Verslas

2020.11.25 12:00

Skandalo kvapui dar neišgaravus, „Grigeo Klaipėda“ imasi naujų darbų – tiesia nuotekų trasą, nors dar neaišku, ar galės ja naudotis

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.11.25 12:00

Į taršos skandalą įklimpusi „Grigeo Klaipėda“ nepraranda atkaklumo siekti vėl bent iš dalies tvarkyti gamybos metu susidarančias nuotekas pati. Kol specialistai dar bando nustatyti buvusios taršos mastą, „Grigeo Klaipėda“ pradeda tiesti naują nuotekų trasą, kuria ateityje, jeigu viskas bus suderinta, turėtų tekėti pačios bendrovės iš dalies apvalytos nuotekos. Kol kas bendrovei nėra leidžiama pačiai tvarkyti savo nuotekų.

Pradeda naujos linijos statybas

Nuo pat metų pradžios, kai kilo taršos skandalas, „Grigeo Klaipėda“ susidarančias taršias nuotekas perduoda bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Pastaroji yra nustačiusi nuotekų taršos rodiklius, kuriuos viršijus, nuotekos nepriimamos, tad „Grigeo Klaipėda“ tenka stabdyti veiklą.

Bendrovė jau prieš kurį laiką kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą prašydama, kad jai būtų leista ir vėl naudotis Dumpių kaime esančiais nuotekų valymo įrenginiais, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.

Dabar „Grigeo Klaipėda“ pranešė žengianti kitą žingsnį – Dumpiuose pradėjo naujų nuotekų tinklų įrengimo darbus, šie tinklai leistų vykdyti pirminį nuotekų valymą.

Aiškinama, kad šis projektas padės spręsti ne tik pastaruoju metu mieste suaktyvėjusią nemalonių kvapų problemą, bet esą leis ir stabilizuoti šiuo metu įmonės nuotekų valymu besirūpinančio „Klaipėdos vandens“ apkrovas.

„Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Tomas Eikinas tvirtino, kad nuotekų tinklų statybos sprendimai, numatyti techniniame projekte, yra suderinti su visomis atsakingomis institucijomis, o statybos leidimą išdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Be leidimo naudoti negalės

Pagal patvirtintą techninį projektą yra numatyta nutiesti naują nuotekų transportavimo trasą ir sujungti Dumpius su „Klaipėdos vandens“ nuotekų valykla. Šia trasa bendrovės savarankiškai apvalytos nuotekos turėtų keliauti į „Klaipėdos vandens“ nuotekų sistemą, kad būtų galutinai sutvarkytos.

Tačiau bent jau kol kas įmonė tokios linijos eksploatuoti negalėtų. „Grigeo Klaipėda“ atstovų teigimu, dar teks pasirūpinti ir veiklos įteisinimu Taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimu bei sudaryti ilgalaikę nuotekų tvarkymo sutartį su įmone „Klaipėdos vanduo“.

Palaiminti bendrovės planus turės ir tyrimą dėl taršos atliekantys prokurorai – reikia gauti Klaipėdos apygardos prokuratūros leidimą vykdyti statybos darbus, kurių metu nauja nuotekų linija būtų sujungta su Dumpiuose esančiais nuotekų valymo įrenginiais.

„Vis dar galioja draudimas „Grigeo Klaipėda“ patiems valyti nuotekas. Bendrovė yra pateikusi paraišką TIPK pakeitimui. Šiuo metu paraiška dar yra vertinama ir nėra priimtas sprendimas jiems patiems leisti valyti nuotekas“, – paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė.

Taigi, bendrovė gali statyti naują nuotekų transportavimo liniją, tačiau klausimas dėl galimybės apvalyti nuotekas vis dar lieka neatsakytas.

Išvadų dėl padarytos žalos tikimasi šiemet

Visus „Grigeo Klaipėda“ daromus judesius stebi ir prokurorai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė informavo, kad prokuratūrai yra žinoma, jog minima bendrovė siekia atnaujinti Dumpių nuotekų valymo baro eksploataciją.

Dėl to įmonė yra informuota, kad Dumpiuose esantys bendrovės nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų, dumblo transportavimo trasos laikytini daiktais ir priemonėmis, reikšmingomis nusikalstamai veikai tirti, todėl jokia techninė intervencija į šiuos valymo įrenginius, kol nebus priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatytas sprendimas dėl šių daiktų, nėra galima.

„Be to, įmonės dėmesys buvo atkreiptas į tai, jog valymo įrenginiams yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, į juos ateityje gali būti nukreiptas civilinio ieškinio išieškojimas, todėl įmonė, iš anksto investuodama, projektuodama ar atlikdama darbus, susijusius su šiais valymo įrenginiais, kol dėl jų nepriimti galutiniai procesiniai sprendimai, veikia išskirtinai savo rizika“, – akcentavo prokuratūros atstovė.

Kol kas nėra aišku, kokio masto žala aplinkai buvo padaryta, – ji dar skaičiuojama.

V. Raštutytė atkreipė dėmesį, jog laikotarpis, per kurį buvo leidžiamos nevalytos nuotekos į aplinką, yra ilgas, todėl specialistams teko nemažas uždavinys suskaičiuoti kiekvieną dieną leistų nuotekų kiekius, užterštumą bei dėl to kilusią žalą.

„Tačiau labai tikimės, kad dar šiais metais žala bus suskaičiuota“, – teigė V. Raštutytė.

Skandalinga taršos istorija sukėlė aidą visoje Lietuvoje

LRT.lt primena, kad Klaipėdos prokurorai šių metų sausio pradžioje po visą naktį trukusios operacijos įvardijo stambų aplinkos teršėją, įtariama, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas.

Tuomet teigta, kad žala gamtai gali būti skaičiuojama dešimtimis milijonų eurų, neatmetama, kad šie veiksmai prisidėjo ir prie Klaipėdos smarvės problemų.

Į kilusį didelį skandalą sureagavo ir aukščiausi šalies politikai. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet teigė, kad „griežtai vertina bet kokią Lietuvos aplinkos taršą, nepriklausomai nuo jos masto“.

„Raginu atsakingas institucijas išsiaiškinti ir visuomenei paskelbti tikrąjį Kuršių marių taršos mastą, priežastis bei kaltininkus. Jokia veikla negali būti vykdoma ateities kartų sąskaita. Niekas neturi ir neturės teisės kenkti žmonių sveikatai ir ekosistemai“, – teigė jis.

Vėliau prokurorai iškėlė versiją, kad nevalytos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekos ne vienerius metus į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos ir su vadovybės žinia, sąmoningai.