Verslas

2020.11.25 12:16

Pirmąją bangą atlaikiusiam verslui pavyko išgyventi ir net pasididinti pelnus, tačiau dabar sukaustė COVID-19 gniaužtai

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.11.25 12:16

Nors pirmoji koronaviruso banga lėmė tik neženklų Lietuvos ekonomikos kritimą, antrasis COVID-19 protrūkis neramina – pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojamas sukauptų pelnų rezervas gali lemti kitokius verslo sprendimus nei per pirmąją pandemijos bangą, teigiama verslumo skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ apžvalgoje.

Joje pristatytos tendencijos, kaip giliai Lietuvos verslą palietė pirmoji banga, kas padėjo sušvelninti ekonominę situaciją, kokie sektoriai išgyvena didžiausius neigiamus padarinius ir kokių pasekmių Lietuva gali tikėtis dabartinėje situacijoje bei atslūgus antrajai viruso bangai.

Pirmąją bangą atlaikė

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vadimo Ivanovo teigimu, šalies ekonomika jau trejus metus iš eilės augo apie 4 proc. ir išliko stabili, o tai buvo vienas iš veiksnių, lėmusių verslo pasirengimą pirmajam karantinui.

Anot V. Ivanovo, Lietuvos ekonomikos augimas 2020 m. yra neigiamas, tačiau ekonominio aktyvumo kritimas yra gerokai mažesnis nei buvo prognozuota metų pradžioje. Per pirmąjį pusmetį BVP mūsų šalyje sumažėjo 1,2 proc., kol kas didžiausias nuosmukis stebimas antrąjį ketvirtį, kuomet jis siekė 4,6 proc. Trečiojo ketvirčio BVP rodiklis pagal išankstinius duomenis yra sumažėjęs 1,7 proc.

Prie švelnesnio pandemijos poveikio verslui per pirmąjį karantiną prisidėjo ne tik iki tol augusi ekonomika, įmonių turimas rezervas, bet ir valstybės parama, pastebi jis.

„Pirmosios viruso bangos poveikį Lietuvos ekonomikai sušvelnino valstybės finansinė parama verslui vidaus rinkoje, o nuo 2010 m. augęs verslo įmonių pelnas leido joms sukaupti pakankamai daug finansinio rezervo. Prie geresnės situacijos prisidėjo ir tai, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų nuosmukis buvo mažesnis nei vidutiniškai ES, taip pat tai, kad Lietuvos eksporto struktūra pasižymi didele būtinojo vartojimo prekių dalimi.

Tačiau antroji viruso banga kelia daug neužtikrintumo tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje aplinkoje, todėl tebeprognozuojama, kad Lietuvos realiojo BVP krytis 2020 m. bus apie 2 proc.“, – pažymi V. Ivanovas.

Nepaisant pandemijos pavyko padidinti pelnus

Kad ir kaip būtų, anot V. Ivanovo, 2020 m. pirmąjį pusmetį, net ir vyraujant COVID-19 viruso pandemijai, Lietuvos įmonėms pavyko padidinti pelnus. Ne finansų įmonių pelnas pirmąjį pusmetį didėjo 2,4 proc. per metus, kai 2019 m. pelno augimas siekė 10 proc.

„Ekonomika smuko, bet įmonių pajamos mažėjo ne taip sparčiai, kaip sąnaudos. Jos sugebėjo padidinti pelną, palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. [...]

Bendrai ekonomikoje – ir pramonė, ir statyba, ir prekybos sektorius, jų pelnas didėjo“, – akcentuoja jis.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, jog ypač pandemijos paveiktuose apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kituose sektoriuose apie pelno augimą nekalbama.

Kūrėsi nauji verslai

Remdamasis Statistikos departamento duomenimis, V. Ivanovas teigia, kad sausio– rugsėjo mėnesiais įkurta 9,95 tūkst. naujų įmonių – 290 daugiau nei pernai.

„Prieaugis galbūt nėra toks reikšmingas, kaip pernai, bet naujų verslų atsirado. Verslumo situacija nėra suprastėjusi, nepaisant pirmosios COVID-19 bangos poveikio“, – kalba V. Ivanovas.

Kaip teigia V. Ivanovas, šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 87,1 tūkst. įmonių. Dauguma veikiančių įmonių (82,4 proc.) buvo labai mažos, turinčios 0–4 darbuotojus, ir mažos, turinčios 5–9 darbuotojus, įmonės. Pagal ūkio sektorius daugiausia (76,1 proc.) įmonių veikė paslaugų sektoriuje, mažiau (11,0 proc.) pramonės, statybos (10,3 proc.) ir žemės ūkio (2,6 proc.).

„Pagal veiklas didelių pokyčių nebuvo, šiek tiek mažėjo didmenėje ir mažmeninėje prekyboje veikiančių įmonių skaičius, šiek tiek išaugo įmonių skaičius, veikiančių statybos sektoriuje. Kituose sektoriuose įmonių skaičius buvo labai panašus“, – pažymi jis.

„Nepaisant pirmosios koronaviruso bangos poveikio, toliau augo mažųjų bendrijų populiarumas, [...] UAB populiarumas ir mažėjo individualių įmonių skaičius. [...]

Nors šių metų pirmąjį pusmetį naujų juridinių asmenų steigimas buvo sulėtėjęs, tačiau trečiąjį ketvirtį juridiniai asmenys steigėsi labai aktyviai, tai lėmė, kad per 2020 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirtį jų buvo įsteigta beveik 10 tūkst., arba 3 proc., daugiau nei prieš metus. Neabejotinai, metinį juridinių asmenų steigimo rodiklį lems paskutinis ketvirtis, dėl kurio vyrauja didelis neužtikrintumas“, – vertina V. Ivanovas.

V. Ivanovo tikinimu, 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo išregistruota ir 1,6 tūkst. juridinių asmenų – net 40 proc. mažiau nei 2019 m. Tačiau tai gali būti susiję su tuo, kad dėl pavasarį įvesto karantino dalis verslo ir viešojo sektoriaus turėjo pereiti prie nuotolinio darbo – kadangi ne visais atvejais perėjimas buvo sklandus bei greitas, įmonių išregistravimai, galimai, bus vykdomi antrąjį pusmetį.

Vertindamas savarankiškai dirbančiųjų situaciją, V. Ivanovas sako, jog matoma, kad įtaka jų kaitai dėl valstybės finansavimo programų buvo ribota. 2020 m. antrąjį ketvirtį savarankiškai dirbančiųjų šalies ūkyje per metus sumažėjo vos 0,5 proc., kai bendras užimtumas sumenko 2,2 proc. – didžiausias neigiamas poveikis pasireiškė samdomiesiems darbuotojams.

„Šių metų pirmą pusmetį savarankiškai dirbančiųjų mažėjimas nebuvo toks spartus. Greičiausiai prie to prisidėjo įvestos priemonės savarankiškai dirbantiems asmenims“, – pastebi V. Ivanovas.

Kokiuose sektoriuose labiausiai steigiasi įmonės, V. Ivanovas sako atsakyti negalintis, tačiau viena iš priežasčių yra tai, jog del pandemijos atsiranda naujų paslaugų poreikis, pastebi ekspertas. Jis neatmeta ir galimybės, jog tai gali būti verslai, kuriuos išgelbėti jau sunku, todėl jie yra perkeliami siekiant suvaldyti skolas.

Atskiriems sektoriams skirtingi poveikiai

Pasak V. Ivanovo, šių metų pirmąjį pusmetį labiausiai ekonominio aktyvumo mažėjimą lėmė sudėtinga situacija apdirbamojoje gamyboje ir paslaugų sektoriuje.

„Apdirbamosios gamybos sektorių labiausiai paveikė pandemijos sukeltas šokas užsienio rinkose, o neigiamus pokyčius paslaugų sektoriuje lėmė vidaus rinkos tendencijos, įvedus veiklų ribojimus.

Analizuojant paslaugų sektorių matome, kad didžiausiais poveikis yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veikloms“, – sako V. Ivanovas.

Įmonės plečia savo veiklą ten, kur galima uždirbti pelną, teigia V. Ivanovas. Pagal sektorius pelnas augo, tačiau tai neliečia turizmo, maitinimo ir kitų sektorių, kuriems pandemija smogė stipriau.

Tokias tendencijas atspindi ir „Sodros“ duomenys – didžiausias apdraustųjų skaičiaus krytis pastebimas apgyvendinimo, maitinimo paslaugų (-12,4 proc.) bei administracinėje ir aptarnavimo veikloje (-7,6 proc.).

„Matome, kad šios veiklos sunkiai atsigavo po pirmosios pandemijos bangos, tad būtent joms didžiausią riziką kelia ir antroji banga. Šios veiklos, tikėtina, susiduria su padidėjusia bankroto tikimybe net ir veikiant valstybės finansinės paramos programoms.

Žinoma, antroji viruso banga gali turėti daugiau neigiamų pasekmių bendrai Lietuvos ekonomikai – pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojamas sukauptų pelnų rezervas gali lemti kitokius verslo sprendimus nei per pirmąją pandemijos bangą“, – prognozuoja „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Antrojo karantino pasekmes lems finansinės priemonės

Nors kai kurios įmonės mažino darbuotojų skaičių, anot eksperto, tai buvo mažiausiai apmokamos darbo jėgos personalas.

„Netgi kovo ir balandžio mėnesiais vidutinis darbo užmokestis nemažėjo ir vidutiniškai per metus iki rugsėjo užaugo apie 8-9 proc. Dirbančiųjų skaičius mažėjo, darbo užmokesčio vidurkis augo, todėl galima daryti prielaidą, kad įmonės, mažindamos darbuotojų skaičių, mažino mažiausiai apmoką darbo jėgą ir vidutinis darbo užmokestis išaugo“, – teigia jis.

Vis dėlto, pasak V. Ivanovo, įmonių pardavimai per pirmąjį pusmetį susitraukė apie 5,2 proc. „Didžiausi nuosmukiai balandį ir gegužę, tarp 15–17 proc. Vertinant atskirus regionus, visi regionai buvo panašūs. Tiesa, jau birželį Telšiai, Kaunas ir Utenos apskritis apyvartas atstatė ir viršijo 2019-ų metų lygmenį.“

Bankrotų skaičius per šių metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trimis ketvirčiais, sako jis. „Iš esmės apie 30 proc. bankrotų skaičius susitraukė šiais metais, palyginus su praėjusiais metais. Vis dėlto situacija yra labai nevienareikšmiška, nes Lietuvoje bankrotų procedūros yra juridiškai sudėtingos“, – pastebi V. Ivanovas.

Vis tik V. Ivanovas pabrėžė, kad toliau mažėja įmonių išgyvenamumo rodiklis. Anot jos, pernai išgyveno tik 50,5 proc. 2018-aisiais įkurtų įmonių.

„Ilgiau nei metus išgyvendavo tik pusė įsteigtų įmonių. [...] Žinoma, situacija negalima vertinti kaip blogą, nes intensyvus įmonių įsteigimas, verslo idėjų išbandymas, nepasisekimas vis dėlto indikuoja teigiamus dalykus: didėja verslumas tarp gyventojų, vis daugiau žmonių bando ką nors padaryti.“

Apibendrindamas pirmosios koronaviruso bangos poveikį, V. Ivanovas neslepia – „antrosios bangos poveikiui ekonomikai labai didelę įtaką turės finansinės priemonės, kurios bus taikomos“.

„Pirmoji banga lėmė tai, kad pardavimai sumažėjo 5,2 proc., per liepos ir rugsėjo mėnesius, kai ribojimų buvo nelikę, ir verslas galėjo atsigauti, dirbti. Pardavimai, palyginus su praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,4 proc. Būtent tiek verslas pasirengęs buvo prieš antrąją bangą. Per trečiąjį ketvirtį patirti praradimai nebuvo visiškai atstatyti ir tam, kad verslas galėtų atstatyti darbuotojų skaičių, išlaikyti apyvartines lėšas, plėstis, jis turėjo sudeginti savo atsargas, kurios buvo sukauptos“, – kalba „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Taigi, prieš antrąją koronaviruso bangą situacija nėra tokia optimistinė, pastebi V. Ivanovas. Jo aiškinimu, per pirmąjį karantiną įmonės galėjo išgyventi iš sukauptų rezervų, kurių antrosios bangos metu yra gerokai mažiau.

„Lietuvos ekonomikos vienas iš mažiausių nuosmukių ES šių metų pirmąjį pusmetį vienas iš veiksnių buvo tai, kad verslai buvo sukaupę santaupų, valstybės paramos priemonės tikrai suveikė ir padėjo verslui išlaikyti apyvartines lėšas, kad jie galėtų tęsti veiklą, bet prieš antrąją bangą galimybė išsilaikyti iš sukauptų pelnų yra gerokai mažesnė. Vienintelis resursas lieka tas, jeigu ta banga užsitęstų, ir atsirastų valstybės verslo skatinimo priemonės“, – prognozuoja „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Žvelgdamas į ateities perspektyvas, „Versli Lietuva“ atstovas sako, kad verslo lūkesčiai yra suprastėję, todėl išnaudoti verslo rezervai gali lemti ir kitokius verslininkų sprendimus.

„Pavyzdžiui, kaip buvo „Eglės“ sanatorijos atveju.

Antrosios bangos pasekmėms ir jų poveikiui ekonomikai bei verslams labai didelę įtaką turės finansinės priemonės“, – apibendrina jis.