Verslas

2020.11.24 12:30

Seime svarstytas 2021 m. biudžetas: pastebima, kad deficitas tikrai didės, tačiau diržų veržtis neplanuojama

atnaujinta 14.19
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.11.24 12:30

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti deficitinį 2021 m. šalies biudžetą. Naujų mokesčių nesiūloma, numatomos išlaidos didesnėms pensijoms, vaiko pinigams. Valdantieji teigia, kad biudžeto deficitas didės, tačiau diržų veržtis neketinama.

Seime vyko pirmasis 2021 m. biudžeto svarstymas. Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.

2021 m. šalies biudžetas parengtas, remiantis Finansų ministerijos rugsėjo viduryje paskelbtu ekonomikos raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

LRT.lt primena, kad bendrą valdžios sektoriaus biudžetą (viešuosius finansus) sudaro 4 biudžetai. Tai Valstybės biudžetas, Valstybino socialinio draudimo fondas („Sodros“ biudžetas), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) ir savivaldybių biudžetai (iš tiesų tai 60 atskirų, savarankiškų biudžetų, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos).

Įspėjo, kad deficitas augs

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pažymėjo, kad biudžetas, kurį pateikė Finansų ministerija, nėra realus.

„Nevyniosiu žodžių į vatą. Biudžetas, kurį pateikė nueinanti Vyriausybė, neatitinka nei gyvenimo realijų, nei tikrovės“, – Seime kalbėjo M. Majauskas.

Anot jo, biudžete beveik nėra numatyta paramos verslui, nors dabartinė situacija rodo, kad padėti verslui tikrai reikės: „Todėl biudžete turime numatyti resursų padėti verslui, darbdaviams“, – aiškino jis.

M. Majauskas turėjo pastabų ir dėl DNR plano bei pažymėjo, kad projektai plane bus peržiūrėti: „Akivaizdu, kad nebuvo padaryta kaštų ir naudos analizė, o buvo planas išleisti kuo daugiau ir kuo greičiau. Tokius projektus reikės peržiūrėti“, – pridūrė jis.

Biudžeto deficitas kitais metais, anot M. Majausko, bus tikrai didesnis numatoma dabar ir galės augti iki 6 ar net 7 proc. nuo BVP: „Tačiau reikia į visą tai žiūrėti realistiškai, nebijoti deficito. Neskubėti veržtis diržų, nes bet koks diržų veržimasis reikštų visuminės paklausos mažinimą, kas gali turėti žalą visos šalies ekonomikai.“

„Valstiečiai“: parengtas biudžetas yra realistiškas

Socialdemokratas Algirdas Sysas pastebėjo, kad situacija, svarstant biudžetą, yra labai panaši į tą, kuri buvo 2009 m.

„Kaip dainavo grupė „Queen“, šou tęsiasi. Atsiranda tam tikri panašumai su biudžeto svarstymu 2009 m. Vėl konservatoriai, vėl neadekvati situacija. Aišku, yra ir trečias asmuo – koronavirusas. (...) Manau, kad tai, kas įvyko po 2008 m., mes pasimokėme, ir, tiek antikonstitucinių sprendimų, kurie buvo anksčiau, nebepasikartos“, – vylėsi A. Sysas.

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas pažymėjo, kad 2021 m. biudžeto projektas, kurį pateikė Finansų ministerija, nėra miglotas, o augančios valstybės skolos bijoti nereikia, kadangi dabar galima skolintis labai pigiai.

„Visada kalbama, kad pas mus yra kažkokia grėsminga situacija. Tačiau ji nėra tokia. Mūsų skola sieks apie 50 proc., BVP, o ES vidurkis bus 80 proc. Biudžeto deficitas ES sieks apie 5 proc., o mūsų taip pat tiek pat. Todėl nesame grėsmingoje situacijoje. (...) Netgi atsižvelgus į tai, ką pateikė komitetai, deficitas padidėtų 0,4–0,5 proc. Ar tai būtų nepakeliama? Tikrai ne. Taip pat šiuo metu yra galimybė skolintis už nulines ar netgi minusines palūkanas“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Įstatymai priimti, o biudžete lėšų nenumatoma

Konservatorė bei kandidatė į finansų ministrus Gintarė Skaistė pažymėjo, kad biudžete trūksta lėšų išlaidoms, nors kai kuriuos jų, jau yra patvirtintos įstatymais.

„Girdime labai daug optimistinių pasakymų, kad šalies ekonomika klesti ir viskas yra labai gerai. (...) Tačiau svarbu pastebėti, ko nėra biudžete arba yra, bet neturėtų ten būti. Kalbant apie išlaidas, man atrodo svarbu paminėti, kad ten trūksta kelių dalykų, kurie buvo priimti įstatymais. Tai yra prezidento iniciatyva pasiūlytas pensijų indeksavimo įstatymas, kuriam trūksta 67 mln. eurų. Taip pat buvo priimti pakeitimai dėl išankstinių pensijų perskaičiavimo. Tam taip pat nenumatyta biudžete 9,5 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Švietimo sistemai, anot G. Skaistės, biudžete trūksta 28 mln. eurų, kurie nėra numatyti, nors įstatymas dėl išlaidų jau priimtas.

Parlamentarė pažymi ir tai, kad kovai su COVID-19 šiais metais tiesiogiai buvo skirta 670 mln. eurų, o jei bent pusė tiek bus skirta 2021 m., tai šalies biudžeto deficitas padidės dar 0,7 proc.

Valdžios sektoriaus deficitas ir valstybės skola

2020 m. numatomas valdžios sektoriaus deficitas sieks 8,8 proc. šalies BVP. Palyginimui, finansų krizės metu 2009 m. deficitas siekė 9,1 proc. Planuojama, kad pagal pateiktą biudžeto projektą 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 5 proc., o 2022 m. deficitas bus – 2,7 proc., 2023 m. – 1,6 proc.

Valstybės kontrolė mano, kad valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis, nei planuoja Finansų ministerija. 2020 m. jis sieks – 8,9 proc., o 2021 m. – 5,7 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas taip pat yra teigęs, jog valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis.

Estija kitąmet, prognozuojama, turės 6,7 proc., o Latvija – 3,9 proc. viešųjų finansų deficitą.

Skaičiuojama, kad šalies skolos lygis nuo BVP 2020 m. pasieks 45,6 proc. 2021 m. pagal biudžeto scenarijų skolos lygis išaugs iki 49 proc., 2022 – 50,3 proc., 2023 – 50,3 proc.

Didės pensijos ir vaiko pinigai

Kitų metų biudžete numatytos lėšos ir didesnėms pensijoms. Finansų ministerija skaičiuoja, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija kitąmet galėtų didėti nuo 377 iki 404 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – nuo 399 iki 429 eurų. Papildomai šalies biudžetui tai kainuos 258 mln. eurų, o iš viso senatvės pensijoms mokėti kitais metais žadama skirti 3 728 mln. eurų.

Biudžete numatytas ir vaiko pinigų didinimas. Jie augs nuo 60 iki 70 eurų, o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 111 eurų.

Biudžeto išlaidos vaiko pinigams 2021 m. sieks 564 mln. eurų (63 mln. eurų daugiau nei 2020 m.).

Biudžetas taip pat planuojamas įvertinus, kad minimalus mėnesinis atlygis (MMA) 2021 m. didės nuo 607 eurų (447 eurų į rankas) iki 642 eurų (467 eurų į rankas).

Didžiausios išlaidos – socialinei apsaugai

Didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinei apsaugai – 7 335 mlrd. Palyginus su 2020 metais, socialinei sričiai papildomai bus skiriama 782 mln. eurų.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2 732 mln. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Taip pat ženkliai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3 578 mln. eurų. Lyginant su 2020 metais, tai net 1 053 mln. eurų daugiau.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų papildomai, lyginant su 2020 metais) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau nei 2020 metais). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1 117 mln. eurų (16 mln. eurų daugiau nei 2020 metais), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau nei 2020 metais).

Daugiausia į biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio

Kartu su kitų metų biudžetu naujų mokesčių įvesti nesiūloma.

Prognozuojama, kad 2021 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 384,9 mln. eurų, arba 8,7 proc. daugiau, nei numatoma surinkti 2020 metais. 2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 121,4 mln. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet.

Daugiausia 2021 m. į šalies biudžetą tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 4 138,1 mln. eurų (45,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų)). 3 477,0 mln. eurų (31,2 proc. visų pajamų (be ESlėšų)) kitąmet į šalies biudžetą tikimasi surinkti iš gyventojų pajamų mokesčio. 1 573,5 mln. eurų (17,3 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų)) – pajamos iš akcizo.

Seimo nariai ir komitetai papildomai prašo rasti daugiau nei 700 mln. eurų

Lapkričio pradžioje parlamentarai bei Seimo komitetai pateikė papildomų biudžeto pasiūlymų, kurių suma siekia daugiau nei 700 mln. eurų.

Parlamentarai papildomai iš šalies biudžeto paprašė rasti 57 mln. eurų. Didžioji dalis prašymų – suremontuoti mokyklą, ligoninę, baseiną, žirgyną, sporto kompleksą ar pastatyti paminklą.

Brangiausią pasiūlymų paketą pateikė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Papildomai iš šalies biudžeto jis prašo 21,5 mln. eurų. „Tautiškos giesmės“ giedojimo iniciatyvai – 150 tūkst. eurų, kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti – 15 mln. eurų, kultūros ir meno įstaigoms finansuoti – 5 mln. eurų, knygoms ir kitiems dokumentams bibliotekose įsigyti – 1,4 mln. eurų.

15 Seimo komitetų paprašė Vyriausybės biudžete papildomai rasti dar 685 mln. eurų.

Populiariausi