Verslas

2020.11.24 05:30

Ministre siekianti tapti Armonaitė: lyginant su praėjusia Vyriausybe ir visais skandalingais ministrais, mums keliami įdomūs reikalavimai

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.11.24 05:30

Kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministrus Aušrinė Armonaitė LRT.lt sako mananti, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas yra prasmingiausias mokesčio mažinimas, todėl šiuo aspektu jos požiūris su prezidento Gitano Nausėdos pozicija netgi labai sutampa. Ir nors kai kurie politologai teigia priešingai, pašnekovės tikinimu, Laisvės partijos ir prezidento gerovės valstybės vizijos netgi labai artimos.

Vis dėlto A. Armonaitė teigia, kad staigių mokestinių pokyčių šiame biudžete nenumatoma. Pagrindiniai uždaviniai, kurių imtųsi tapusi ekonomikos ir inovacijų ministre, būtų pagalbos nukentėjusiam nuo COVID-19 verslui valdymas, verslo priežiūros institucijų pertvarka bei inovacijų ekosistemos sukūrimas, sako ji. Pasak pašnekovės, tikslinga tęsti ir jau pradėtus darbus, pavyzdžiui, valstybės IT ūkio pertvarką.

Apie prioritetus, pirmuosius darbus tapus ministre bei kritiką dėl politinės patirties stokos – portalo LRT.lt interviu su A. Armonaite.

– Profesionalų politinį kelią pradėjote Vilniaus miesto taryboje 2015–2016 m., 2016 m. buvote išrinkta į Seimą. Prieš tai dirbote ekonominės politikos analitike Lietuvos verslo konfederacijoje. Šiuo metu esate Seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos komiteto pranešėja. Paskelbus kandidatus į ministrus Ramūnas Karbauskis teigė, kad daugumai jų, įskaitant ir Jus, trūksta ministro pareigoms reikalingos patirties. Kaip vertinate tokius pareiškimus ir ar manote, kad Jūsų kompetencijos pakanka ministro postui?

– Vertindama kritiką matau, kad apskritai visam ministrų kabinetui keliami įdomūs reikalavimai, palyginti su praėjusia Vyriausybe ir visais skandalingais ministrais, kurie buvo toje Vyriausybėje. Man atrodo, svarbiausia, kad mes turime žmonių mandatą. Dauguma jų yra jau išrinkti Seimo nariai, kuriais pasitikėjo žmonės. Visų pirma tai yra politikai, o ir aš pirmiausia esu politikė, turinti aiškias vertybes ir idėjinę kryptį. Aš aiškiai viešai komunikavau savo programą ir prisiimsiu už tai visą politinę atsakomybę. Buvusioje Vyriausybėje nieko panašaus nebuvo. Man atrodo, tai yra mūsų stiprybė.

– Po to, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru, ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė ilgą laiką neturėjo vadovo, jo paieškos užsitęsė. Apskritai ši ministerija, kaip rodo istorija, nėra itin geidžiama. Kaip manote, kodėl taip susiklostė ir kodėl save įsivaizduojate būtent Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje?

– Laisvės partijai ekonominės laisvės indėlis į skaitmenizaciją ir inovacijas buvo, yra ir bus prioritetas, dėl to natūraliai kaip Laisvės partijos pirmininkė galvojau, kur mes galėtume geriausiai nukreipti turimą energiją ir įgyvendinti programą. Galiausiai žvilgsnis nukrypo ir į šią ministeriją. Labai džiaugiuosi, kad turėsime galimybę čia parodyti savo lyderystę.

Sunku pasakyti, kodėl anksčiau ši ministerija nebuvo tokia populiari. Aš manau, kad tai yra prioritetų klausimas. Mūsų prioritetai buvo ir švietimas, ir teisingumas, ir ekonomika. Iš šių trijų sričių turėsime Teisingumo ir Ekonomikos ministerijas, taip pat tikriausiai kuruosime Susisiekimo ministeriją, kur, tikiuosi, sugebėsime geriausiai įgyvendinti savo programą ir atnešti naujų prioritetų.

Vertindama kritiką matau, kad apskritai visam ministrų kabinetui yra keliami įdomūs reikalavimai, palyginti su praėjusia Vyriausybe ir visais skandalingais ministrais.

– Buvęs ministras Rimantas Sinkevičius ministro pozicijoje buvo neilgai. Vis dėlto, kadangi perimsite jo kuruotą ministeriją, kokius tris geriausius jo darbus galite įvardyti, kuriuos ketintumėte tęsti? Ką darytumėte visiškai kitaip?

– Galėčiau išskirti vieną aspektą, kuris gana stipriai išryškėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje prie ministro Virginijaus Sinkevičiaus, – būtent siekis optimizuoti ir rodyti lyderystę valstybės informacinių technologijų (IT) ūkio pertvarkoje. Man atrodo, ši kryptis buvo išties nebloga. Žinoma, klausimas, ar to neturėjo daryti, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija, tačiau lyderystė čia buvo gana aiški. Kad ir kaip būtų, šioje srityje mums vis dar reikia nuveikti gana nemažai, tą parodė ir Registrų centro serveriai.

Iš tiesų to, kas buvo pozityvu, jokiu būdu negalima nubraukti. Net ir dabartiniai viceministrai, pavyzdžiui, Marius Skuodis, iš tiesų, man atrodo, turi nemažai kompetencijų ir padarė gerų dalykų, jų mes neatsisakysime.

Kalbant apie naujus prioritetus, natūralu, kad mums būtinai reikės valdyti situaciją, susijusią su pagalba nukentėjusiam nuo COVID-19 verslui. Mes taip pat planuojame verslo priežiūros institucijų pertvarką, kad jos verslą konsultuotų, o ne baustų. Na ir, žinoma, ilgalaikis dalykas – inovacijų ekosistemos sukūrimas, kad valstybės agentūros, kurios dirba su inovacijomis, ir apskritai visa sistema funkcionuotų ir primintų Suomiją ar Vokietiją, bet galbūt ne tokius sėkmingus pavyzdžius. Tokie yra pirmieji ryškiausi uždaviniai.

Aš asmeniškai turiu pamąstymų ir planų, susijusių su eksporto rinkų plėtra, investicijų pritraukimu, tokiomis tradicinėmis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamomis sritimis.

To, kas buvo pozityvu, jokiu būdu negalima nubraukti.

– Kalbant apie skaitmenizaciją Lietuvoje, ar, Jūsų manymu, ekonomikos DNR planas iš tiesų skatina viso to proveržį?

– Tame plane yra įvairių dalykų. Jis dažnai kritikuojamas, tačiau man atrodo, kad tai, kas jau yra išleista, – laiko atgal neatsuksi, todėl reikia su tuo susitaikyti.

Mes su politine komanda manome, kad reikia siekti, jog suplanuoti pinigai duotų ir grąžos. Skaitmenizacijos įrankiai – lygiai taip pat. Jie neturi būti sukurti taip, kad jais niekas nesinaudotų. Jie turi kurti naujus pokyčius ir galimybes. Skaitmenizacijos srityje Lietuva yra gana pažengusi, tačiau proveržio vis dar reikia, pirmiausia valstybės institucijų veikloje. Tikrai galima sutrumpinti procesus, mažinti apimtis, didinti skaidrumą pasitelkiant būtent skaitmenizaciją. Atviri duomenys taip pat yra viena iš svarbių skaitmenizacijos krypčių. Čia visai nesvarbu, ar tai Ekonomikos ir inovacijų, ar kitos ministerijos sritis – valstybės sukauptų duomenų atvėrimas žiniasklaidai ir visuomenei tiek, kiek tą leidžia Asmens duomenų reglamentas, mūsų valstybei gali duoti ir daugiau skaidrumo, ir ekonominės naudos.

– Kaip vieną iš savo prioritetų anksčiau įvardijote investicijas. Ką darysite, kad Lietuva taptų patrauklesnė užsienio investuotojams?

– Visų pirma mes turime stiprią agentūrą „Investuok Lietuvoje“, kurios indėlio nenoriu nuneigti. Manau, jie daro puikų darbą. Vis dėlto Lietuva, kalbant apie investicijų pritraukimą, palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalimis, vis dar nėra čempionė. Visų pirma čia norėtųsi politikų aktyvumo. Aš ir mano politinė komanda planuojame medžioti tas investicijas: intensyviau bendrauti su galimais investuotojais užsienyje, pasitelkti turimos lietuvių diasporos pasaulyje kontaktus ir žinias.

Noriu pabrėžti, kad investuotojams ypač svarbus stabilumas, kurį mes drauge turėsime užtikrinti nekaitaliodami, nevydami, pavyzdžiui, „Revolut“ iš Lietuvos, kaip buvo anksčiau ar pan. Investuotojams taip pat svarbus platesnis valstybės gyvenimo paveikslas, t. y. kaip atrodo švietimo sistema ir netgi žmogaus teisių padėtis. Man atrodo, tai, kad aš turiu gana aiškias vertybes ir prioritetus ne tik ekonominės politikos srityje, bet ir kitose, mums padės paaiškinti ir papasakoti investuotojams, kodėl Lietuva yra ta šalis, į kurią jie turėtų ateiti ir sukurti daug gerai apmokamų darbo vietų.

– Kalbant apie naujų darbo vietų kūrimą, kiek anksčiau siūlėte įvesti vadinamąsias socialinio draudimo lubas, tačiau šios pataisos buvo atmestos. Ar svarstytumėte grįžti prie šio klausimo? Turint omenyje ir tai, kad Jūsų kuruojamai ministerijai, kaip jau minėjote, bus labai svarbu pritraukti užsienio investuotojų, kuriems „Sodros“ „lubos“ yra svarbus dalykas. (2020 m. įmokų „lubos“ siekia 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 m. – 60.)

– Rengdami Vyriausybės programą, drauge su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija ir premjere Ingrida Šimonyte turėsime bendrai apsitarti, nes iš esmės „Sodros“ „lubos“ egzistuoja ir buvusi Vyriausybė jas įvedė, bet ir padidino GPM, tai tarsi de jure „lubos“ yra, o de facto jos nefunkcionuoja.

Noriu pabrėžti, kad investuotojams ypač svarbus stabilumas. Mes drauge turėsime jį užtikrinti nekaitaliodami, nevydami, pavyzdžiui, „Revolut“ iš Lietuvos, kaip buvo anksčiau.

Iš tiesų labai svarbu sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos. Svarbiausia, kad mes nuolat nekalbėtume apie minimalią mėnesinę algą, o diskutuotume apie galimybes žmonėms gauti didesnius atlyginimus. Čia reikės visų indėlio – tai nėra vien Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dalykas.

– Taip pat anksčiau teikėte siūlymą, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų ir valstybės įstaigos bei savivaldybės, esą taip būtų efektyviau naudojamas turtas ir atsisakoma nereikalingo. Ne vienus metus kalbėta ir apie visuotinį NT mokestį, tačiau jokia valdžia kol kas nesiryžo jo įvesti. Ar laikytumėte tai naujos valdžios vienu iš darbų?

– Mes esame susitarę jokių naujų staigių judesių mokestinėje aplinkoje nedaryti. Kalbant tiek apie „Sodros“ „lubas“, tiek apie NT mokestį, tiek apie kitus dalykus, dėl stabilumo man buvo labai svarbu gauti koalicijos partnerių žodį ir įsipareigojimą – tai ir gavome, – kad žmonėms, dirbantiems pagal darbo santykius, mokesčiai nedidėtų, nes tokių pasvarstymų anksčiau yra buvę.

NT mokestis, apie kurį anksčiau kalbėjau, būtų skirtas valstybės įstaigoms ir savivaldybėms, kad jis skatintų atsisakyti nenaudojamo turto. Tai yra viena iš priemonių. Galbūt yra kitų priemonių, kurios skatintų nereikalingą turtą parduoti ir jo atsisakyti. Šia kryptimi tariamės.

Man atrodo, akivaizdu, kad ateityje reikėtų galvoti ir apie valstybės įstaigų, tų pačių ministerijų iškėlimą iš Vilniaus centro į galbūt atokesnį mikrorajoną, nes tie pastatai nėra efektyviai naudojami, jų nereikia tiek daug, nereikia tokių erdvių. 21 amžiuje darbą tikrai galima organizuoti kitaip, tą privatusis sektorius ir daro. Apie tai reikia kalbėti ir tiems pokyčiams ruoštis.

– Per praėjusią Seimo kadenciją siūlėte taikyti 10 proc. GPM tarifą asmenims, kurie per pastaruosius trejus mokestinio laikotarpio metus negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvoje. Ar vis dar apie tai svarstote? Kaip tai prisidėtų prie gyventojų gerovės ir ar nuo to nenukentėtų biudžetas?

– Aš norėčiau akcentuoti, kad sritis, kurioje prasminga mažinti mokesčius, yra būtent GPM. Mes, kaip Laisvės partija, nesiūlėme jokių PVM lengvatų ar kokių nors dalykų, kurie neturėtų tiek daug reikšmės gyventojams ar kainų mažėjimui. GPM mažinimas daro darbo vietų kūrimą patrauklesnį ir sumažina mokesčius dirbantiesiems. Dėl to aš į GPM mažinimą, nesvarbu, kokia forma, ar šia, kurią paminėjote, ar bendrai susijusia su darbo santykiais dirbantiems žmonėms, žiūriu palankiausiai ir manau, kad tai prasmingiausias mokesčio mažinimas, o visa kita yra atskirų diskusijų klausimas.

Tačiau dar kartą pabrėžiu, kad visi mokestiniai dalykai šiame biudžete neatsispindės, šiame biudžete reikšmingų pakeitimų tikrai nebus. Labai svarbu paminėti, kad koalicija yra susitarusi, jog žmonėms, kurie dirba pagal darbo santykius, GPM taip pat nedidės. Man atrodo, tai yra labai svarbu.

– Pakalbėkime apie paramą nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui. Numatyta, kad parama verslui bus skiriama tik tuo atveju, jeigu bendrovė pateks į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą, o tam ji turėtų atitikti vadinamąjį 30/40 principą. Vis dėlto toks sprendimas verslo netenkina – jie ragina suteikti galimybę bendrovėms dėl paramos kreiptis ir individualiai. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? Kokios įmonės turėtų gauti paramą?

– Aš manau, yra du dalykai, kuriuos Vyriausybė ir ministerija turi daryti. Visų pirma parama turi būti skiriama kuo operatyviau, nes karantinas yra šiandien ir pinigų verslui taip pat reikia šiandien, o ne sausio mėnesį, apie kurį šiuo metu kalbama. Aš suprantu, kad valstybės pagalba turi būti suderinta su Europos Komisija, tačiau virusas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje įsisuko ne šią ir ne praėjusią savaitę, o prieš pusmetį. Man atrodo, tie procesai turi būti operatyvesni – laikas yra labai svarbus.

Antra kryptis, kuria reikėtų vadovautis, – kriterijų verslui reikėtų mažiau ir jie turi būti aiškūs. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekė, kad būtų taikomas 30 proc. apyvartos kritimo kriterijus, ir tiek. Man taip pat atrodo, jog yra logiška, kad nebūtų žiūrima į tai, kieno veikla yra apribota, o kieno ne. Jeigu tavo apyvarta krito 30 proc., tikėtina, kad ne be reikalo, o būtent dėl karantino ir COVID-19 sukeltų pasekmių. Kai mes įvedame 40 proc. kriterijų, valstybės institucijos turi žiūrėti, kurie sektoriai yra apriboti, o kurie ne, todėl tą pačių sukurtą kriterijų dar reikia prižiūrėti ir tai kainuoja laiko.

Mano manymu, pastangos, jog ta parama būtų kuo greičiau paskirstyta, o ir būtų mažiau kriterijų ją gauti, yra pagrindinės kryptys, pagal kurias reikėtų dirbti atėjus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Svarbiausia, kad pagalbos verslui klausimą kaip prioritetinį vertintų visa Vyriausybė, o ne tik viena ministerija. Reikia, kad tarp Finansų ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos būtų bendra kalba, nes kartais dėl biurokratinių procedūrų ir nesusikalbėjimo nukenčia tos darbo vietos, kurioms jau šiandien reikia pagalbos, kad verslas jas galėtų išlaikyti.

Svarbiausia, kad pagalbos verslui klausimą kaip prioritetinį vertintų visa Vyriausybė, o ne tik viena ministerija.

– Tai, pavyzdžiui, grožio salonai, kurie iš esmės gali dirbti, tačiau klientų beveik neturi ir negali pakankamai užsidirbti, turėtų gauti valstybės paramą?

– Mano požiūriu, jie atitiktų 30 proc. apyvartos kritimo kriterijų ir turėtų turėti galimybę gauti valstybės pagalbą. Ar tai būtų grožio, ar kitos paslaugos, gali būti, kad popieriuje atrodys, jog jos nėra apribotos, tačiau jos neveikia, nes kitose srityse paskelbtas karantinas. Būtent tam reikia pagalbos. Jeigu mes šiandien neinvestuosime į darbo vietų išsaugojimą, ateityje, galbūt kitąmet ar po poros metų, mūsų ekonomika jaus didesnes pasekmes ir tada susimokėsime daug daugiau.

– Kaip vertinate buvusios Vyriausybės priemones su pandemija susijusioms pasekmėms švelninti, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokas ar 200 eurų išmokas pensininkams? Galbūt ką nors būtumėte dariusi kitaip?

– Norėčiau pradėti nuo pozityvo. Man atrodo, yra svarbu išlaikyti ir tęsti tai, kas pasiteisino, o pasiteisino, pavyzdžiui, NT nuomos ir prastovų kompensacijos, mokesčių atidėjimas.

Kalbant apie tai, ką reikėtų daryti kitaip, tai įvesti truputį daugiau aiškumo. Matyt, specialistai, kurie valdo koronaviruso krizę, žinojo, kad karantiną šiuo rudens sezonu reikės įvesti, tačiau nebuvo jokio aiškumo nei verslui, nei žmonėms, kada ir kaip tai gali įvykti. Tarsi iš aukšto valdininkai ir politikai sakė, kad verslas galėjo pasiruošti, bet iš tiesų nebuvo aiškumo, kada ir kam ruoštis. Man norėtųsi, kad mes labiau viešintume galimus karantino scenarijus, dalytumės atvirais duomenimis su žmonėmis ir, jeigu kas nors nesiseka, sakytume tiesą ir nemeluotume. Aš apie tai galvoju ir tokias pagrindines pamokas noriu išmokti iš nueinančios Vyiausybės padarytų klaidų.

Matyt, specialistai, kurie valdo koronaviruso krizę, žinojo, kad karantiną šiuo rudens sezonu reikės įvesti, tačiau nebuvo jokio aiškumo nei verslui, nei žmonės, kada ir kaip tai gali įvykti.

– Kaip apskritai vertinate buvusio ministrų kabineto nuveiktus darbus ir įvairius skandalus, susijusius su nutiestais keliukais ir pan.?

– Man norisi žiūrėti į ateitį. Mes aršiai kritikavome, buvau opozicijos narė ir daug visko matėme, tačiau dabar yra mūsų laikas parodyti, ką galime mes. Aš esu nusiteikusi sunkiam darbui ir norėčiau žiūrėti į ateitį, pasimokyti iš nueinančios Vyriausybės klaidų ir kiek įmanoma labiau jų nedaryti. Kaip ir minėjau, tie visi sumanūs technologiniai sprendimai gali mums padėti išvengti daugelio situacijų. Tie patys atviri duomenys gali parodyti, kokie „keliukai“ yra eilėse ir kaip jos keičiasi.

Kad išvengtume įvairių skandalų ir peripetijų, nereikia išradinėti jokių labai neįtikėtinų dalykų ir aš to ketinu laikytis. Praeitis yra praeitis, palikime ją istorijai, pasižiūrėsime, kaip mums seksis, o mes tikrai stengsimės daryti viską, kad Lietuvos ekonomika augtų, žmonės uždirbtų pinigų, būtų plėtojami sėkmingesni verslai ir mes būtume ES priekyje, o ne viduryje ar uodegoje.

– Nuo kitų metų minimali alga į rankas sieks apie 467 eurus. Vis dėlto nueinanti Vyriausybė numatė papildomą sąlygą – jei situacija blogės, Trišalė taryba gruodį gali pasiūlyti MMA svarstyti iš naujo. Vėliau darbdaviai pateikė naują idėją – mokėti mažesnį minimalų atlyginimą jaunimui nei vyresniems darbuotojams. Kaip, Jūsų manymu, turėtų būti sprendžiamas minimalios mėnesinės algos klausimas?

– Aš norėčiau, kad minimalios mėnesinės algos didinimo klausimas valstybėje nebūtų pagrindinis. Natūralu, kad žmonėms reikia uždirbti, tačiau yra verslų, kurie ypač karantino sąlygomis gali nesumokėti net ir tos minimalios algos. Reikia tartis su socialiniais partneriais. Gerai, kad yra palikta galimybė peržiūrėti šio dydžio didinimą, turime Trišalę tarybą, darbdavius, profesines sąjungas, todėl su jais reikia apie tai kalbėtis. Manau, reikia žiūrėti, ką galima leisti, kaip atrodys mūsų biudžetas. Tačiau norėčiau, kad mes matytume ir tai, jog, taip, žmonėms reikia uždirbti, tačiau yra verslas, ypač smulkusis, kuriam šiandien net ir šią didesnę minimalią algą išmokėti yra sunku, nes gresia uždarymas.

– Praėjusią savaitę Vyriausybė pasiūlė Seimui nesvarstyti siūlymų lengvinti sąlygas Lietuvoje steigtis Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonėms. Kaip Jūs pati vertinate galimybę Lietuvoje lengviau steigtis Baltarusijos įmonėms? Ar palaikote tokią idėją?

– Aš palaikau tokią idėją. Manau, tai yra ne tik mūsų ekonominės politikos, bet ir valstybės, kuri ištiesia ranką kaimynams, pareiga.

Aš asmeniškai jau bendravau su Minsko technologinių įmonių „hubu“ apie galimybę į Lietuvą atvykti Baltarusijos technologijų kompanijoms ir jų žmonėms. Jeigu būsiu paskirta ministre, tikiuosi, kad man pavyks pritraukti šias kompanijas į Lietuvą. Jos nori čia atvykti, jos susiduria su migracijos reguliavimu, joms trūksta informacijos – galbūt reikia garsiau pakviesti. Dalis tų žmonių šiuo metu yra Ukrainoje, nes ten tiesiog lengvesnės procedūros. Vienas iš darbų, kurį esame užsibrėžę iškart daryti, tai yra pasižiūrėti, kas vyksta mūsų kaimynėje Baltarusijoje, ir pakviesti tas kompanijas, kurioms lengva persikelti. Būtent technologijų verslai yra tie verslai, kuriems lengva persikelti, nes tu dirbi kompiuteriu, ir tiek. Norime, kad jos čia rastų ramybę ir galėtų plėtoti savo veiklą. Tai būtų gerai ir mūsų demokratiškai nusiteikusiems kaimynams, ir Lietuvos ekonomikai.

Natūralu, kad žmonėms reikia uždirbti, tačiau yra verslų, kurie ypač karantino sąlygomis gali nesumokėti net ir tos minimalios algos.

– Jeigu prezidentas patvirtintų Jūsų kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, kokių įžvelgtumėte sąsajų tarp savo ir prezidento gerovės valstybės politikos būtent ekonomikos srityje?

– Džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad daug kas sutampa su tuo, ką kalba prezidentas ir ką jis minėjo Seime, teikdamas I. Šimonytės kandidatūrą į premjerus.

Visų pirma apie investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą labai aiškiai kalba ir prezidentas, ir Laisvės partija. Mums reikia turėti planą, kaip daugiau investuosime į šiuos atradimus. Taip pat žaliasis kursas. Nepaisant to, jog daug kas kalba, kad tai yra tik Aplinkos ministerijos reikalas, iš tiesų tai yra netiesa. Žiedinė ekonomika turi būti ir Ekonomikos ir inovacijų, ir Susisiekimo ministerijos, ir visų kitų prioritetas. Mes tikrai matysime klimato bei aplinkos klausimus savo ministerijos darbe, jeigu būsime patvirtinti.

Taip pat iš prezidento komandos man ne kartą tekę girdėti palankų požiūrį į GPM, ypač siekį daugiau neapmokestinti dirbančiųjų pagal darbo santykius. Netgi yra prezidentūros siūlymas GPM mažinti – mes čia sutampame.

Kartais girdžiu kai kurių politologų pamąstymų, neva nesutampa Laisvės partijos ir prezidento gerovės valstybės koncepcija. Iš tiesų yra labai daug artumo. Aš neabejoju, kad mes rasime bendrą kalbą ir drauge komandiškai bendradarbiausime, nes tiek prezidentūros, tiek Vyriausybės, tiek ministerijų, tiek ministrų sėkmė yra Lietuvos sėkmė. Man atrodo, mes visi norime, kad mums visiems pasisektų.