Verslas

2020.11.23 12:18

Uosto vadovas: krovą spalį augino visos krovinių rūšys

Erika Alonderytė, BNS2020.11.23 12:18

Klaipėdos uostui spalį pasiekus metinį krovos augimą, uosto vadovas sako, kad praėjusį mėnesį augo visos krovinių rūšys. Algio Latako teigimu, spalį ypač daug krauta birių krovinių, grūdų, taip pat trąšų, naftos produktų, išaugo ir konteinerių krova. 

„Spalio mėnuo jau davė bendrą šių metų rezultatą, pagaliau ledo persiversti į pliusinę pusę, ir, matyt, tie visi kroviniai, nuveikti darbai iki tol, visa komercinė agresija, ir mes likome vienas iš uostų visoje rytinėje pakrantėje, kurio pliusinis rezultatas dešimties mėnesių“, – BNS sakė A. Latakas.

Pask jo, spalį daugiausia krauta biriųjų krovinių – 23 proc., arba maždaug puse milijono tonų daugiau nei pernai. 17 proc. daugiau perkrauta natūralių ir cheminių trąšų, žemės ūkio produktų – 57 proc. daugiau. Skystųjų krovinių krauta apie 20 proc. daugiau, iš jų trąšų krova mažėjo 25 proc., tačiau spalį atsigavo naftos produktų krova – apie 40 proc. daugiau.

„Atsirado paklausa, ji buvo labai kritusi, per devynis mėnesius naftos produktų buvo krauta 26 proc. mažiau, tai, aišku, čia pandemijos įtaka didžiulė buvo, dabar, matyt, atsivėrė rinka, poreikis“, – sakė uosto vadovas.

„Spalio mėnesis išskirtinis ir tuo, kad konteinerių krova perėjo į pliusinį rezultatą, krauta beveik 2 proc. TEU daugiau, tai yra labai gerai, ir konteineriai pajudėjo galų gale“, – pridūrė jis.

Uosto krova sausį-spalį siekė 39,2 mln. tonų – 0,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, o vien spalį ji augo 16,7 proc. iki 4,7 mln. tonų – tai geriausia mėnesio krova per uosto istoriją.

Klaipėdos uostas rytinėje Baltijos pakrantėje šiemet yra ketvirtas, o tarp Baltijos valstybių uostų – pirmas. Tam, anot A. Latako, įtakos turėjo ir investicijos į uostą.

„Per pastarąjį laikotarpį į Klaipėdos uosto infrastruktūrą daug investavo valstybė, o uosto įmonės – į savo terminalus. Itin daug dėmesio skirta skaitmenizavimui, saugiai laivybai. Investicijos leido išlaikyti konkurencinį pranašumą prieš kitus Baltijos regiono uostus“, – pranešime sakė A. Latakas.

Vis dėlto bendra dešimties mėnesių skystųjų krovinių ir generalinių krovinių apyvarta kol kas išlieka neigiama – pirmųjų rauta 12,3 proc., o antrųjų – 4,9 proc. mažiau nei pernai.

Uosto vadovas tikisi, kad krova ir toliau augs, o šių metų rezultatas nebus prastesnis nei praėjusių.

„Labai tikimės, kad tempas nemažės, liko maždaug pusantro mėnesio. Aišku, artėja kalėdinis periodas, sunku prognozuoti, kaip elgsis prekyba, kaip elgsis vartotojai, siuntėjai tuo kalėdiniu periodu, bet tikimės ir norime metus pabaigti ne blogiau negu pernai“, – sakė jis.

Atplaukusių laivų šiemet sulaukta maždaug 3 proc. mažiau, tačiau jie buvo didesni.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.