Verslas

2020.11.18 05:30

Istorinis IPO ir 200 mln. eurų žemyn, tačiau „Ignitis grupės“ vadovas užtikrintas – ateityje įmonės vertė augs

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.11.18 05:30

Po Baltijos šalyse didžiausio „Ignitis grupės“ pirminio viešo akcijų siūlymo (angl. Initial Public Offering, IPO), kada įmonė pritraukė investicijų už 450 mln. eurų, teigiamų signalų finansų rinkose mažai. Bendrovės akcijų kaina per kiek daugiau nei mėnesį nėrė daugiau nei 10 proc. žemyn, taip kone 200 mln. eurų sumažindama bendrovės rinkos vertę. Tačiau įmonės vadovas Darius Maikštėnas tikina, kad ateityje akcijų kaina augs, o investuotojai galės džiaugtis grąža.

Spalio 2 dieną „Ignitis grupė“ pirminio viešo akcijų siūlymo metu išplatino 20 mln. akcijų už žemutinę 22,5 euro ribą ir iš viso pritraukė 450 mln. eurų investicijų.

Nors neretai po IPO akcijų kaina kyla, šį kartą per kiek daugiau nei mėnesį bendrovės akcijų vertė smuko kiek daugiau nei 10 proc.

Interviu LRT.lt „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas įvardijo, kaip IPO prisidės prie elektros kainos ateityje mažinimo, ir teigė esantis tikras, kad ilguojuo laikotarpiu akcijų kaina dėl gerėjančių įmonės veiklos rezultatų, investicijų į žaliąją energetiką augs, o teigiami pokyčiai matomi jau dabar – bendrovė per tris ketvirčius uždirbo 108,3 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei 2019-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais.

– Prieš kiek daugiau nei mėnesį įmonė atliko didžiausią IPO Baltijos šalyse. IPO buvo palydėtas skambiais epitetais apie šalies kapitalo rinkos gerinimą, pavyzdį kitoms įmonėms. Vis dėlto, jeigu prie jūsų prieitų paprastas žmogus iš nedidelio miestelio ir paklaustų, kokia jam iš to nauda, ką atsakytumėte?

– Tikrąją naudą visuomenė pajus po vienų, po trejų ar po dešimties metų. Yra pritraukta 450 mln. eurų užsienio investicijų, o tai padės papildomai išnaudoti skolos kapitalą. Tai leis skirti daugiau lėšų naujos kartos investicijoms, sukuriant tvarią žaliąją energetiką. Kaip rodo Skandinavijos pavyzdys, žalioji energetika suvaldo kainas ir ilguoju laikotarpiu padaro jas žemiausias regione. Todėl mūsų IPO lems tvarias kainas, energetinę nepriklausomybę. Taip pat tai leis nukreipti didesnes investicijas į skirstymo tinklus, leis tapti atsparesniems klimato kaitos poveikiui. Tinklai taps skaitmenizuoti, o tai leis vartotojams taupyti energiją.

Kita nauda yra investicinė. Jeigu žmogus turi lėšų, kurias nori apsaugoti nuo infliacijos... Neskatinu tiesiogiai investuoti į „Ignitis grupę“, tačiau tai būtų investicija, kada žmonės gali gauti labai tvarų, ilgalaikį ir gerai prognozuojamą dividendų srautą. O vidutiniu ir ilgalaikiu periodu – akcijų vertės augimą.

– Nuo akcijų listingavimo kapitalo rinkoje praėjo daugiau nei mėnuo. Per šį laikotarpį, nepaisant stabilizavimo paslaugos, akcijų kaina krito, o įmonė neteko apie 12 proc. savo vertės, arba apie 200 mln. eurų. Kaip manote, kodėl akcijų kaina krinta?

– Reikia suprasti, kad akcijų rinkoje trumpalaikių veiksnių, lemiančių akcijų kainą, yra daug. Galiu tik pasikartoti, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu akcijų vertė augs, kadangi investuojame į naujus pajėgumus, kurie labai gerai prognozuoja vertę ir augantį pelną. Tvirtai tikime, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu akcijų kaina augs.

Manome, kad dabar akcijų kaina yra nuvertinta (angl. – undervalued). Tą pačią išvadą daro investicinių bankų analitikai, kurie neseniai išplatino savo analizes. Visi teikia rekomendacijas pirkti ir teikia tikslines kainas, kurios varijuoja tarp 23–25 eurų.

– Dieną po to, kai paskelbėte išplatinę IPO (spalio 2 d.), JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė susirgęs COVID-19. Kaip manote, jei D. Trumpas COVID-19 būtų užsikrėtęs dar iki IPO platinimo, kokią tai įtaką būtų turėję akcijų platinimui?

– Tai tikrai galėjo turėti įtakos. Darant tokio dydžio IPO visada yra neužtikrintumo elementas. Akcijų listingavimo traukinį paleidome prieš metus, o veikla suintensyvėjo likus 3–6 mėnesiams iki platinimo paskelbimo. Paskutines savaites ir dienas iki IPO skrendi tik autopilotu ir daryti įtakos tarptautinėse rinkose negali. Nebent gali priimti sprendimą nutraukti akcijų platinimą.

Kai rugsėjį žengėme į paskutinę pasiruošimo stadiją, bandėme spėti išplatinti akcijas iki antrosios COVID-19 bangos ir JAV prezidento rinkimų. Tai darėme, nes buvo aiškios prognozės, kad dėl rinkimų ir viruso antrosios bangos volatilumas rinkose bus didesnis, o tai galėtų užkirsti kelią įvykdyti IPO. Todėl mes net viena savaite paankstinome akcijų debiutą.

– Jūs pats esate minėjęs, kad pasiruošti akcijų platinimui teko per 6 mėnesius, o tai gana trumpas laikotarpis. Kur taip skubėjote ir ar nebūtų buvusi geresnė mintis IPO daryti kitąmet, kada situacija dėl COVID-19 bus aiškesnė?

– Nei kažkur skubėjome, nei stabdėme. Procesas vyko metus ir jis buvo skirtas kapitalo bazei sustiprinti. Tai darėme siekdami apsaugoti bedrovės kredito reitingą ir toliau investuoti žemais finansavimo kaštais.

Kadangi tiek praėjusiais metais, tiek šiais rinkos yra istorinėse aukštumose, kalbėti apie IPO atidėjimą keletui metų neverta. Tai būtų neadekvatu.

Volatilumo lygį mes sekėme ir matėme, kada prasidėjo COVID-19 antroji banga. Jeigu volatilumas būtų dar labiau didėjęs, būtume stabdę IPO. Tačiau faktas, kad sėkmingai išplatinome IPO, o surinkta suma siekė apie 0,5 mlrd., ką mes ir planavome. Juo labiau kad buvo įmonių, kurios po mūsų darė IPO, tačiau pradinį viešą akcijų siūlymą turėjo nutraukti.

– Ar prie to, kad IPO nuspręsta daryti būtinai šiais metais, kiek nors prisidėjo finansų ministras Vilius Šapoka?

– Reikėtų ministro paklausti, tačiau niekada iš jo negirdėjau, kad norėtų taip įsiamžinti. Sprendimas dėl IPO buvo priimtas įmonėje, kai patvirtinome bendrovės strateginį planą. Šio IPO mums reikėjo, kad galėdami nestabdyti dividendų srauto, išlaikydami žemą finansavimo kainą ir toliau per metus investuotume 400–500 mln. eurų. Todėl IPO buvo verslo paskatintas sprendimas, kurį reikėjo daryti čia ir dabar.

– Apie investavimą į „Ignitis grupę“ pranešė tik Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. – EBRD), kuris už 67,5 mln. eurų įsigijo 4 proc. įmonės akcijų (arba 15 proc. akcijų emisijos). Kas yra kiti įmonės instituciniai investuotojai?

– Mes negalima atskleisti konkrečių vardų, tačiau du trečdaliai investuotojų buvo tie, kurie į įmonę investavo ilgam laikui.

– Ar neviešinti institucinių investuotojų yra jūsų susitarimas su investuotojais, ar įmonės vidinis sprendimas?

– Tai yra grupės sprendimas ir geroji praktika tokio tipo IPO.

– Esate minėjęs, kad investuotojus labiausiai sudomino ESO turimas skirstomųjų tinklų monopolis ir dividendų pajamingumas, o žaliosios energetikos plėtros potencialas investuotojams buvo ne toks įdomus. Ar tokiu atveju nevertėjo tiesiog padidinti ESO akcijų dalies rinkoje, o „Ignitis“ žaliosios energetikos projektams daryti atskiro IPO?

– Svarstėme įvairius scenarijus. Tačiau siekiant užtikrinti 400–500 mln. eurų investicijų srautą reikėjo daryti visos grupės IPO. Didinti ESO, „Ignitis gamybos“ ar kitų grupės įmonių akcijų paketus neįmanoma, nes tokiu atveju būtume turėję pardavinėti virš 50 proc. įmonių akcinio kapitalo. Tuo metu „Ignitis grupės“ listingavimas leido valstybei išlaikyti įmonės kontrolę.

– Kiek įmonei kainavo IPO?

– Tą skaičių jūs galite rasti IPO prospekte. Tiksliai neatsimenu, tačiau tai yra daug mažiau, negu kainavo Talino uosto IPO. Netgi keletą kartų mažiau.

Turbūt ta suma sieks apie 3 proc. IPO. Tai yra pasaulinę praktiką atitinkantis skaičius („Ignitis grupės“ prospekte rašoma, kad IPO kaina sieks 12–15 mln. eurų – LRT).

– O kokia buvo IPO reklamos kaina?

– Lyginant su bendromis IPO išlaidomis, tai sudarė labai mažą dalį.

– Viena iš „Ignitis grupės“ etikečių yra „Baltic Leaders“, tačiau pritraukti labai daug smulkiųjų investuotojų iš kitų Baltijos šalių kaip ir nepavyko. 78 proc. smulkiųjų investuotojų buvo iš Lietuvos, 18 proc. – iš Estijos ir 2 proc. – iš Latvijos.

– Smulkiuosius investuotojus bandėme pritraukti tik Baltijos šalyse, todėl natūralu, kad lietuvių buvo daugiausia. Noriu pabrėžti, kad daugelis klaidingai mano, jog smulkiųjų investuotojų ESO ir „Ignitis gamyboje“ buvo daug daugiau, nei yra dabar. Tikrų investuotojų patronuojamosiose bendrovėse buvo tik 1–1,5 tūkst., kurie turėjo investicines sąskaitas. „Ignitis grupės“ IPO stipriai padidino vietinių smulkiųjų investuotojų aktyvumą ir pritraukė naujų.

Jeigu pažiūrėtume į Estiją, ten galimybių dalyvauti IPO estams buvo dešimtys. Ten daug didesnė branda ir daug didesnis skaičius asmenų, jau dalyvaujančių akcijų rinkoje. Tuo metu latviai į mus žiūri su pavydu ir tai yra pirmos pamokos jiems, kad tokio dydžio bendrovės gali eiti į kapitalo rinką, o ne lįsti į biudžeto kišenę, prašydamos stiprinti kapitalo bazę. Latviai to dar turi išmokti, o lietuviai sparčiai vejasi estus ir, tikiu, pasivys ir pralenks.

– „Ignitis grupės“ IPO, be jokios abejonės, yra teigiamas postūmis Lietuvos kapitalo rinkai. Vis dėlto tam tikrų nesklandumų per visą pasiruošimo laikotarpį būta. Dėmesio sulaukė ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų delistingavimas, kai kas atkreipia dėmesį, kad akcijos per pigiai išplatintos, kad instituciniai investuotojai neatskleisti. Kokį jūs IPO platinimo balą pasirašytumėte ir kodėl?

– Ne mano darbas sau rašyti balą, tačiau kai kalbu su stipriais investicinės bankininkystės specialistais, analitikais, pasiruošimo IPO lygis buvo beprecedentis. Tokio lygio pasiruošimo ir kokybės IPO Baltijos šalyse ir net platesniame regione nėra buvę.

– 70 proc. pelno įmonė gauna iš skirstomųjų tinklų, apie 17 proc. – iš žaliosios elektros energijos gamybos. Kaip šita proporcija keisis ateityje?

– Planuojame, kad 2030 metais didesnė dalis įmonės pelno bus generuojama iš žaliosios gamybos.

– „Ignitis grupė“ veikia ir vykdo projektus Baltijos šalyse, Suomijoje ir Lenkijoje. Turite ir inovacijų fondą, kuris yra investavęs į Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Prancūzijos ir Izraelio energetikos startuolius. Ar iki 2030 metų planuojate eiti į kitas rinkas?

– Tikėtina, kad iki 2023 metų į kitas rinkas neisime. Vėliau gali būti ir daugiau projektų, tačiau apie tai kol kas per anksti kalbėti.

– Koks yra jūsų, kaip vadovo, tikslas įmonėje? Uždirbti kuo didesnį pelną ar, kaip neretai pažymi ekonomistas Raimondas Kuodis, vykdyti socialinę misiją – teikti paslaugas vartotojams už kuo patrauklesnę kainą?

– Tokios apimties bendrovei skirti visą dėmesį pelno didinimui būtų didelė klaida. Žvelgdamas į ateitį tikrai palaikau R. Kuodžio požiūrį, kad reikia užtikrinti visuomenės gerovę. Tikime, kad mūsų strategija investuojant į žaliąją energetiką prisideda prie ilgalaikės naudos visiems visuomenės nariams. Taip pat užtikrina energetinę nepriklausomybę, didina akcijų vertę ir užtikrina tvarią investicijų grąžą per dividendus.

– Praėjusią savaitę darbą pradėjo naujai išrinktas Seimas. Ko per ateinančius ketverius metus tikitės iš naujų parlamentarų?

– Tikiuosi, kad praėjusio Seimo geri darbai bus tęsiami ir kad su nauja jėga pavyks kurti modernią bei tvarią Lietuvą. Tikrai viltingai nuteikia profesionali ir racionali Seimo sudėtis.

– Iki gruodžio 10 dienos dalis vartotojų turi pasirinkti elektros tiekėją. Kodėl vartotojai turėtų rinktis „Ignitis“ paslaugas, o ne kitų tiekėjų, nors „Ignitis“ siūlo bene didžiausias kainas?

– Energetikoje sudarant ilgalaikes sutartis labai svarbus vaidmuo tenka patikimumui. Jeigu sutartis pasirašoma 2 metams, kur garantija, kad pasirašius patrauklios kainos pasiūlymą su nežinomu elektros tiekėju, kuris neturi pakankamai nuosavos gamybos, finansinių išteklių, neatsitiks taip, jog rinkoje elektros kainai pakilus jis išeis iš rinkos, bankrutuos ir nutrauks sutartį, o asmuo pateks į garantinį tiekimą?

Tokia banga yra buvusi ne viena. Todėl vartotojas turi rinktis ne tik patogumą, bet ir patikimumą, ir papildomas paslaugas.

– IPO metu įsigijote 400 „Ignitis grupės“ akcijų. Dėl kokių priežasčių jas įsigijote ir ar dar nepardavėte?

– Dar turiu visas. Įsigijau, nes tikiu bendrove ir žinau, kad ji turi labai gerą investicinį planą. Jeigu nebūtų buvę suvaržymų, galbūt būčiau dar prisipirkęs, tačiau legaliai aš to daryti negaliu ir nedarau.

– Metams artėjant į pabaigą, galima pradėti skaičiuoti kiaušinius pintinėje. Kaip jūs vertintumėte šiuos metus įmonei, kuo būtų galima pasidžiaugti ir kur pasitempti?

– Paskelbėme devynių mėnesių rezultatus ir jie kol kas yra labai geri. Koreguotos EBITDA siekia virš 6 proc. Visos verslo sritys auga arba rodo stabilumą. Per pirmąją bangą įrodėme, kad mūsų verslas yra labai atsparus laikinoms krizėms. Sugebėjome gerai suvaldyti pinigų srautus ir pasirūpinti klientais. Išeiname be esminių verslo praradimų.

– Ar tikrai viskas buvo taip gerai? Ar nėra sričių, kur buvo galima pasitempti?

– Turėjome laikinų iššūkių klientų ir sprendimų segmente. Daugiausia tai susiję su rizikos valdymo instrumentais, kurie suvalgė dalį įmonės rezultato. Tačiau į kitus metus išeisime turėdami tvaresnę poziciją.

– Nors daugeliui įmonių COVID-19 lėmė pajamų smukimą, atrodo, kad „Ignitis grupė“ didesnių nuostolių dėl to nepatyrė. Ar COVID-19 turėjo neigiamų pasekmių įmonei?

– „Ignitis grupė“ buvo viena iš geriausiai COVID-19 pasiruošusių įmonių. Dar per pirmąją viruso bangą nuotoliniu būdu pradėjo dirbti apie 2,5 tūkst. darbuotojų. Įdomu tai, kad per pirmąją bangą įmonės vidiniai procesai ir darbai netgi paspartėjo.

Kalbant apie viruso įtaką verslui reikia pabrėžti, kad mūsų verslo struktūra yra atspari tokioms krizėms. Skirstymo, komercinė ir žaliosios generacijos, ilgais kontraktais apsaugota veikla leido išsaugoti rezultatus ir netgi juos užauginti.

– Jeigu Lietuvoje galėtumėte pakeisti vieną dalyką, ką padarytumėte?

– Nors pastaruoju metu tai keičiasi, viešose diskusijose ypač trūksta profesionalumo ir racionalumo. Labai dažnai gražiai skambantys žodžiai priimami neanalizuojant. Pagarba profesionalams, tarptautinei praktikai, europietiškumui turėtų būti tas kelias, kuriuo reikia eiti. Todėl tikimės, kad „Ignitis“ IPO Lietuvą patraukė daug labiau į Vakarus. Norėčiau dar daugiau veiksmų, kurie vestų Lietuvą į Vakarus, ir kad mes ten galėtume būti tarp lyderių. Tai atsiras, kai visuomenė taps racionali ir išmintinga.

Populiariausi