Verslas

2020.11.23 15:27

Paskelbta EBPO ataskaita: nors ekonomika laikosi tvirtai, antroji COVID-19 banga gali smogti stipriau, nerimą kelia skolos lygis

atnaujinta 16.30
Jonas Deveikis, LRT.lt, BNS2020.11.23 15:27

Lietuvai pavyko suvaldyti pirmąją COVID-19 bangą, o parama verslui bei namų ūkiams padėjo Lietuvai iki šiol sušvelninti COVID-19 keliamas pasekmes. Vis dėlto, antroji viruso banga ekonomikai kelia didžiulę riziką, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas.

Pirmadienį pristatytas EBPO atliktas tyrimas parodė, kokius didžiausius ekonominius iššūkius Lietuvai kelia COVID-19 ir kokie pokyčiai vyksta šalies ekonomikoje.

„Lietuvai pavyko suvaldyti pirmąją pandemijos bangą, o parama verslui bei namų ūkiams padėjo Lietuvai iki šiol sušvelninti COVID-19 keliamas pasekmes. Lietuvos ekonomikos susitraukė mažiau nei daugelio EBPO šalių“, – apžvalgoje dėstė EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad antroji viruso banga vis dar kelia didžiulę riziką šalies ekonomikai. Todėl, kada bus išspręsta viruso problema, Lietuva turi reformuoti valstybines įmones, sustiprinti viešuosius finansus ir užtikrinti, kad ekonomikos augimas pagerintų visų šalies gyventojų padėtį.

Remiantis EBPO prognoze, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc.

Ataskaitoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus, o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

EBPO ekspertai taip pat pažymi, kad skurdo lygis Lietuvoje išlieka didelis, ypatingai darbo neturinčių, mažiau išsilavinusių, vienišų tėvų ir senyvo amžiaus gyventojų grupėse, todėl valdžia turėtų plėsti socialinės paramos programas, tuo pačiu stiprindama ir paskatas dirbti.

Lietuva taip pat raginama daugiau dėmesio skirti žaliosios ekonomikos plėtrai, įvesti anglies dvideginio mokestį, atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui.

EBPO teigimu, atlyginimai Lietuvoje pastaruosius kelerius metus auga sparčiau nei darbo našumas, todėl siekiant pakeisti šią tendenciją ir padidinti produktyvumą šalis turėtų reformuoti valstybės valdomas įmones, dalis kurių yra per didelės ir nepakankamai efektyvios.

Didžiausių problemų kyla dėl maždaug savivaldybės priklausančių maždaug 250 įmonių, kurios iškraipo konkurenciją, rašoma dokumente.

Lietuva tradiciškai ragina daugiau dėmesio skirti švietimai, optimizuojant mokymo įstaigų tinklą, taip pat tęsti kovą su korupcija ir šešėline ekonomika.

Svarbu mažinti valstybės skolą

A. Gurria taip pat atkreipė dėmesį į didėjančią valstybės skolą bei pažymėjo, kad virusui pasitraukus, skola turės būti sumažinta.

„Skola didėja, todėl, kada šalis išspręs viruso problemą, reikės pradėti taikyti politiką, kuri sumažins valstybės skolą. Tačiau noriu pabrėžti, kad tai bus privaloma daryti tik tada, kada viruso problema bus išspręsta“, – pažymėjo jis.

Pasak EBPO vadovo, kiti metai vis dar bus laikotarpis, kuomet pasaulis kovos su virusu, todėl Vyriausybė turi užtikrinti fiskalinių priemonių prieinamumą ir paramos nenutraukti per anksti.

„Prieš pandemiją reikia pastatyti viską, visus resursus, kurių reikia. 2021-ieji vis dar bus metai, kuomet mes kovosime su virusu. Užtikrinkime, kad turėtume visus reikiamus ginklus, bent jau fiskaliniu požiūriu“, – pabrėžė A. Gurria.

„Pirma turime laimėti kovą prieš virusą“, – pridūrė jis.

Didžioji dalis bankų ir institucijų prognozuoja, kad Lietuvos skola šiemet bus netoli 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kartelės, o kitąmet ją perlips.

Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad Lietuvai būtina mažinti valstybės skolą ir grįžti netoli 40 proc. BVP skolos lygio.

Lietuvos ekonominė situacija yra tvirta

EBPO savo apžvalgoje pažymėjo, jog Lietuvos ekonominė situacija yra tvirta. Visgi, atkreiptas dėmesys, kad reikalingos ir tolimesnės priemonės siekiant užtikrinti tvirtą ekonomikos atsigavimą.

„Lietuva greitai konverguoja link labiausiai išsivysčiusių EBPO šalių, tą sąlygoja augantis eksportas ir investicijos, taip pat patikimas makroekonominis reguliavimas bei verslui palanki aplinka. Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo daugiau gyventojų atvykstą į šalį nei iš jos išvyksta. COVID-19 krizė dėl gerai veikiančios sveikatos sistemos, efektyvių krizės suvaldymo priemonių ir sąlyginai trumpo karantino buvo viena švelniausių Europoje.

Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi.

Pagaliau, valstybės valdomų įmonių masto sumažinimas ir judėjimas link mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos padėtų didinti našumą, kartu užtikrinant atsparų ir tvarų augimą“, – apžvalgoje dėstė EBPO ekspertai.

Siūlo įvesti CO2 mokestį

EBPO generalinis sekretorius A. Gurria taip pat pastebėjo, kad Lietuva ateityje turėtų pradėti galvoti apie mokestį anglies dioksidui (CO2).

„Norint pasiekti 2030 m. planus dėl klimato kaitos, valdžia turi įvesti CO2 mokestį bei sumažinti subsidijas iškastiniam kurui. Kartais susidaro įspūdis, kad stengiamės sutaupyti ar gauti papildomai keletą eurų, kad išsaugotume gamtą, tačiau tuo pat metu labai daug lėšų žarstome tam, kad subsidijuotume iškastinį kurą, kuris kenkia aplinkai“, – pabrėžė A. Gurria.

EBPO vadovas kritikavo valstybes, kurios prisiima įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas, ratifikuoja Paryžiaus susitarimą, tačiau vėliau neapmokestina CO2 emisijų.

Organizacijos ataskaitoje Lietuvai siūloma apmokestinti CO2 emisijas sektoriuose, kurių nepadengia Europos Sąjungos emisijų prekybos sistema.

Pasak A. Gurrios, tai reikalinga ne didesnių biudžeto pajamų generavimui, o tam, kad pasikeistų požiūris.

„Pirmiausia reikia pakeisti požiūrį, elgesį. Tam, kad žmonės mažiau terštų, sukurtų mažiau CO2 išmetimų, reikia stipriai apmokestinti emisijas“, – pabrėžė jis.

Laisvės partijos lyderė ir kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministrus Aušrinė Armonaitė pažymėjo, kad koalicijoje apie CO2 mokestį kol kas kalbėta nebuvo.

„Apie tai koalicijoje detaliai nebuvo kalbama. Vienintelis dalykas, ko norėtųsi, kad mokestis būtų apie taršą, o ne apie automobilius, kaip yra dabar. Mokestis dėl mokesčio savaime nėra tikslas, jis turi lemti pokyčius klimato kaitos požiūriu“, – kalbėjo EBPO pristatyme dalyvavusi A. Armonaitė.

LRT.lt primena, kad Laisvės partija rinkiminėje programoje žadėjo per 4 metus neįvesti jokių naujų mokesčių.

Tuo metu kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako palaikantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos raginimus įvesti ekologinius mokesčius, nes jie mažiau kenkia ekonomikai.

Ministras sakė tikįs, kad tokias iniciatyvas palaikys ir naujoji centro-dešiniųjų Vyriausybė.

„Kalbant apie mokesčius, kurie susiję su ekologija, kaip finansų ministras, palaikiau ir palaikysiu ateityje, – ir, tikiuosi, naujoji ministrė palaikys – nes tai yra žymiai sveikesnis mokestis ekonomikai, negu, pavyzdžiui, smarkiau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

„Tos pačios diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos mastu, tai net neabejoju, kad ateitys rasis daugiau mokesčių, kurie yra susiję su žaliuoju kursu“, – pridūrė jis.

EBPO ragina Lietuvą reformuoti valstybės valdomas įmones

Lietuvoje valstybės valdomų įmonių skaičius išlieka didelis, o jų valdymo standartai vis dar yra pakankamai silpni, ir tai kliudo spartesnei šalies ekonomikos plėtrai, teigia EBPO.

EBPO ekspertų parengtoje apžvalgoje pažymima, kad Lietuva sustiprino valstybės bendrovių valdymą, kuriose dabar daugiau kaip 60 proc. valdybos narių yra profesionalai, o ne valstybės tarnautojai, tačiau nepaisant to tik pusė šių įmonių 2018 metais pasiekė joms iškeltus finansinius tikslus.

„Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė turėtų ir toliau siekti, kad valstybės įmonėms būtų taikomi tie patys įstatymai, kiti teisės aktai bei rinkos priežiūros reikalavimai, kaip ir privačioms įmonėms. Jei nėra įtikinamų priežasčių šiose įmonėse išlaikyti valstybinę nuosavybę, jos turėtų būti parduotos“, – teigiama EBPO apžvalgoje.

Joje pažymima, kad Lietuva vis dar neturi aiškios strategijos, kurioje būtų racionaliai pagrindžiama, kodėl kai kuriose įmonėse yra būtina išlaikyti valstybės nuosavybę.

EBPO ekspertų teigimu, daug iššūkių kelia ir savivaldybių valdomos įmonės. Jų dabar yra apie 250 ir jos veikia net 40 verslo sektorių nuo energijos tiekimo ir atliekų tvarkymo iki viešojo transporto paslaugų teikimo. Nors šiuo metu jau yra taisyklių, kurios riboja savivaldybių galimybes steigti naujas įmones, jau veikiančios įmonės sulaukia mažai priežiūros, net jei jos ir pažeidžia vienokias ar kitokias taisykles.

„Dėl šių priežasčių savivaldybių valdomos įmonės dažnai konkuruoja su privačiu verslu, kai kuriuos jų savo veiklą subsidijuojama pajamomis, gautomis iš viešojo sektoriaus, taip iškreipdamos konkurenciją“, – rašoma EBPO apžvalgoje.

Anot jos, nors monopolinė teisė savivaldybės įmonėms teikti tokias paslaugas kaip vandens ir šilumos tiekimas gali būti pateisinama, tačiau privatūs tiekėjai gali ir turėtų konkuruoti dėl teisės teikti viešojo transporto, atliekų tvarkymo ar maitinimo paslaugas.

„Vyriausybė turėtų sudaryti vienodas sąlygas savivaldybių ir privačioms įmonėms, taip pat užtikrinti, kad visos savivaldybių įmonės būtų prižiūrimos Konkurencijos tarybos“, - tvirtina EBPO.

EBPO atskirai pažymi, kad Lietuvoje nėra privačių geležinkelio transporto paslaugų teikėjų, todėl ragina sudaryti sąlygas jiems atsirasti.