Verslas

2020.11.24 16:49

Balnanosienė: studentai išties registravosi bedarbiais dėl 200 eurų išmokų, bet daugumos žmonių priežastis visai kita

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.11.24 16:49

Nors jau kurį laiką atkreipiamas dėmesys, kad nedarbo lygis Lietuvoje galėjo augti ir dėl 200 eurų siekiančios darbo paieškos išmokos, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė tokius teiginius atmeta. Jos teigimu, nors dalis žmonių iš tiesų, akivaizdu, registravosi dėl išmokos, didžioji dalis yra tų, kurie anksčiau turėjo darbą.

„Tarp visų 200 tūkst. žmonių 34 tūkst. yra tų, kurie apskritai nėra niekada dirbę. Tai reiškia, kad registravosi ne tie. Tie 34 tūkst. be jokios abejonės išlindo iš šešėlio, regionų, jie registravosi dėl išmokos, to niekas neneigia, bet likusioji dalis yra žmonės, dirbę pagal darbo sutartis“, – pristatydama naujausius duomenis Trišalei tarybai kalbėjo I. Balnanosienė.

8 tūkst. iš šių registruotųjų Užimtumo tarnyboje yra dieninio kurso studentai. „Studentai registravosi, be jokios abejonės, dėl išmokų. Čia nėra kuo kvestionuoti ar dėl ko diskutuoti“, – pripažįsta I. Balnanosienė ir priduria, kad, remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, studentai gali įgyti bedarbio statusą.

„Nedarbo draudimo išmokas gauna tik kas trečias Užimtumo tarnyboje registruotas žmogus, – atkreipė dėmesį I. Balnanosienė. – Tai reiškia, kad tik kas trečias klientas turi pakankamą darbą stažą.“

Ji pridūrė, kad auga ir nekvalifikuotų darbuotojų skaičius. „Bet turiu paminėti, kad tai gali būti žmonės, kurie grįžę iš užsienio ir tiesiog nespėjo patvirtinti savo kvalifikacijos, kaip tai numato teisės aktai Lietuvoje, todėl jų kvalifikacija šiuo metu nevertinama ir jie priskiriami nekvalifikuotų asmenų grupei“, – nurodė I. Balnanosienė.

Užimtumo tarnybos vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad vyrauja išskirtinė tendencija – per kelerius metus pirmą kartą moterų nedarbo lygis yra aukštesnis už vyrų.

„Dominuoja šiemet tokia įdomi situacija, kuri yra pirmą kartą per penkerius metus, kai moterų nedarbo yra didesnis nei vyrų. Paprastai vyrų nedarbas būdavo 2–3 proc. didesnis. Šie metai ypatingi, kad didėja jaunimo ir moterų nedarbas“, – nurodo I. Balnanosienė.

Jaunimas, anot I. Balnanosienės, nespėjo įsitvirtinti darbo rinkoje, o moterys dažniausiai dirbo tuose sektoriuose, kurie labiausiai nukentėję nuo pandemijos.

Užimtumo tarnybos vadovė nurodo, kad ilgalaikių bedarbių skaičius šiek tiek išaugęs, o negalią turinčių darbuotojų skaičius išliko apytikriai toks pat.

Užimtumo lygis per šiuos metus keitėsi, bet net ir sumažėjus 47 tūkst. užimtųjų rugsėjo paskutinėmis dienomis ir spalio mėnesio vidurio duomenims, užimtumas Lietuvoje vis dar siekė 70 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

„Užimtųjų skaičius mažėja, žinoma, paslaugų sektoriuje, (...) statybų sektoriuje dėl sezoniškumo, be jokios abejonės, žemės ūkyje taip pat dėl sezoniškumo. Mažėjimas paslaugų sektoriuje, aišku, yra ekonomikos pasekmė. Taip pat ir pramonės sektoriuje“, – nurodė I. Balnanosienė.

Nedarbas, Užimtumo tarnybos lapkričio 1 d. duomenimis, augo 6,2 proc., vertinant darbingo amžiaus žmonių grupę. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laiku, nedarbas yra paaugęs 7 proc.

Vidutinis sausio–spalio registruotas nedarbas šalyje siekia 11,9 proc. Pernai tuo pat metu šis rodiklis siekė 8,4 proc.

Lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, didžiausias nedarbo lygio kilimas fiksuojamas Lazdijų, Rokiškio ir Kalvarijos rajonuose. Mažiausias nedarbo lygis išlika Klaipėdos apskrityje, kurioje, kaip atkreipia dėmesį I. Balnanosienė, vyrauja uosto ir pramonės sektoriai. Taip pat žemas nedarbo lygis išlieka Neringoje, kur šis rodiklis visada būdavo fiksuojamas žemumose.

Analizuojant bedarbių skaičiaus dinamiką, nurodo I. Balnanosienė, buvo pats didžiausias šuolis buvo fiksuota rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

„Dėl ko augo nedarbas, tai dėl to, kad ir laisvų darbo vietų dinamika taip pat mažėjanti. Didžiausią piką turėjome liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai vienu metu buvo registruota net 40 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai lemia, kad įmonės po pirmojo karantino atnaujino savo veiklą ir labai daug registravo laisvų darbo vietų terminuotam darbui, ypač prekybos sektorius, išvežiojamoji prekyba, logistika, sandėliai“, – komentavo I. Balnanosienė.

Jos pastebėjimu, tendencijos, kada metų eigoje paprastai fiksuojamas nedarbo augimas, išlieka nepakitusios, tačiau šiuo metu fiksuojami didesni skaičiai.

„Jeigu įprastai turėdavome apie 100 tūkst. klientų, šiuo metu mes turime 0,5 mln.“, – pavyzdį pateikia I. Balnanosienė. Bedarbio statusą iš jų turi daugiau nei 240 tūkst. žmonių.