Verslas

2020.11.29 11:51

Pandemija nestabdo gyventojų entuziazmo – perka vis didesnį ir naujesnį būstą, ypač šluoja butus pajūryje

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.11.29 11:51

Šalį apgaubusi pandemija ir finansinis neapibrėžtumas gyventojų nuo poreikio įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) neatbaido. Anot bankų atstovų, sandorių skaičius išliko didelis, vis dažniau pasirenkamas naujesnės statybos ar didesnis būstas, o daliai gyventojų jis būna ir ne pirmas.

Šią savaitę vykusioje Lietuvos banko nuotolinėje konferencijoje buvo pristatytos naujausios būsto rinkos tendencijos. Aptarta, kokį būstą renkasi gyventojai, ar gresia komercinio nekilnojamojo turto (NT) pasiūlos perteklius ir kaip į esamus iššūkius žvelgia kreditoriai.

Nori įsigyti didesnį arba antrą būstą

„Citadele“ banko valdybos nario, verslo bankininkystės Baltijos šalims vadovo Vaido Žagūnio teigimu, pirmoji COVID-19 banga didesnės įtakos gyvenamojo būsto kreditavimui neturėjo.

„Matomas susidomėjimas, sandorių skaičius išliko aukštas, todėl nerimo iš klientų nematome. Stabtelėjimas galbūt buvo balandžio–gegužės, gal birželio mėnesiais, bet vasara buvo tikrai aktyvi. Pastebime tendenciją, kad gyventojai nori keisti mažą būstą į didesnį, tie, kurie gali, bando ieškoti namo, kotedžo ar antro būsto, bet kur nors toliau nuo to, kuriame dabar gyvena, galbūt netelpa, nes prasidėjo darbas iš namų ir pan.“, – teigė V. Žagūnis.

Tiesioginę įtaką NT finansavimo rinkoje turi ir antrus metus iš eilės fiksuojama teigiama migracijos tendencija – žmonių atvyksta daugiau, nei išvyksta, sako ekspertas. Taip pat prisideda ir tai, jog Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal ištuokų skaičių.

„Tai rodo, kad gyvenamojo ploto atskiroms šeimoms poreikis gali būti didesnis“, – kalbėjo jis.

Jis akcentavo, kad 82 proc. Lietuvos namų ūkių turi įsigiję turto be paskolos: „Tiek konkurencijai, tiek gyventojų pasirinkimams yra tikrai geros galimybės ir šioje vietoje kokio nors vakuumo tikrai nėra.“

Vis dėlto, kiek toks pozityvus scenarijus tęsis, V. Žagūnis nėra tikras: „Šiuo metu Lietuva daugeliu aspektu atrodo daug geriau nei vidutiniškai Europa. Turbūt optimizmo artimiausiu metu bus, bet esminis dėmesys turi būti nukreiptas į pagrindinius makroekonomikos rodiklius, jie parodys, kiek tas būsto įperkamumo ir vartotojų pasitikėjimo indeksas yra pozityvus ir kiek tokios pozityvios bangos finansuojant ir įsigyjant NT galime tikėtis.“

Nors pasauliniu mastu nemažai įmonių jau kalba apie skaudžias patirtis, susijusias su pandemija, pavyzdžiui, apie galimus milžiniškus darbuotojų atleidimus, anot V. Žagūnio, Lietuvos ekonomikai pirmoji banga buvo gana sėkminga dėl valstybės paramos ir kitų faktorių.

Taip pat, pasak eksperto, bankų depozitai Lietuvoje yra stipriai išaugę. Jo manymu, greičiausiai per karantiną žmonės mažiau išlaidauja, o ir statistinis lietuvis, anot V. Žagūnio, neretai nežino, kur dėti savo pinigus, todėl investuoja, tarkime, į NT.

„Visi šie faktoriai rodo, kad rinka yra aktyvi. Klausimas, kiek ilgai“, – svarstė V. Žagūnis.

Anot eksperto, NT perka arba labai turtingi, arba drąsūs žmonės, nes, esant ekonominiam neapibrėžtumui, tam turi būti rimtas finansinis pagrindas, atkreipia dėmesį jis.

„Pati rinka yra labai sveika ir nėra spekuliacijų. Kita vertus, pavasarį padaugėjo klientų, kurie svarstė pirkti NT, bet nusprendė palaukti. Ekonominei situacijai šiek tiek atsikūrus jie vėl staiga grįžo į rinką, tai lėmė stiprią V raidę“, – komentavo V. Žagūnis.

Sutelktinio finansavimo platformos „EstateGuru“ Lietuvos padalinio vadovas Artūras Konusevičius taip pat pažymi, kad būsto kreditavimas sparčiai augo. Trečią metų ketvirtį skolinimo apimtys buvo didesnės nei pirmą ir antrą ketvirtį kartu sudėjus.

Ekspertai pastebi, jog išaugo ir NT poreikis kurortuose bei pajūryje.

„Rinkoje liko tie, kurie turi daugiau pinigų, kurie susimąstė, ar jiems nereikia didesnio ar antro turto. [...] Kita žmonių grupė buvo tie, kurie investavo į NT užsienyje ar į brangesnius daiktus, [...] matome, kad, tarkime, NT pardavimas prie jūros tiesiog sprogsta“, – teigė A. Konusevičius.

Daugiausia perka butus, renkasi naujos statybos NT

Banko „Swedbank“ būsto finansavimo srities vadovė Žydra Rakauskaitė, pristatydama NT rinkos kreditavimą, tvirtino, jog būsto finansavimo pasiskirstymas pagal šalies miestus išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais.

„Daugiausia sutarčių tradiciškai pasirašoma Vilniaus rajone – tai sudaro 48 proc. visų pasirašytų sutarčių. Toliau rikiuojasi Kaunas – 15 proc., Klaipėda – 10 proc., Šiauliams ir Panevėžiui atitinkamai tenka 4 ir 3 proc.

Kalbant apie kitus rajonus, [...] matomas šioks toks augimas, lyginant su 2019 m. Tam įtakos turėjo valstybės paskata jaunoms šeimoms, kai suteikiama subsidija įsigijus būstą rajone“, – kalbėjo Ž. Rakauskaitė.

Vertindama sandorių skaičių pagal konkrečias sumas, Ž. Rakauskaitė taip pat teigia, jog čia didelio pokyčio nėra, tiesiog Vilniuje koncentracija yra didesnė – pagal sumas tai sudaro 60 proc. sandorių. Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje situacija panaši, kaip ir pagal vienetus, o kituose rajonuose matomas kritimas.

„Tai yra natūralu, nes turtas rajonuose yra pigesnis. Sostinė neužleidžia lyderio pozicijos. Didelė būsto paskolų dalis, tenkanti sostinei, nestebina, nes Vilnius yra didžiausias ekonomikos traukos taškas Lietuvoje“, – pažymėjo ji.

Pasak Ž. Rakauskaitės, būsto finansavimo tendencijos nuo 2016 m. išlieka panašios.

„Dažniausiai paskolos paskirtis yra buto pirkimas – jis sudaro nuo 61 iki 69 proc. klientų pasirinkimo. Trečdalis paskolų imamos namui pirkti ar statyti. Matome, kad pastaraisiais metais šis skaičius išaugo 4 proc. ir šiandien sudaro 33 proc. klientų, o praėjusiais metais sudarė 29 proc. Toliau kitos paskirties turtas sudaro vos kelis procentus, tai daugiausia yra sodybos, poilsio vietos ir pan.“, – vardijo Ž. Rakauskaitė.

Vertindama sandorių pasiskirstymą pagal NT amžių, Ž. Rakauskaitė pažymėjo, kad populiarėja naujos statybos – iki dvejų metų senumo – būstas.

„Čia pokyčių jau yra. Lyginant šiuos metus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujos statybos būsto finansavimas išaugo 11 proc.“, – teigė ji.

Atitinkamai senesniais būstais buvo domimasi mažiau, teigė ji: „Praėjusiais metais turėjome 43 proc. tokių klientų, kurie pirko būstą, [pastatytą] iki 2000 metų, šiemet jų turime 35 proc. Tai rodo, kad klientai renkasi kokybiškesnį ir naujesnį būstą. Atitinkamai toks būstas yra brangesnis.“

Aptardama tipinio kliento portretą, ekspertė sakė, kad kelerius pastaruosius metus didelių pokyčių čia nėra. Dažniausiai tai 27–31 metų klientas (vidutinis klientas – 34 metai), gaunantis didesnes nei vidutines pajamas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantis mieste. Būsto paskolai klientai vidutiniškai skiria apie 25–27 proc. mėnesinių pajamų.

Ima didesnes paskolas

Vertindama tai, kaip keitėsi vidutinė paskolos suma, Ž. Rakauskaitė sako, kad 2016 m. ji siekė apie 54 tūkst. eurų, o 2020 m. – apie 72 tūkst. eurų.

„Tam įtakos turėjo augęs pirkėjų aktyvumas. Konkrečiai Vilniuje, kur būstas kainuoja daugiausia, jo parduodama daugiausia, o ir populiarėja naujos statybos būstai.

Daugelis klientų jau buvo numatę savo pirkinius, pradinius įnašus ar sumokėję pradinių įnašų avansą. Tie, kurie buvo tikri dėl savo pajamų stabilumo, pirkinių neatidėjo“, – pažymi ji.

Gyventojų nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam įnašui, vidutiniškai per metus ūgteli 2 tūkst. eurų ir nuo 2019 metų perkopė 19 tūkst. eurų sumą, komentuoja Ž. Rakauskaitė.

„Klientai perka brangesnį turtą ir jam reikia didesnio pradinio įnašo. [...] Vidutiniškai pradiniam įnašui gyventojai skiria 21–23 proc.“, – akcentuoja ji.

Dalis verslų nukentėjo

Vertindamas komercinio NT situaciją Lietuvoje, „Citadele“ atstovas V. Žagūnis taip pat tikina neįžvelgiantis tendencijų, jog investicijų poreikis būtų sumažėjęs: „Turime gana daug projektų, juos analizuojame. Sandoriai, kurie yra vykdomi šiemet ar bus užbaigti iki metų galo, gali pasiekti ir 0,5 mlrd. eurų, tad rinka yra gana aktyvi.“

Pašnekovas pastebi pokyčių vadinamajame HORECA sektoriaus NT versle, t. y. pasikeitė investavimas į viešbučius, restoranus ir kitas vietas, kurias stipriai paveikė pandemija.

„Šiame sektoriuje klientų srautai kai kur sumažėjo ir iki 100 proc., tam tikrais atvejais viešbučiai ir restoranai buvo uždaryti. Savininkai ir investuotojai galvoja, ką daryti su šia turto klase: ar laukti sugrįžtančių turistų srautų, ar transformuoti juos į kokį nors kitą turtą, kuris galėtų papildyti jau esamų turtų kategorijas. Bent jau klientai mums sako, kad vieni galvoja, ar toliau vystyti klasikinį viešbučių verslą, ar juos pertvarkyti į biurus ar gyvenamąsias patalpas“, – pasakoja V. Žagūnis.

Vis dėlto, kadangi vietinis turizmas buvo gana aktyvus, viešbučiai, kurie turi sveikatos paslaugų palaikymo kompleksą, pavyzdžiui, sanatorijos, anot jo, turi nemenką perspektyvą ateityje.

Anot „Citadele“ atstovo, rinkoje gana aktyvus ir logistikos segmentas. Šį reiškinį V. Žagūnis sieja ir su išaugusia elektronine prekyba bei gyventojų greitesnio aptarnavimo lūkesčiais.

„Visi nori sutrumpinti prekių pristatymo laiką, nes klientams netinka laukti mėnesį – jie nori gauti čia ir dabar“, – aiškina V. Žagūnis.

Kalbant apie biurus, anot eksperto, greičiausiai taip pat lauks tam tikri pokyčiai: „Dauguma įmonių turbūt galvoja, ką daryti su biurais. [...] Labai stipriai yra pasikeitęs darbo pobūdis, gyventojams sudaromos galimybės prisijungti prie įmonių tinklų iš bet kur. Tai suteikia lankstumo, todėl to biurų ploto gali reikėti mažiau. [...] Iš kitos pusės, reikės ir kitokių patalpų.“

Nors ryškių pasikeitimų statybų sektoriuje nematyti, kai kuriuose atskiruose segmentuose pokyčių yra, sako V. Žagūnis: „Apie 15 proc. mažiau leidimų išduota naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti, bet žinant, kiek yra naujų butų, gali būti, kad vėl matysime pokyčių, nes paklausa išlieka didelė. Matome, kad daugiausia leista statyti pramoninių pastatų ir sandėlių – 35 ir 23 proc.“

Pirko nepaisydami pandemijos

Paklausta, ar pandemija pakeitė bankų požiūrį į NT kaip investicijos įsigijimą, kai, pavyzdžiui, norima jį nuomoti, Ž. Rakauskaitė sako, jog neretai antras būstas įsigyjamas jau nebe investicijai, o asmeniniams poreikiams.

„Mes labiau žiūrime į tai, kiek klientų siekia įsigyti ne pirmą būstą. Anksčiau antras būstas buvo įsigyjamas nuomoti, dabar jis įsigyjamas šeimos poreikiams“, – komentuoja ji.

Antrindamas V. Žagūnis sako, jog NT dabar įsigyjamas ne tam, kad būtų nuomojamas: „Nei pakilo nuomos kainos, nei krito NT kainos, kad reikėtų daryti staigų sprendimą.

Dėl antro būsto domimasi, bet prieinama prie sprendimo jį pirkti savo lėšomis. Atsižvelgdami į atsakingą skolinimą, bankai antrą turtą vertina konservatyviau“, – kalba jis.

Apžvelgdama tai, kokią įtaką kreditavimui atnešė pandemija, Ž. Rakauskaitė sako, jog nors dalis gyventojų dėl ekonominio neapibrėžtumo buvo linkę atidėti būsto įsigijimą, vis dėlto apsisprendusieji tai daryti pirko brangesnį turtą.

„2020 m. paskolos vidurkis yra 72 tūkst. eurų, tai pandemijos laikotarpiu jis yra kiek paaugęs ir sudaro 73 tūkst. eurų“, – teigė ji.

Apibendrindamas V. Žagūnis sako, kad nors metų viduryje rinkoje buvo jaučiamas sukrėtimas, viskas gana greitai grįžo į savo vėžes, todėl belieka laukti, ką NT rinkai atneš ši žiema.

„Turbūt pavasarį matysis tendencijos, kaip NT rinka atlaikė visus iššūkius ir kiek bankai bus pasiryžę finansuoti“, – kalba V. Žagūnis.

Populiariausi