valdžia griežčiau ir atidžiau žiūrės į šiuos projektus, nors pažadai valstybės vardu dėl paramos jau buvo duoti anksčiau“, – sakė A. Romanovskis.

Bus atliekamas vidinis auditas

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pažymi, kad šiuo metu ministerijoje dėl skelbtos 20 mln. eurų vertės priemonės vyksta vidaus patikrinimas, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie paraiškų teikimą.

„Inicijuojame vidaus auditą, ar planuotas kvietimas atitiko visas procedūrines taisykles, ar visos įmonės buvo supažindintos ir potencialūs pareiškėjai turėjo lygias sąlygas dėl informacijos ir galimybės teikti paraišką, taip pat ar visų dalyvaujančių institucijų veiksmai buvo atlikti laikantis visų teisės aktų“, – žurnalistams sakė J. Rojaka.

Ji pažymi, kad tęstinis projekto atrankos būdas yra tinkama priemonė skirti pinigus, kadangi įvykdoma greičiau nei konkursas.

„Verslas negali laukti konkurso, nes tuo metu, jei mokslas turėtų išradimą ir lauktų, jį galėtų patentuoti konkurentas. Lygiai taip pat yra kalbant ir apie užsienio investuotojus. Jeigu mes lauktume konkurso, tai tiesioginis užsienio investuotojas galėtų pasirinkti kitokią šalį. Todėl šiai priemonei tai yra tinkamas atrankos būdas.

„Dažniausiai, kada yra pakankamai lėšų, projektai išsidėsto laike. Žinoma, kartais susidaro situacija, kad kurį laiką neskyrus finansavimo jų susidaro daugiau. Apie šią priemonę verslas buvo informuotas iš anksto, o derinama nuo rugpjūčio mėnesio. Verslas žinojo, kad reikėjo ruoštis kvietimui. Kadangi verslas buvo labai gerai pasiruošęs teikti paraiškas, jos buvo pateiktos per ypač trumpą laiką“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

J. Rojaka priduria, kad nei ministerija, nei LVPA negali kontroliuoti įmonių, teikiančių paraiškas, o visi projektai bus vertinami ir finansavimas skiriamas atsižvelgiant į pateiktus kriterijus.

Lietuvos verslo plėtros agentūra: tvarką nustato ministerija

Lietuvos verslo plėtros agentūros LRT.lt pateiktame atsakyme rašoma, kad priemonės atrankos būdą nustato Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o paraiškos gauti paramą sustabdytos jau po 2 valandų, nes tai numato taisyklės.

„Paraiškos pagal šią priemonę buvo teikiamos tęstinės projektų atrankos būdu – taip EIM nustatyta dar prieš skelbiant pirmąjį SMART FDI kvietimą 2017 metais. Esant tęstinei priemonei, vadovaujantis Finansų ministerijos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 64.2 punktu, tęstinė projektų atranka baigiama anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas paskirstyta ir prašoma skirti finansavimo lėšų suma sudaro galimybę paskirstyti visą kvietimui skirtą lėšų sumą“, – rašoma LVPA atsakyme.

Taip pat pažymima, kad per visą 2014–2020 metų finansavimo periodą buvo paskelbti 3 priemonės „Smart FDI“ kvietimai, visi jie vyko tęstinės atrankos būdu. Tiesa, prieš tai skelbtos priemonės tiek daug populiarumo nesulaukė.

Kvietimas Nr. 1 (nuo 2017-06-22 iki 2020-11-30 (kvietimas sustabdytas 2019-01-04), Kvietimas Nr. 2 (nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (kvietimas sustabdytas 2019 m. spalio 10 d. viršijus biudžetą) ir kvietimas Nr. 3 (nuo 2020-11-23 iki 2020-12-23 (kvietimas sustabdytas 2020-11-23, viršijus biudžetą).

LVPA pažymi, kad agentūra remiasi ir vertina tik faktais grįstus pareiškėjų duomenis ir teikia rekomendacijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o paramos prašančių įmonių projektai bus analizuojami pro didinamąjį stiklą.

„Suprantame, kad priemonė „SMART FDI“ yra specifinė, jautri, nes susijusi su užsienio investuotojų lūkesčiais, todėl LVPA ypatingą dėmesį skiria paraiškų vertinimo kokybei. Šį darbą LVPA atliks preciziškai ir įvertins visų pareiškėjų bei paraiškų rizikas ir galimybes.

Planuojama paraiškų vertinimo ataskaitą pateikti EIM iki 2021 metų sausio antros pusės. Tuomet naujoji ministerijos vadovybė galės nuspręsti dėl finansavimo skyrimo“, – rašoma agentūros pateiktame atsakyme.