Verslas

2020.11.23 16:28

Šapoka: nepaisant antro karantino, ekonomikos nuosmukis liks panašus

atnaujinta 16.50
Lukas Blekaitis, ELTA2020.11.23 16:28

Laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad dar anksti pasakyti, kokią įtaką Lietuvos BVP turės antrasis karantinas, tačiau metinio rezultato jis stipriai paveikti neturėtų.

„Labai detalias išvadas daryti dar būtų per anksti. Matome, kaip ir kitose pasaulio šalyse, antroji banga sukuria daugiau netikrumo dėl ateities. Finansų ministerija yra nuolat labai konservatyvi darydama prognozes. Dėl to manome, kad šiais metais, nepaisant karantino, (situacija – ELTA) išliks panaši, mūsų ekonomikos nuosmukis sudarys apie 1,5 proc., kitąmet ekonomikos augimas sudarys apie 3 proc.“, – prezidentūroje teigė V. Šapoka.

V. Šapoka taip pat išreiškė viltį, kad naujoji koalicija laikysis vidutinės trukmės skolos stabilizavimo plano.

Kalbėdamas apie mokesčių atidėjimus, laikinasis ministras teigė, kad kitais metais ne visi jie sugrįš į biudžetą, tačiau atidėjiniai neturėtų viršyti ministerijos prognozių.

„Kitąmet tikrai ne visi mokesčiai sugrįš. Remiantis tomis prielaidomis ir buvo įrašyti skaičiai į biudžetą. Čia turbūt Lietuvos banko ir Finansų ministerijos nuomonė yra labai panaši. Kalbant apie šių metų pabaigos konkrečius rezultatus, netrukus juos išvysime, bet jie iš esmės atitinka Finansų ministerijos prognozuojamus dydžius“, – sakė jis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktoje Lietuvos ekonominėje apžvalgoje pabrėžiama judėjimo mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos link svarba. V. Šapoka teigė palaikąs žaliųjų mokesčių atsiradimą.

„Kaip finansų ministras, visada palaikiau ir palaikysiu, tikiuosi, naujoji ministrė palaikys, nes tai yra žymiai sveikesnis mokestis ekonomikai, nei smarkiau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas. Tos pačios diskusijos vyksta ir ES mastu. Net neabejoju, kad ateityje rasis daugiau mokesčių, kurie susiję su žaliuoju kursu“, – teigė V. Šapoka.

Nausėda: EBPO skatina Lietuvą greičiau įgyvendinti gerovės valstybės tikslus

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Jose Angeliu Gurria aptarė EBPO atliktą Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimą, kurio išvados ir rekomendacijos atliepia spalį prezidento pristatytus Gerovės valstybės vizijos įgyvendinimo tikslus.

Šalies vadovas yra pabrėžęs, kad nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

„Šis tyrimas pristatomas labai tinkamu metu, kai Lietuva išgyvena valdžių pasikeitimo procesą ir kovoja su pandemijos plitimu. Tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą“, – teigė prezidentas.

Tyrime išanalizuota šalies socioekonominė situacija, identifikuotos probleminės sritys. Didelis dėmesys EBPO tyrime skirtas pandemijos krizės valdymui, Lietuvos švietimo, socialinės atskirties, kreditavo problemoms, viešųjų investicijų stokai ir jų kokybei, savivaldos koordinavimo trūkumui bei žaliajai ekonomikai.

„EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme“, – teigė šalies vadovas ir priminė, kad dešimties metų perspektyvoje tikisi, jog Lietuvos švietimo kokybė atsidurs tarp dvidešimties geriausių pasaulyje.

Prezidento Gerovės valstybės vizijoje išsakyta būtinybė didinti viešąsias investicijas, atliekant griežtą sąnaudų ir naudos analizę, numatyta ir EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo rekomendacijose kaip priemonė mūsų šalies ekonominei situacijai gerinti. Šalies vadovo teigimu, liepos mėnesį išsiderėtos 14,5 mlrd. eurų ES investicijos yra puiki galimybė įgyvendinti šį tikslą ir pasiekti proveržį inovacijų srityje bei kuriant žaliąją ekonomiką.

Prezidentas išsakė pritarimą EBPO rekomendacijai skatinti regionų konvergenciją. Pasak šalies vadovo, rugsėjį visų politinių partijų pasirašytas memorandumas dėl regionų finansinio savarankiškumo stiprinimo yra didelių regioninių pokyčių pradžia, o išsiderėtos naujos kartos ES investicijos atveria didžiulių galimybių savivaldybėms investuoti į išmaniųjų miestų ir išmaniųjų regionų sprendimus.

Prezidentas su EBPO generaliniu sekretoriumi J. A. Gurria aptarė ir Lietuvos nacionalinio plėtros banko idėją. Siekis konsoliduoti esamas viešąsias Lietuvos verslo finansavimo institucijas, kad finansinės paslaugos smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonėms būtų prieinamesnės, įskaitant krizių laikotarpiais, aptariamas ir EBPO apžvalgoje.

„Visiškai pritariu EBPO išvadoms, konstatuojančioms saugių plėtros bankų ar strateginių fondų įkūrimo naudą ekonomikai. Tokios įstaigos leistų įgyvendinti ilgalaikę Lietuvos plėtros strategiją ir suteikti kreditą novatoriškoms mažoms bei vidutinėms įmonėms, įgalintų efektyviai pasinaudoti ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės teikiamomis galimybėmis. Tai gali sukelti ilgalaikę naudą suteikiantį reinvestavimo ciklą“, – sakė prezidentas.

EBPO tyrimas parodė, kad pensijų augimo lygis Lietuvoje yra mažesnis nei 50 proc. ir gerokai mažesnis už EBPO vidurkį. G. Nausėda priminė iniciatyvas, nukreiptas į pensijų didinimą ir mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų gerovę.

Baigdamas pokalbį su EBPO vadovu J. A. Gurria, prezidentas akcentavo, kad, siekiant reformų sėkmės, Lietuvoje būtina ne tik garantuoti proceso kokybę ir stiprinti analitinius gebėjimus viešajame sektoriuje, bet ir efektyvinti socialinį dialogą, piliečių įtrauktį į viešuosius procesus bei viešųjų duomenų prieinamumą.

Virtualiame EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimo pristatyme dalyvavo ir finansų ministras Vilius Šapoka, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir viešosios politikos ekspertas Vitalis Nakrošis.

Populiariausi