Verslas

2020.11.24 09:08

Užimtumo tarnyba per klaidą pervedė COVID-19 paramą 200 įmonių: kai kurios pinigų negrąžina ir ginčijasi su valstybe

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.11.24 09:08

Dideli krūviai ir pandemijos metu besikeičiantys įstatymai valstybines institucijas ir verslą verčia klysti. Apie du šimtus Lietuvos verslo įmonių klaidingai gavo paramą dėl COVID pasekmių. Taip nutiko todėl, kad staiga pasikeitė įstatymas ir po pirmojo karantino jau nebuvo galima pretenduoti į kai kurias subsidijas. Suklydusi Užimtumo tarnyba pripažino klaidą, o pusė įmonių jau grąžino įmokas, tačiau atsirado ir ketinančių bylinėtis su valstybe. 

Pasinaudojo proga gauti paramą

Anykščiuose veikianti sportinių šovinių gamintoja „Žala Arms” nepanaši į stambų ginkluotės koncerną. Užsienio parodose dažnai dalyvaujanti ir lietuviškus šovinius eksportuojanti provincijos įmonė skaičiuoja kiekvieną eurą ir dairosi subsidijų šiuo sunkiu metu.

Kai atsirado proga už paramą įsigyti įrangos – to nepraleido. Tiesa, įsipareigojo įdarbinti papildomai žmonių ir jiems mokėti ne mažesnį kaip sutarta atlyginimą. „Vienais metais už subsidijas perkame vieną įrangą, kitais – jau kitą. Todėl sparčiai plečiamės. Prieš tris metus gaminome pusantro milijono šovinių, tai šįmet jau viršysime keturių milijonų ribą”, – statistikos pateikė įmonės vadovas Valdas Žala.

Kasmet pasirašomos sutartys su Užimtumo tarnyba dėl paramos – taip įmonė sėkmingai plečiasi, o vietos gyventojai randa papildomo darbo.

Pareikalavo grąžinti paramą

Panašiai viskas klojosi ir šiais metais, tik įmonė šįkart jau pretendavo ir į COVID paramą, nes pateko į viešai skelbiamą nukentėjusių bendrovių sąrašą. „Kai prasidėjo ekstremali situacija ir valstybė paskelbė, kad remia verslą, gavome pranešimą iš Užimtumo tarnybos, kad galime pretenduoti į šias subsidijas. Tai yra darbo vietų subsidijavimas”, – pasakojo verslininkas.

Netrukus įmonės sąskaitą pasiekė beveik 14 tūkstančių eurų. Nors pinigai ir nedideli, tačiau rajono įmonei tai didelė paspirtis išlaikant darbuotojus. Užimtumo fondas taip subsidijavo „Žala arms” darbuotojų algas.

Tačiau šovinių gamintojus greitai pasiekė liūdnesnė žinia – Užimtumo tarnyba parašė laišką, kuriame pareikalavo grąžinti subsidijas, nes jos dubliuojasi su anksčiau gauta parama. Kitaip tariant, jei jau įmonė gavo paramą įrangai, tai nebegali pretenduoti į subsidijas darbuotojų algoms.

Įdarbino daugiau nei planavo

Užimtumo įstatymas iš tiesų draudžia antrą kartą subsidijuoti įmones, kurios jau gavo paramą steigiant darbo vietas.

Tiesa, karantino metu ši taisyklė buvo laikinai pakeista, todėl nukentėjęs verslas galėjo pretenduoti į abi paramas. „Žala arms“ paramos paprašė jau po karantino.

„Aš sutinku, kad jei ne COVID, tai darbo vietos neturi būti subsidijuojamos, bet dabar – dabar lieki kaltas, kad įsteigei darbo vietas, ir atėjo pandemija. Mes tuos darbuotojus juk galėjo išleisti į prastovas, ir valstybė vis tiek būtų mokėjusi, tik nebūtų jokios pridėtinės vertės“, – aiškino verslininkas. Beje, jis teigė, kad parama leido įdarbinti dar daugiau nei darbuotojų nei planuota.

Pervedė 200 įmonių

Panašu, kad įstatymų kaitaliojimai pandemijos metu tapo pernelyg painūs ir Užimtumo tarnybai. Tokių įmonių kaip „Žala Arms“ Lietuvoje – apie du šimtai. Joms tarnyba klaidingai pervedė paramą, LRT pripažino Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.

Jis sako, kad nesusipratimas susijęs su Užimtumo tarnybos įstatymų pakeitimais pandemijos metu ir dideliu tarnybos krūviu. Tokių pakeitimų buvo aštuoni. Per karantiną valstybė leido tokioms įmonėms gauti ir papildomą paramą, tačiau verslas suprato, kad į subsidijas galima pretenduoti ir po karantino.

„Verslas įstatymą ne taip suprato, ir jie pateikė prašymus. Paramą jie gavo. Užimtumo tarnyba, būdama užversta paraiškomis, pro savo tinklą praleido keletą įmonių ir išmokėjo jiems tas subsidijas“, – pasakojo jis.

L. Dapkus patikslino, kad tokių įmonių buvo apie du šimtus. „Tai yra abipusis suklydimas, kuris yra jau iš dalies ištaisytas, nes pusė įmonių grąžino paramą“, – sakė jis. Tiesa, kai kurios ketina bylinėtis, nes mano, kad valstybė neteisi. „Kalbame, aiškiname apie solidarumą. Kad tie pinigai nėra Užimtumo tarnybos, o mokesčių mokėtojų pinigai“, – pridūrė L. Dapkus.

Komunikacijos skyriaus vedėjas paaiškino, kad dirbama su dešimtimis tūkstančių įmonių, kurių darbuotojams mokamos atlyginimų subsidijos, o darbo krūvis pasikeitė dešimtimis kartų.

Reikia naujų etatų, o ne pažadų

„Ernst & Young” Mokesčių praktikos partneris Lietuvoje Kęstutis Lisauskas vylėsi valstybinės institucijos padarys išvadas iš pirmojo karantino, ir dabartiniu metu, nors ir krūvis padidėjęs, dirbs efektyviau. „Tikiuosi, kad institucijos sugebės greičiau aptarnauti verslą“, – sakė jis.

K. Lisauskas skaičiavo, kad jei dėl paramos kreiptųsi dešimt tūkstančių, o vienai paraiškai aptarnauti reiktų pusvalandžio, tai reiktų mažiausiai 60 darbuotojų tik pačiai pradžiai, ir tai truktų 125 darbo savaites. „Ar mes, kaip valstybė, esame pasiruošę finansuoti 60 darbo vietų, kurių kažkada galbūt prireiks“? – retoriškai klausė K. Lisauskas.

„Naujos valdžios ambicijų nepakanka, reikia ir naujų etatų“, – pridūrė jis.

Situaciją apie per klaidą pervestas lėšas jis pavadino apmaudžia klaida, tačiau įmonės privalo, pasak jo, grąžinti pinigus.