Verslas

2020.11.21 07:00

Kūrėjai iš vadinamųjų patreonų gauna ir dešimttūkstantines sumas: kiek turi sumokėti mokesčių ir kiek lieka jiems patiems

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.11.21 07:00

Sutelktinis finansavimas tarp Lietuvos kūrėjų tampa vis populiaresnis. Štai, pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Youtube“ savo kuriamu turiniu besidalijantys „Laisvės TV“ ir Skirmantas Malinauskas gali pasigirti ir uždirbamomis penkiaženklėmis sumomis per mėnesį. LRT.lt domisi, kokia dalis gerbėjų paramos atitenka patiems kūrėjams ir kaip jie moka mokesčius.

Gali paremti finansiškai

„Patreon“ – tai viena iš sutelktinio finansavimo platformų, veikianti mėnesinio prenumeratos mokesčio principu. Tai reiškia, kad gyventojas gali savanoriškai paremti savo mėgstamo kūrėjo veiklą.

Rėmėjai įvairias sumas savo mėgstamiems kūrėjams įsipareigoja skirti kas mėnesį. Sistema jas automatiškai nuskaito pirmą mėnesio dieną. Rėmimo sumą galima didinti, mažinti, atsisakyti jos atskiru veiksmu. Rėmėjai dažnai iš savo remiamų kūrėjų manais gauna ką nors išskirtinio ar anksčiau nei kiti to paties kūrėjo gerbėjai.

Sutelktinis finansavimas ir Lietuvoje pamažu tampa vis populiaresnis ir tarp Lietuvos kūrėjų, ypač minėtasis „Patreon“. Pavyzdžiui, nemažai kūrėjų savo „Youtube“ ar kitų socialinių tinklų paskyrose ragina juos paremti.

Pagal turimų „Patreon“ rėmėjų skaičių mūsų šalyje pirmauja „Laisvės TV“, paskutiniais duomenimis, turinti 6 377 rėmėjus ir gaunanti 18 913 eurų iki mokesčių. Toliau – Skirmantas Malinauskas, turintis 5 713 rėmėjų ir gaunantis 21 003 eurus iki mokesčių. Taigi, nors ir turi mažiau rėmėjų, pajamas iš turimo sutelktinio finansavimo gauna didesnes.

Vienintelis pajamų šaltinis

Pats S. Malinauskas LRT.lt teigia, kad šiuo metu turima „Patreon“ platforma yra vienintelis jo pajamų šaltinis.

Jo kuriamą turinį socialiniame tinkle „Youtube“ prenumeruoja daugiau nei 70 tūkst. sekėjų. Paklaustas, kaip pavyko pritraukti tokią auditoriją, pašnekovas pasakoja, kad dar prieš pradėdamas kurti asmeninį vaizdo tinklaraštį jis turėjo gana nemažai sekėjų kitose platformose, tokiose kaip feisbukas.

Vis dėlto, anot S. Malinausko, to nepakako norimam rezultatui pasiekti, todėl teko susitelkti į kuriamą turinį.

„Iš pradžių tai buvo kasdieniai „blog`ai“, paskui supratau, kad didžiausias žmonių turtas yra laikas ir jie negali tam kasdien skirti laiko, o jeigu skiria, tikisi ir kokybės. Tada ėmiau keisti turinį ir pamačiau, kad pradėjo augti ir žmonių skaičius“, – pasakoja S. Malinauskas.

Galiausiai pašnekovas teigia nusprendęs paversti šią veiklą savo profesija. „Turėjau įvairių darbo pasiūlymų, bet mačiau, kad jau yra daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Pagalvojau, kad galbūt galiu pabandyti, ir galiausiai tai tapo profesiniu užsiėmimu“, – prisimena jis.

Kaip jau minėta, S. Malinauskas savo veiklą yra registravęs platformoje „Patreon“. Anot jo, tai viena iš daugelio sutelktinio finansavimo platformų, tačiau ji – bene populiariausia.

„Analogija yra ir pačiame „Youtube“, žinau, kad ir lietuviai yra sukūrę „Contribee“ platformą. Jų yra labai daug. Tačiau mintis labai paprasta – visos platformos suteikia instrumentą, per kurį gali gauti pinigų iš rėmėjų“, – paaiškina pašnekovas.

Kadangi savo kuriamą turinį skelbia socialiniame tinkle „Youtube“, S. Malinauskas sako, jog čia vienintelis būdas užsidirbti yra arba užsiimti reklama, arba prašyti, kad tave paremtų žiūrovai.

„Arba tu turi imti kokią nors reklamą, arba paprašyti, kad auditorija paremtų doleriu ar trimis. Aš nesitikėjau, kad „Patreon“ bus tiek daug žmonių, kurie norės mane paremti“, – tikina S. Malinauskas.

S. Malinauskas teigia pasirinkęs būtent „Patreon“ platformą, nes pastebėjęs, kad ją naudoja ir kiti kūrėjai.

„Žinojau, kad yra žmonių, kurie ten skiria savo lėšas. Man daug kas sakė, kad, jeigu žmonės remia vienus, pas kitus neis. Nieko panašaus. Tiesą pasakius, ir „Laisvės TV“, ir Bačiulio su Ramanausku patreonų skaičius auga, ir pas mane jis išaugo. Vadinasi, yra žmonių, kurie pasiruošę arba ateiti pirmą kartą, kad paremtų, arba paremti kelis kūrėjus, ką aš ir pats darau“, – tvirtina S. Malinauskas.

Apie 20 proc. pajamų atitenka platformai

Savo profesinę veiklą S. Malinauskas sako užregistravęs kaip individualią veiklą.

„Klausimas, ką reikėtų daryti, kai prasideda didesni pinigai. Pats esu registravęs individualią veiklą. [...] Dabar aš nežinau, kaip reikės keisti savo juridinę formą, nes, aišku, kai pajamos pasidaro gana didelės, klausimas, ar tai turėtų būti individuali veikla, ar galėtų būti VšĮ, UAB. Dar neturiu atsakymo“, – svarsto jis.

Pašnekovas teigia, jog su augančiomis pajamomis atitinkamai didėja ir išlaidos – tenka samdyti žmones, kurie padėtų kurti turinį. Juk tai yra lygiai tokia pati veikla, kaip ir bet kuri kita, sako jis.

„Tu, kaip individualus smulkusis verslininkas, gauni pajamų. Skirtumas tas, kad visi mano rėmėjai „Patreon“ platformoje, kuri yra JAV, susimoka PVM Lietuvai, bet viskas iš principo vyksta ne Lietuvoje“, – priduria jis.

Anot S. Malinausko, apie 20 proc. visų pajamų atitenka pačiai platformai. „Jeigu lygintume su „Youtube“, kur yra „donate“ mygtukas ar „members“ galimybė, ten yra 30 proc., o „Youtube“ reklama – 45–55 proc. Bet kokiu atveju tai yra labai ženkli dalis nuo pajamų“, – teigia pašnekovas.

Vis dėlto, S. Malinausko manymu, net ir būdamas nepriklausomu kūrėju, vis tiek būsi priklausomas, pavyzdžiui, nuo savo auditorijos. Ją pašnekovas laiko savo darbdaviu.

„Gali būti nepriklausomas nuo darbdavio, reklamos užsakovų, bet nuo nieko nepriklausyti negali, nes turi kokiu nors būdu užsitikrinti savo pajamų šaltinį ir išgyvenimą. Šiuo atveju pasirinkau nepriklausyti nuo reklamos užsakovų.

„Patreon“ yra vienintelės mano pajamos. Nemaža dalis mano turinio „Youtube“ yra prieinama nemokamai, tad „Patreon“ rėmėjai man suteikia galimybę kurti toliau. Tokiu būdu aš vis tiek esu priklausomas nuo darbdavių – savo auditorijos, nes man svarbu, kad tie vaizdo įrašai būtų žiūrimi“, – kalba S. Malinauskas.

Sako, jog tai laikina

Vis dėlto tiems kūrėjams, kurių gaunamos pajamos iš sutelktinio finansavimo nėra didelės, anot S. Malinausko, norint užsidirbti greičiausiai tektų ieškoti reklamos užsakovų.

„Mano kaip patarėjo alga siekė apie 2 tūkst. eurų, todėl pradėjau užsibrėžęs tikslą iš šios veiklos po mokesčių gauti apie 1,5 tūkst. eurų. Iš pradžių skaičiavau, kad tam teks susirasti vieną reklamos užsakovą, su kuriuo sudaryčiau pusės metų sutartį. [...]

Tokių pasiūlymų gavau daug, bet man jų nereikėjo priimti. Kai pamačiau, kad turima platforma man suteikia galimybę nepriklausyti nuo reklamos užsakovų, liko tik ji. Ir dabar matau daug kūrėjų, kurie tą daro ir ateityje jų buvimas gali tik nuo to ir priklausyti“, – sako S. Malinauskas.

Paklaustas, ko reikia norint tapti sėkmingam šioje srityje, S. Malinauskas tvirtina, jog tai ne turinio ar konkretaus kūrėjo, bet būtent idėjos klausimas.

„Pavyzdžiui, „Laisvė TV“ atėjo su aiškia idėja ir pasiūlė laisvą ir nepriklausomą televiziją internete už žmonių paramą, Bačiulis su Ramanausku atėjo su radikalia nuomone, aš atėjau su idėja, kad jeigu jūs būsite mano darbdaviais, aš kursiu jums nepriklausomą turinį“, – vardija pašnekovas.

Tačiau S. Malinauskas sako, kad vis dėlto pajamos, gaunamos iš rėmėjų, paprastai yra laikinas dalykas.

„Tenka girdėti užsienyje, kad kiekvienas toks dalykas turi savo gyvavimo ciklą – žmonėms patinka, paskui atsibosta. Manau, kad į Lietuva šis dalykas taip pat ateis, nes tai nėra kaip, pavyzdžiui, žurnalisto darbas, kad jeigu redakcija nebankrutuoja, gali ilgai dirbti. Čia vis dėlto yra laikinas dalykas ir reikia su tuo susitaikyti, bet, kai esi ant bangos, rėmėjų ratas auga labai greitai“, – atkreipia dėmesį S. Malinauskas.

Rėmėjų ratas nuolat auga

Nors ir gauna kiek mažesnes pajamas, pagal sutelktinio finansavimo rėmėjų ratą Lietuvoje šiuo metu pirmauja „Laisvės TV“. Paklausta, kaip pavyko pritraukti tokią auditoriją, „Laisvės TV“ direktorė Gabija Milašiūtė pasakoja, jog buvo ieškoma platformos, kurioje būtų galima patogiai ir paprastai susirinkti remiančių žmonių lėšas.

„Patreon“ buvo išsirinkta dėl to, kad, skirtingai nuo „Kickstarter“ ar „IndieGo“ platformų, joje galimas ne vienkartinis, o nuolatinis rėmimas, tai stabiliai veikiančiai organizacijai yra nepaprastai svarbu“, – akcentuoja ji.

Anot G. Milašiūtės, prenumeratos finansinis modelis, santykinai neaukšti kaštai ir paprasta valdymo sistema yra pagrindiniai „Patreon“ pliusai. Vis dėlto, pasak pašnekovės, platforma turi sudėtingą ir iki galo neaiškią įvairių mokesčių, pavyzdžiui, PVM atskaitymo sistemą.

Ją „sunku padaryti universalią, nes kūrėjai yra išsidėstę galybėje skirtingų pasaulio šalių su skirtingomis mokestinėmis sistemomis“, – pažymi ji.

G. Milašiūtės teigimu, „Laisvės TV“ rėmėjų ratas iki šiol auga. Paskutiniais duomenimis, iš platformos „Patreon“ „Laisvės TV“ gauna 18 876 eurus iki mokesčių. Paklausta, kiek ši platforma yra jiems finansiškai reikšminga, G. Milašiūtė teigia, jog iš pradžių tai buvo vienintelis „Laisvės TV“ finansinis šaltinis, tačiau dabar turima ir kitų.

Paklausta, ar, jos manymu, iš „Patreon“ galima gerai užsidirbti, G. Milašiūtė sako, kad viskas įmanoma, tačiau ir priklauso nuo kuriamo turinio.

„Pats „Patreon“ savaime nėra sėkmės simbolis, reikia suburti auditoriją, kuriai tavo kuriama produkcija būtų tiek įdomi ir išskirtinė, kad už tai būtų norima nuolat mokėti pinigus. Be abejo, tam reikia nuolatinių pastangų ir stiprios sinergijos su socialiniais tinklais“, – akcentuoja ji.

Pagal turimų rėmėjų skaičių „Laisvės TV“ yra pirmoje vietoje Lietuvoje ir patenka į pasaulinių patreonų šimtuką, o pagal kuriamą vaizdo turinį – į pasaulio 30-uką.

„Esminis sėkmingo patreono kūrimo bruožas – tu turi suprasti savo auditorijos lūkesčius, juos pateisinti, būti kažkuo išskirtinis ir palaikyti glaudų atgalinį ryšį. Ir, žinoma, išsirinkti veiklos kryptį, kuri artima ir pačiam, ir pakankamai didelei visuomenės daliai“, – LRT.lt sako G. Milašiūtė.

Daugeliui kūrėjų – tik priedas prie algos

Į daugiausia „Patreon“ rėmėjų Lietuvoje turinčiųjų dešimtuką patenka ir NARA bendruomenė, kurią sudaro žurnalistų ir medijų profesionalų kolektyvas.

NARA tinklalaidės vedėjas ir prodiuseris Karolis Vyšniauskas sako, kad „Patreon“ platforma yra būdas įgalinti savo klausytojus ir skaitytojus prisidėti prie NARA kūrimo panašiai, kaip tai vyksta kitose kūrybinėse srityse.

„Pavyzdžiui, norėdamas palaikyti kino kūrėjus, perki bilietą į filmą ar ieškai, kaip jį legaliai žiūrėti internete. [...] Mano akimis, „Patreon“ visų pirma yra netgi ne finansinių transakcijų įrankis. Tai yra žinutė mums, kaip kūrėjams, kad mūsų darbas yra reikalingas“, – teigia K. Vyšniauskas.

Paklaustas apie „Patreon“ platformos pliusus, K. Vyšniauskas taip pat akcentuoja kūrėjų nepriklausomumą, automatinius rėmėjų pinigų pervedimus, kuriuos jie, žinoma, gali koreguoti ir bet kada nutraukti.

Pagrindinis tokio finansavimo minusas, anot pašnekovo, yra tas, jog daugumą sistemos naudotojų sudaro jaunimas. „Vyresniesiems ši sistema yra nauja, neturinti sąsajos lietuvių kalba. Taip dalį žmonių prarandame“, – neslepia K. Vyšniauskas.

Anot pašnekovo, nuo kiekvieno rėmėjo pervedimo yra sumokamas PVM mokestis.

„Jį tiesiogiai moka kiekvienas mokėtojas. Per metus ta suma sudaro kelis tūkstančius eurų – jais mūsų rėmėjai papildo Lietuvos biudžetą. Iki šiol iš klausytojų esame gavę beveik 55 tūkst. eurų. Visą gautą indėlį įtraukiame į metines pajamų deklaracijas“, – pažymi K. Vyšniauskas.

Paklaustas, kaip pritraukia rėmėjų, pašnekovas sako, kad viskas priklauso nuo kuriamo turinio kokybės. K. Vyšniauskas taip pat akcentuoja, jog svarbu savo auditoriją informuoti apie tai, kad organizacija „Patreon“ apskritai tai turi.

Nors, pasak K. Vyšniausko, yra nemažai užsienio pavyzdžių, o ir Lietuvoje jau minėtas S. Malinauskas puikiai uždirba iš turimo sutelktinio finansavimo, vis dėlto, anot K. Vyšniausko, išsilaikyti tik iš to NARA bendruomenei nepavyktų, todėl pasitelkiami ir kiti šaltiniai.

„Daugeliui kitų kūrėjų tai yra priedas, bet ne galutinis atlyginimas už darbo valandas“, – sako jis.

Dažniausiai registruojama kaip individuali veikla

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorės Rasos Virvilienės aiškinimu, dažniausiai pasitaiko atvejų, jog gyventojai iš rėmėjų gauna paramą vykdydami individualią veiklą, todėl tokios gautos pajamos priskiriamos prie individualios veiklos pajamų.

„Pavyzdžiui, tais atvejais, kai gyventojas, kaip kūrėjas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, iš rėmėjų per „Patreon“ gauna paramą, tokia parama laikoma gyventojo individualios kūrybinės veiklos pajamomis ir apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nustatyta tvarka, kaip individualios veiklos pajamos“, – komentuoja R. Virvilienė.

Jei individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų, VMI atstovės aiškinimu, faktiškai taikomas 5 proc. dydžio pajamų mokestis. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų ribą, pajamų mokestis atitinkamai didėja nuo 5 iki 15 proc. Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

„Tiesa, kai kuriais atvejais vykdant individualią veiklą gali atsirasti ir pareiga mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jei gyventojas per paskutinius 12 mėn. gauna daugiau nei 45 tūkst. eurų atlygio už Lietuvoje vykdomą ekonominę veiklą, jam atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM už Lietuvoje suteiktas paslaugas ar parduotas prekes“, – priduria R. Virvilienė.

VMI atstovė primena, jog parama, gauta nevykdant įregistruotos individualios veiklos, pavyzdžiui, kūrybinės, būtų priskiriama kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms ne individualios veiklos pajamoms ir apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Populiariausi

Prekybos centras

Verslas

2020.12.02 13:45

Vyriausybė priėmė sprendimą: kalėdinės mugės negalės vykti, prekybos centrų akcijos dings arba jų bus mažiau būriuotis bus galima tik po du asmenis; atnaujinta 19.00

10