Verslas

2020.11.23 11:35

Naujausia statistika atskleidžia tikrąją padėtį apgyvendinimo sektoriuje – trečdaliu mažiau turistų nei pernai

papildyta „Keliauk Lietuvoje“ vadovo komentaru; atnaujinta 12.59
LRT.lt2020.11.23 11:35

Apgyvendinimo įstaigose 2020 m. trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1 mln. turistų, tai 29,7 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Turistų iš užsienio apgyvendinta 193,3 tūkst., arba 72,7 proc. mažiau, šalies gyventojų – 817,0 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau.

2020 m. liepą apgyvendinta 20,5 proc. turistų mažiau, rugpjūtį – 20,3 proc. mažiau, o rugsėjį – 28,8 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. atitinkamais mėnesiais, rašoma Statistikos departamento pranešime.

Nakvynių skaičius 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 mln. 443,6 tūkst., arba 27 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,4 nakvynės.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2020 m. trečiąjį ketvirtį apsistojo 516,3 tūkst. turistų, arba 40,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Turistų iš užsienio skaičius sumažėjo 73,9 proc. ir sudarė 143,4 tūkst.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2020 m. trečiąjį ketvirtį buvo 14,9 tūkst. numerių (2019 m. III ketv. – 15,3 tūkst.), o vietų juose – 31,6 tūkst. (2019 m. III ketv. – 31,8 tūkst).
Numerių užimtumas, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 25,6 procentinio punkto, o vietų užimtumas – 20,1 procentinio punkto.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos), kurių apgyvendinta 69 tūkst., arba 48,1 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. Turistų skaičius iš ES šalių (neįskaitant Jungtinės karalystės), palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 66,6 proc. ir sudarė 109,2 tūkst.

„Keliauk Lietuvoje“ vadovas: mūsų turizmo situacija, lyginant su Estija ir Latvija, yra stabiliausia

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas pažymi, kad turizmo situacija šalyje lyginant Latvijos ir Estijos šalių rezultatus yra stabiliausia – III ketvirtį Lietuvoje bendras turistų srautas krito 30 proc., Latvijoje – 31 proc., Estijoje – 36 proc.

Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiai turizmo sektoriui, kaip ir tikėtasi, buvo prastesni nei pernai. Visas vietos ir užsienio turistų srautas krito 42 proc. Daugiausiai įtakos tam turėjo griežti karantino ribojimai kovo-birželio mėnesį, paveikę tiek vietos, tiek atvykstamąjį turizmą, bei vėlesniu laikotarpiu stebėtas užsienio šalių gyventojų pasyvumas keliaujant, komentare teigia D. Morkvėnas.

Nepaisant švelnesnių kelionių reikalavimų ir stabilios epidemiologinės situacijos, 2020 m. III ketvirtį bendras turistų srautas smuko -30 proc. Neigiamą pokyti lėmė atvykstamojo turizmo susitraukimas – užsienio turistų srautai krito -73 proc. Pasak D. Morkvėno, nors smukimas buvo žymus, situacija pasirodė kiek geresnė nei prognozuota vasaros pradžioje, mat III ketv. buvo numatytas -78 proc. atvykstamojo turizmo sektoriaus susitraukimas

Labiausiai nukentėjo turizmas iš tolimųjų rinkų, o kaimyninių ir artimų šalių svarba sąlyginai išaugo. Daugiausiai turistų sulaukėme iš Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos bei Suomijos. Nepaisant to, turistų augimas pastebimas tik iš Estijos, čia keliautojų srautai augo 4 proc. Užsieniečiai dažniausiai rinkosi Vilniaus miestą (35 proc.), gerokai mažiau jų lankėsi turistų pajūrio regione: Palangoje (9 proc.), Klaipėdoje (8 proc.), Neringoje (2 proc.), ir Kaune (15 proc.). Vis dėlto, nors III ketvirtį 35 proc. užsieniečių rinkosi keliauti sostinėje, matomas akivaizdus kritimas: 2019-aisiais tuo pat metu buvome sulaukę 55 procentų dalies, teigiama „Keliauk Lietuvoje“ vadovo komentare.

Lietuvos kurortuose neatvykusius užsienio turistus pakeitė vietiniai keliautojai, todėl pagal bendrą turistų skaičių, kurortiniai miestai gali pasigirti nedideliu pagausėjimu. Birštonas sulaukė 12 proc. daugiau turistų nei planuota, Palanga 8 proc. Vis dėlto, Neringoje užsieniečių lankytojų skaičiaus vietiniai turistai neišgelbėjo, čia matomas bendras -12 proc. kritimas.

Vietinis turizmas, priešingai nei atvykstamasis, šį ketvirtį laikėsi gerai. Liepos mėnesį stebėjome visišką vietinių turistų srautų atsigavimą. Jei balandį ir gegužę vietinio turizmo srautai nuo praėjusių metų sumenko -84 ir -66 proc. atitinkamai, o birželį buvo -22 proc. mažesni, tai liepą turistų skaičius netgi šiek tiek išaugo lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors padidėjimas nežymus - nuo 730 tūkst. iki 817 tūkst. – jis buvo reikšmingas vietos verslui, atsigaunančiam po karantino. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai taip pat buvo gana sėkmingi – lyginant su 2019 m., turėjome 12 proc. daugiau vietinių turistų rugpjūtį ir 14 proc. daugiau turistų rugsėjį. Pasak D. Morkvėno, galima sakyti, kad turistinis sezonas kiek prasitęsė, nes dėl karantino prasidėjo vėliau.

Vis dėlto, anot D. Morkvėno, reikia pastebėti, kad vietos turistai per kelionę vidutiniškai išleidžia beveik 5 kartus mažiau nei užsienio šalių gyventojai, tad nebloga situacija vietinio turizmo sektoriuje sezono metu nekompensuoja užsienio turistų sumažėjimo. Be to, sudėjus visus devynis mėnesius, už kuriuos iki šiol pateikti duomenys, matome nedidelį bendrą vietinių turistų skaičiaus smukimą -15 proc.