Verslas

2020.11.24 19:32

Klaipėda 2020-aisiais nesulaukė nė vieno kruizinio laivo: 80 tūkst. turistų vizija virto nulio žmonių pandemijos nokdaunu

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.11.24 19:32

Rekordinio kruizinės laivybos sezono šiemet laukusi Klaipėda liko nieko nepešusi – dėl COVID-19 pandemijos į uostamiestį neatplaukė nė vienas kruizinis laineris. Ir nors ateinančiais metais numatyti 55 laivų vizitai, specialistai smarkiai abejoja, ar tiek iš tiesų įplauks pro Klaipėdos uosto vartus. Nerimą kelia tendencijos pasaulinėje kruizinės laivybos rinkoje – kai kurios bendrovės jau bankrutavo, kai kurios – išparduoda laivus.

Rekordiniam sezonui smogė virusas

Pasaulį apraizgiusi koronaviruso pandemija sužlugė šiųmetį Klaipėdos kruizinės laivybos sezoną.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier pasakojo, kad į 2020-ųjų sezoną buvo dėta ypač daug vilčių – 66 laivais turėjo atplaukti 80 tūkst. keleivių. Šis sezonas turėjo būti rekordinis ne tik atplaukti planavusių naujų laivų skaičiumi, bet ir savo trukme.

„Šios tendencijos rodė rinkos plėtrą“, – pastebėjo pašnekovė.

Vis dėlto, pro Klaipėdos uosto vartus šiemet neįplaukė nė vienas kruizinis laineris – COVID-19 viską sustabdė.

K. Gontier aiškino, jog kruizinė laivyba yra pandemijos sukeltoms permainoms ypač paveiki turizmo sritis, mat apima daugybę segmentų.

Tam, jog kruizinis laivas galėtų leistis į kelionę tik norinčių keliauti klientų nepakanka. Vien daugelio laivų įgulą sudaro apie 1 tūkst. žmonių. Paprastai nemažai laive dirbančių asmenų yra kilę iš trečiųjų pasaulio šalių, tad tam, jog laivas plauktų, pirmiausia jį turi pasiekti visi laive dirbantieji.

Be to, turi veikti ir svečius įsileisti kelionės maršrute numatyti svečių šalių uostai, taip pat svarbus sklandus skrydžių lėktuvais procesas, mat būtent taip nemažai kruizinių keleivių pasiekia starto uostą. Taip pat turi būti atstatyta maisto tiekimo grandinė ir pan.

Taigi, visų šių sričių sklandų darbą užtikrinti arba atnaujinti suardytą grandinę – nėra paprasta.

Numatė gaivinimo gaires

K. Gontier pastebėjo, kad daugiausiai kruizinės laivybos bendrovių yra įsikūrę Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad visuomet stebint rinkos tendencijas visų akys krypta būtent į Ameriką.

Pasaulyje pradėjus plisti COVID-19 būtent čia ir atsirado draudimas laivams išplaukti iš uostų. Toks nurodymas, iš esmės, sustabdė laivybą ir visur kitur.

„Nuo lapkričio 1 d. jau buvo leista išplaukti, tačiau su tam tikromis išlygomis, kurias įgyvendinti labai sunku“, – apie tebesitęsiantį sąstingį kruizinės laivybos srityje pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotoja.

Vis dėlto, šioje srityje esama ir pozityvių ženklų – jau parengtas kruizinės laivybos atnaujinimo planas. Jis, pasak K. Gontier, numato tris laukiančius žingsnius, kuriais bus grįžtama prie anksčiau vykdavusių kelionių kruiziniais laivais.

„Pirmiausia numatyti plaukimai neužsukant į uostus. Tai bus organizuojama panašiu principu, kaip jau siūlė oro linijos, kai iš esmės skrendama niekur – tiesiog ore pasukami ratai ir grįžtama. Taip ir su kruizais – keleiviai bus plukdomi jūroje ir vėl grįžtama į tą patį uostą. Vėliau numatomos kelionės jau užsukant į mažiau pandemijos paveiktų šalių uostus. Dar vėliau numatoma formuoti vadinamus burbulus. Toks burbulas galėtų būti, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir Estija“, – dėstė pašnekovė.

Tikimasi, jog jeigu 2021-ųjų pradžioje jau bus išrasta ir pradėta naudoti COVID-19 vakcina, kruizinės laivybos sektorius atsinaujins maždaug gegužę.

Vis dėlto, neatmetama, jog turistai gali būti nusivylę susiklosčiusia situacija, nuspręsti nerizikuoti keliaujant, neatmetama ir finansų krizės galimybė, kuri taip pat smogtų kelionių sričiai.

Klaipėda – pranašesnė prieš gigantus?

Ateinančiais metais į Klaipėdą įvairūs kruiziniai laivai turėtų užsukti 55 kartus, tačiau kiek iš suplanuotų kelionių iš tiesų įvyks – kol kas nedrįstama prognozuoti.

„6 iš tų 55 laivų yra bankrutavusių bendrovių, tačiau mes jų kol kas neskubame išbraukti. Tikimės, jog galbūt juos perims kitos kompanijos ir jie atplauks“, – aiškino K. Gontier.

Vis dėlto, spalį vykusioje virtualioje parodoje dalyvavę ir uostamiesčio kruizinės laivybos, turizmo sektoriaus atstovai pastebėjo, kad nepaisant nelengvo laikmečio, kruizų bendroves domina Lietuva ir Klaipėdos uostas, domimasi mūsų šalies lūkesčiais, reikalavimais kelionėms, siekiama bendradarbiavimo.

Klaipėda, kaip vidutinio dydžio kruizinės laivybos uostas, turi pranašumo, nes į didžiuosius uostus linijos nelabai dairysis.

Ir nors neabejojama, kad prieš naują laivybos sezoną daugybė uostų stengsis prisivilioti kuo daugiau laivų, tačiau K. Gontier teigė, jog Klaipėdos uostas šioje srityje yra gana konkurencingas.

„Klaipėda, kaip vidutinio dydžio kruizinės laivybos uostas, turi pranašumo, nes į didžiuosius uostus linijos nelabai dairysis – ten gali būti sunku užtikrinti, jog bus laikomasi visų su pandemija susijusių saugumo reikalavimų“, – pastebėjo pašnekovė.

Pirminė reakcija – bankrotai

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė teigė, kad tiek pirmoji pandemijos banga, tiek dabartinė situacija turizmo atstovams yra sudėtingas laikas.

Kai kurios kruizų kompanijos šio iššūkio neatlaikė, o šiuo metu, R. Savickienės žiniomis, kai kurios bendrovės bando parduoti turimus lainerius.

Vis dėlto, viliamasi, kad virusui atslūgus kruizinės laivybos kompanijoms Klaipėda išliks įdomi, mat tai jau yra „patikrintas uostas“, tačiau numatoma, kad konkuruoti teks su Gdansku, Ryga.

„Turizme „nusinulino“ visi rezultatai“, – apibendrino R. Savickienė.