Verslas

2020.11.24 21:19

Kandidatė į finansų ministro postą Skaistė – apie panašumus su prezidentu ir pirmuosius darbus

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.24 21:19

LRT laida „Dienos tema“ tęsia pažintį su kandidatais į 18-os Vyriausybės ministrus, kuriuos savo komandoje nori matyti dabar jau paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė. Pretendentė perimti Viliaus Šapokos finansų ministro portfelį Gintarė Skaistė laidoje papasakojo apie tai, kur mato savo ir prezidento Gitano Nausėdos panašumus bei pirmuosius darbus poste.

– Metas yra be galo sudėtingas: ekonomika stoja, verslas laukia valstybės paramos, dešimtys tūkstančių žmonių – prastovose, milijardas, kuris suplanuotas biudžete, gali neateiti, viešojo sektoriaus skola kitąmet gali viršyti rekordinį 50 proc. BVP. Prieš savaitę kandidatas į kitą karštąją kėdę – sveikatos apsaugos ministro – Arūnas Dulkys prisipažino, kad akimirką nuščiuvo, kai I. Šimonytė pasiūlė jam šias pareigas. Kiek ilgai galvojate jūs?

– Turbūt ta pati nuščiuvimo akimirka buvo ir mano galvoje, tačiau mes su premjere bendraujame jau ne vienus metus, tikrai pažįstame viena kitą, žinome ir galimybes, ir kompetencijas. Pamąsčiusi pamaniau: jeigu toks pasitikėjimas, turbūt tuos bendrus darbus norėtųsi kartu komandiškai ir daryti. Tai turėjau pamąstyti.

Dienos tema. Kandidatė į finansų ministres Skaistė apie sunkius sprendimus: svarbiausia – teisingumo jausmas

– Kurie argumentai nusvėrė sprendimą, kad nusprendėte eiti į ministrus?

– Pirmiausia labai tikiu šia komanda, I. Šimonytės lyderyste. Kai kartu rengėme Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų programą, ten irgi sugulė daug dalykų, kurie man asmeniškai labai svarbūs kaip politikei, kaip mūsų politinei bendruomenei. Išties norėtųsi, kad šitas 4 metų laikas nebūtų prastumtas tiesiog veltui, kad atneštų tam tikrą pokytį mūsų visuomenėje, ir, manau, aš asmeniškai tikrai galiu prie to prisidėti.

– Jūs turite tam reikalingą išsilavinimą – esate socialinių mokslų daktarė, viena iš keturių būsimoje Vyriausybėje, bet kai kurie ekonomistai ir oponentai abejoja, ar jums užteks patirties tvarkyti viešuosius finansus, nes iki šiol daugiau kuravote socialinius reikalus. Kaip pati manote, ar būsite pajėgi?

– Manau, kaip ir kiekvienam kandidatui, patirties visada gali būti daugiau ir niekada negalima sakyti, kad esame toje situacijoje, kai žinome viską ir esame už visus protingiausi. Esu komandinio darbo žmogus ir tikrai tikiu, kad ir Vyriausybėje darbas turi vykti visiems bendradarbiaujant, lygiai taip pat svarbu suformuoti gerą komandą ir pačioje ministerijoje.

Tikiu, kad pavyktų surinkti tokius politinio pasitikėjimo komandos narius, kurie galbūt padengtų tas sritis, kuriose aš asmeniškai turiu mažiau kompetencijos, ir tas bendras darbas būtų toks, kuris atneštų didžiausią rezultatą. Tikrai neatmesčiau labai svarbaus institucinės atminties dalyko, kurį turi sukaupusi Finansų ministerija. Ten dirba daug puikių specialistų ir, manau, politiko vadovo vaidmuo yra formuoti pokytį, politinę kryptį ir taip užtikrinti, kad socialinis pokytis, kuris yra reikalingas, įvyktų.

– Premjerė I. Šimonytė neabejotinai turi daugiau patirties viešųjų finansų valdyme ir vėlgi yra labai natūrali abejonė, kas iš tiesų valdys tuos viešuosius finansus, vadovaus ir kurs finansų politiką – jūs ar ji ir kurios žodis bus paskutinis.

– Šito klausimo jau esu sulaukusi ir, tiesą sakant, man jis dviprasmiškas, nes, kaip minėjau, esu komandinio darbo žmogus ir nematau kažkokios atskiros politikos, kurią turėtų vykdyti finansų ministras. Manau, tai yra komandinio darbo rezultatas Vyriausybėje, išskiriant tam tikrus prioritetus, kuriuos būtų galima matyti ir valstybės biudžete, nes prioritetai prioritetais, o sprendimams įgyvendinti reikia pinigų. Tam, kad nesipeštume, pirmiausia turime susitarti, ką norime padaryti, kuria kryptimi eiti, ir tada tuos sprendimus įgyvendinant bus sprendimai ir finansų sektoriui.

– Prieš rinkimus matėme finansų ministro ir premjero susikirtimą dėl 13-os pensijos, kai Saulius Skvernelis V. Šapokai pasakė, kad ne ministro reikalas spręsti, ar yra pažadams įgyvendinti reikalingų lėšų, ministro darbas – jų surasti. Grįžtant prie tikslų, vizijų ir galutinių rezultatų – kiek išsamiai esate tai aptarusios su I. Šimonyte?

– Mūsų požiūris į pokytį, kuris turi įvykti, yra panašus. Valstybėje susiformavęs tam tikras pajamų ir galimybių nelygybės lygis, kuris turėtų būti keičiamas, ir esminiai, prioritetiniai darbai turėtų būti nukreipti šita kryptimi. Kalbant apie tai, kiek gali išsiskirti ministro ir premjero požiūris, man atrodo, toje apibūdintoje situacijoje ministras labiau gelbėjo savo reputaciją ir bandė išsaugoti veidą po to, kai kadencija jau išties baigiasi, o gyventi ir dirbti kitus darbus reikės toliau. Akivaizdu, kad 13-ai pensijai pinigų niekas neplanavo, neplanavo jos įgyvendinti, net papildomam pensijų indeksavimui, kuris jau numatytas įstatymais, pinigai biudžete nėra numatyti.

– Finansų ministras turi turėti tvirtą stuburą: turi gebėti pasakyti premjerui „ne“, turi atsispirti kolegų ministrų įkalbinėjimams skirti pinigų jų prioritetinei sričiai, atsispirti Seimo narių prašymams skirti papildomų lėšų jų rinkėjų keliukui asfaltuoti ar vaikų darželiui statyti, kai yra svarstomas biudžetas. Turi išlikti nepriklausomas, kai kalbama apie kitas finansų institucijas, pavyzdžiui, Lietuvos banką. Papasakokite iš savo patirties pavyzdžių, kai jūsų sprendimas buvo labai nepopuliarus, bet reikalingas ir jūs jį atstovėjote.

– Dabar greitai sugalvoti pavyzdį gana sudėtinga. Nežinau... Manau, apskritai man svarbiausia yra teisingumo jausmas. Jeigu matau, kad sprendimas teisingas, jį ginsiu, kol mane išneš. Negaliu priimti sprendimo, kuris, mano nuomone, yra neteisingas. Tai pirminis principas. Jeigu sulauksiu spaudimo, kuris man atrodytų neteisingas pirmiausia prioritetų, pokyčių, kuriuos darome visuomenėje, prasme, manau, aš tikrai nepasiduosiu tokiam spaudimui.

– Biudžeto projektą ir DNR planą reikės peržiūrėti ir įvertinti labai greitai – per mėnesį. Ar jau žinote, kokios pagalbos ir iš ko jums reikėtų?

– Pirmiausia atliekame inventorizavimo darbą, kai peržiūrimi patys projektai, nes šiuo metu turime projektų sąrašą su surašytais milijonais ir kuri ministerija atsakinga. Jeigu labai nori, gali pasiknisti protokolų sąraše, susirasti tam tikrų koncepcijų aprašus. Pirmiausia susirenkame informaciją apie pačius projektus: kokia yra įgyvendinimo stadija, koks etapas, ar projektas patvirtintas, nepatvirtintas, koks jam skirtas finansavimas, ar jau išleisti pinigai. Pirmiausia tam, kad inventorizuotume, ką galima keisti, o kas jau nuspręsta ir traukinys nuvažiavęs.

Ten, kur ką nors dar galima spręsti, manau, susėsime, peržiūrėsime pagrindinius rodiklius, kuriuos planuoja pasiekti, peržiūrėsime kaštų naudos analizę, kuri kelia išties daug klausimų, ar ji tikrai tokia objektyvi ir atspindinti tikrąją pridėtinę vertę, kurią projektas sukurs. Dažniausiai manoma, kad jeigu įkūrei viešojo sektoriaus darbo vietą, tai pridėtinė vertė. Tai nėra pridėtinė vertė, tai yra kaštai, kuriuos vėliau turės skirti pati valstybė. Pirmiausia labai įdėmiai pažiūrėsime į projektų kaštų naudos analizę.

– Prezidentas Gitanas Nausėda irgi ne šiaip sau supranta ekonomiką – jis, kaip ir jūs, yra socialinių mokslų daktaras. Viena vertus, jums pasisekė, nes tiek šalies vadovas, tiek premjerė bus tie žmonės, su kuriais galėsite kalbėti neaiškindama elementarių dalykų. Kita vertus, jums ir nepasisekė, nes šitie žmonės labai aiškiai pastebės jūsų nekompetenciją, jeigu tokia bus. Ar jau yra tekę bendrauti kokia nors forma su prezidentu, jo patarėjais? Ką jis mano apie jūsų kandidatūrą?

– Įlįsti į prezidento galvą šiandien man sudėtinga, tačiau yra tekę bendrauti įvairiu formatu, tarkim, buvo diskusijų dėl mokesčių sistemos reformos. Su patarėjais taip pat ne kartą tekę diskutuoti tiek dėl įstatymų projektų, tiek dabar turėjome susitikimą kaip su kandidate į finansų ministrus: su visa patarėjų grupe aptarėme įvairiausias Finansų ministerijos veiklos sritis. Manau, tie santykiai yra pakankamai neblogi, ir asmeniškai įžiūriu daug panašumų tarp savo, kaip politikės, prioritetų ir to, ką teigė prezidentas kalbėdamas apie savo gerovės valstybę: tiek pajamų nelygybės mažinimas, tiek mokesčių sistemos stabilumas, aiškumas ir teisingumas yra tie dalykai, ant kurių turėtų laikytis visa sistema.

– Pajamų nelygybės mažinimas, ekonomikos modelio peržiūrėjimas – ar čia finansų ministro kompetencija?

– Manau, būtent šitoje srityje turime tiek daug problemų todėl, kad iki šiol finansų ministrai arba požiūris į finansus būdavo labiau kaip į galų suvedimą sudarant biudžetą, tačiau neanalizuojant, koks poveikis pačiai visuomenei, skurdo grupėms. Man atrodo, mokesčių sistemos peržiūra, kad būtų teisingesnis jos modelis, aiškesnis ir palankesnis toms grupėms, kurios labiausiai skurstančios, tikrai yra finansų ministro kompetencija.

– Šiuose rinkimuose Panemunės vienmandatėje apygardoje nugalėjote Aurelijų Verygą. Jį ne kartą įvairiomis progomis esame matę vilkintį šaulių uniformą, jūs prieš 10 metų tapote Šaulių sąjungos nare, renginiuose dalyvaujate. Ar uniformą dažnai velkatės ir ar pamatysime su ja?

– Uniformą turiu, tačiau turiu pripažinti, kad pastaruoju metu laiko randu tikrai gerokai mažiau. Mano šauliško gyvenimo apogėjus buvo dar prieš tampant Seimo nare – ir pratybose dalyvaudavau, ir kitoje veikloje. Dabar laiko tikrai mažiau, bet uniformą turiu.