Verslas

2020.11.21 15:54

10 klausimų apie Lietuvos aviaciją: ar tikrai pralaimime Rygai ir kodėl neturime tiesioginių skrydžių į JAV

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.11.21 15:54

Kodėl iš Lietuvos negalima tiesiogiai nuskristi į JAV arba Tenerifę, kokia tikimybė lėktuve užsikrėsti COVID-19 ir kada keliaujančiųjų iš ir į Lietuvą bus tiek pat, kaip ir iki pandemijos, pasakoja „Lietuvos oro uostų“ (LTOU) atstovas Aurimas Stikliūnas.

Nuotolinėje „Lietuvos oro uostų“ organizuotoje konferencijoje Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas A. Stikliūnas pristatė 10 teiginių apie Lietuvos aviaciją ir paaiškino, kodėl jie nebūtinai yra pagrįsti.

1. Ryga duoda į kaulus.

Dažnai manoma, kad Latvijoje esantis Rygos oro uostas pagal keleivių skaičių lenkia Lietuvoje esančius oro uostus. „Lietuvos oro uostų“ Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo A. Stikliūno teigimu, tai ne visai tiesa.

Jis pripažįsta, kad pagal keleivių skaičių Rygos oro uostas lenkia visus 3 Lietuvos oro uostus: kaimyninėje šalyje esantis oro uostas 2019 m. aptarnavo 7,8 mln. keleivių, o Lietuvos oro uostai – 6,5 mln.

„To priežastis yra Latvijos nacionalinis oro vežėjas „Air Baltic“, kuris vykdo nemažai jungiamųjų skrydžių. Rygos oro uostas vykdo net 25 proc. jungiamųjų skrydžių ir 75 proc. tiesioginių, o Lietuvoje esantys oro uostai vykdo tik 1 proc. jungiamųjų skrydžių ir 99 proc. tiesioginių“, – atkreipia dėmesį A. Stikliūnas.

Vertinant tiesioginių skrydžių apimtis, Rygos oro uostas turėjo 5,8 mln. keleivių, o Lietuvoje veikiantys 3 oro uostai pervežė 6,5 mln. keleivių.

„Lietuvos rinka yra didesnė, turime didžiausią ekonomiką Baltijos šalyse. Vien dėl to pavyko privilioti ne vieną skrydį į Lietuvą, kada vežėjai rinkosi tarp trijų Baltijos valstybių. Todėl turime potencialo sulaukti daugiau keleivių iš įvairių šalių, pavyzdžiui, iš Baltarusijos. Vien 2019 m. Vilniuje 10–15 proc. visų keleivių sudarė baltarusiai. Taip pat šiaurės Lenkijos gyventojams patogiau vykti iš Kauno oro uosto nei iš Lenkijoje esančių oro uostų. Palangos oro uostas irgi neapsiriboja tik Lietuvos rinka. Pritraukiame nemažai keleivių iš Latvijos, Kaliningrado. Todėl mūsų rinka yra vertinama perspektyviau kitų šalių atžvilgiu“, – tikina „Lietuvos oro uostų“ atstovas.

2. Žmonės lėktuvais nekeliauja, nes bijo užsikrėsti COVID-19.

Antras mitas, kurį išskiria A. Stikliūnas, – žmonės lėktuvais nekeliauja, nes bijo užsikrėsti COVID-19. Jis pripažįsta, kad dalis žmonių nekeliauja būtent dėl šios priežasties, tačiau tikrai ne visi.

„Didesnė dalis nekeliauja dėl ribojimų ir saviizoliacijos reikalavimų skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, rugsėjo ir spalio mėnesiais žmonės pradėjo ieškoti galimybių, kur galėtų nukeliauti ir grįžti be saviizoliacijos. Tokių šalių sąrašas buvo labai trumpas, tačiau jį praplėtus per savaitę orlaivių užpildymas padidėjo 20 proc.“, – pažymi A. Stikliūnas.

Pavyzdžiui, spalio mėnesį be saviizoliacijos buvo galima nuvykti pailsėti į Kiprą ir Graikiją. Visos aviakompanijos, kurios vykdė skrydžius į šias šalis, fiksavo didelį orlaivių užpildymą: Lietuvoje spalio mėnesį lėktuvų užpildymas siekė apie 30 proc., skrydžių į Kiprą ir Graikiją žemų kaštų aviakompanijų – 70–80 proc., o užsakomųjų skrydžių – 99 proc.

3. Keleivių ir skrydžių srautai greitai neatsigaus.

Trečias mitas, kurį išskiria A. Stikliūnas, – kad po pandemijos keleivių srautai greitai negrįš į ankstesnius rėmus. Anot jo, rinkoje pateikiama įvairių vertinimų, kaip greitai atsigaus aviacijos sektorius, o jie svyruoja nuo 2022 iki 2026 metų.

„Tačiau mes vertiname ne tik didžiųjų organizacijų prognozes, bet ir faktinę situaciją. (...) Pavyzdžiui, Lietuva šią vasarą liepos ir rugpjūčio mėnesiais parodė, kad yra viena pirmaujančių šalių pagal keleivių ir skrydžių srautų atsigavimą“, – pažymi „Lietuvos oro uostų“ atstovas.

2020 m. rugpjūtį, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, keleivių skaičius oro uostuose Lietuvoje siekė 34 proc. ir buvo penktas rezultatas visoje ES. Labiausiai skrydžiai atsigavo į Graikiją – 44 proc. ir į Turkiją – 41 proc., o mažiausiai į Airiją, Suomiją ir Slovėniją – mažiau nei 15 proc.

„Tai pozityvus ženklas, rodantis, kad keleivių srautai gali atsigauti ir sparčiau, o gerą Lietuvos rezultatą lėmė anksti panaikinti skrydžių ribojimai“, – aiškina A. Stikliūnas.

„Lietuvos oro uostų“ prognozė rodo, kad jau 2022–2023 m. keleivių srautai turėtų artėti prie 2019 m. lygio. Didžiausios pasaulio aviakompanijos pateikia panašias prognozes. 31 proc. jų mano, kad iki 2021 m. pavyks pasiekti 2019 m. keleivių skaičiaus rodiklius, 42 proc. – 2022 m., 22 proc. – 2023 m., po 2 proc. – iki 2024 m. ir vėliau.

4. Lietuva yra Europos užkampis.

A. Stikliūno teigimu, neretai manoma, kad Lietuvoje veikia vos dvi aviakompanijos. Toks pat mitas, anot Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, yra paplitęs net ir tarp pačių oro vežėjų.

„Tačiau mūsų pasiekiamumas yra daug geresnis nei kai kurių šalių, o taip yra todėl, kad turime net 3 oro uostus. 2014-aisiais sujungus 3 oro uostus atsirado 30 papildomų krypčių“, – sako A. Stikliūnas.

2019 m. iš visų trijų oro uostų skrydžiai buvo vykdomi 92 kryptimis. Iš Palangos – 9, Kauno – 28, Vilniaus – 74. „Nepaisant pandemijos, prognozuojame, kad 2020 m. iš viso turėsime 72 kryptis. Todėl pasiekiamumas net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis bus išlaikytas. Planuojame, kad 2021 m. krypčių skaičius turėtų siekti 82, o 2022 m. grįšime į 2019 m. lygį ir turėsime 92 arba daugiau krypčių“, – prognozuoja „Lietuvos oro uostų“ atstovas.

Vis dėlto, 2020 m. lapkričio mėnuo pozityviai nenuteikia. Krypčių skaičius yra sumažėjęs iki 32.

5. Pritraukti krypčių – tik oro uostų darbas.

Anot A. Stikliūno, manoma, kad dėl to, jog iš Lietuvos neskrenda lėktuvai tam tikromis kryptimis, yra kalti tik LTOU. Tačiau, pasak jo, aviakompanijos renkasi ne oro uostą, o šalį ar miestą.

„Oro bendrovės renkasi rinkos dydį. Jeigu netiesiogiai skrendančių keleivių per metus yra vos keli šimtai, tai aviakompanijos galimybės skristi nevertins. Tačiau, jei keleivių konkrečia kryptimi yra 7–10 tūkst., tuomet oro vežėjai mato, kad paklausa rinkoje egzistuoja“, – sako A. Stikliūnas.

Priimdamos sprendimą pradėti vieną ar kitą maršrutą, aviakompanijos taip pat vertina operacinius pajėgumus, oro uosto mokesčius ir lengvatas, keleivių segmentą, konkurenciją rinkoje ir maršruto pelningumą, šalies ekonominį potencialą, tiesiogines užsienio investicijas, eksporto ir turizmo sektorių, bendrą paramos paketą aviakompanijoms, skrydžių perkėlimą į kitus oro uostus, prognozuojamą keleivių ir krovinių skaičių.

6. LTOU nesugeba pasirūpinti tiesioginiais skrydžiais į JAV ir Tenerifę.

Dažnai manoma, kad tiesioginiai skrydžiai į JAV ir Tenerifę nėra vykdomi dėl to, kad LTOU nesugeba pritraukti aviakompanijų, kurios tokius skrydžius vykdytų.

Oro vežėjai, A. Stikliūno teigimu, yra ne kartą vertinę tokių skrydžių galimybę, tačiau jos atsisakyta dėl per mažo keleivių srauto.

„Didžiulis keleivių srautas į JAV ir Tenerifę yra vos keletą mėnesių per metus. Į JAV norima skristi vasaros mėnesiais, o į Tenerifę – šaltuoju metu. Kiekviena iš krypčių turi paklausą 3 mėnesius. Todėl aviakompanijoms paprasčiausiai neapsimoka ten skristi iš Lietuvos“, – aiškina A. Stikliūnas.

Norinčiųjų iš Lietuvos skristi į JAV per metus yra apie 25 tūkst. Aviakompanijų teigimu, šis skaičius turėtų augti 4 kartus – iki 100 tūkst. Skrydžiai į Tenerifę turi kitą problemą – dėl didelio atstumo bilietas į vieną pusę kainuotų apie 200 eurų, todėl kyla klausimas, ar tokia kaina būtų patraukli Lietuvos keliautojams.

7. Lietuvoje skrydžius vykdo žemų kaštų bendrovės.

Yra manoma, kad į ir iš Lietuvos skrydžius vykdo tik dvi pigių skrydžių oro bendrovės – „Wizz Air“ ir „Ryanair“.

A. Stikliūnas sutinka, jog pasaulyje auga tendencija, kad pigių skrydžių bendrovės užima vis didesnę rinkos dalį. „Tokių bendrovių populiarumas Europoje ir Azijoje auga ir artimiausiais metais tik didės, kadangi pigių skrydžių bendrovės turės didesnių perspektyvų. Puikus pavyzdys – „Wizz Air“, kuri COVID-19 metu sparčiai auga, siūlo naujų krypčių ir bando užimti kuo didesnę rinkos dalį“, – atkreipia dėmesį A. Stikliūnas.

Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Šiaurės Makedonijoje daugiau nei 60 proc. visų skrydžių vykdo žemų kaštų oro bendrovės. Lenkijoje, Ispanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Lietuvoje – 50–60 proc., o Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kipre, Bulgarijoje, Maltoje ir Italijoje – 40–50 proc.

„Prieš dvejus metus Lietuva buvo pirmame krepšelyje. Dabar esame antrajame ir artėjame prie ES vidurkio. Tai rodo, kad mūsų rinka bręsta“, – aiškina LTOU Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

8. Oro uostai susitelkę tik į Vilniaus oro uosto plėtrą.

LTOU dažnai tenka išgirsti, kad didžiausias dėmesys skiriamas skrydžiams iš Vilniaus, o kiti du oro uostai – Kauno ir Palangos – beveik neturi skrydžių.

„Tačiau 2019 m. aviakompanijų pasiūlytų vietų skaičius Vilniuje sumažėjo 1 proc., Kaune išaugo 14 proc., o Palangoje – 9 proc. Tai rodo, kad mūsų maršrutų plėtros strategija apima visą tinklą“, – aiškina A. Stikliūnas.

Vilniaus oro uostas turi didžiausią paklausą tarp aviakompanijų, tačiau Kauno oro uoste siūlomos geresnės komercinės sąlygos. O Palangos oro uostas yra vertinamas kaip atskira rinka, iš šio miesto skrydžius vykdo netgi daugiau aviakompanijų negu iš Kauno.

Nepaisant Vilniaus oro uosto populiarumo, keleivių skaičiaus pokytis 2019 m. jame buvo mažiausias: Kauno oro uostas augo 15 proc., Palangos – 7 proc., o Vilniaus – 2 proc.

9. Lietuvos oro uostai teikia mažai paslaugų, prastas aptarnavimas.

„Lietuvos oro uostuose nėra paslaugų, vietų pavalgyti arba apsipirkti“, – tokį teiginį kartais išgirsta LTOU atstovas A. Stikliūnas.

Jis pažymi, kad visų pirma Lietuvoje esantys oro uostai nebuvo projektuoti tokiems dideliems keleivių srautams, todėl komercinių zonų infrastruktūrai nebėra laisvos vietos.

„Situacija turėtų pasikeisti, kai bus įgyvendintas Vilniaus ir Kauno oro uostų terminalų plėtros projektas. Padidės komercinių zonų pasiūla, atsiras galimybė pritraukti populiarių prekių ženklų“, – sako A. Stikliūnas.

Vilniaus oro uoste veikia, – 9 parduotuvės, Kauno – 6, Palangos – 3. Kavinės ir restoranai Vilniaus oro uoste – 8, Kauno – 5, Palangos – 1. Automobilių stovėjimo aikštelės atitinkamai – 4, 3, 3, automobilių nuomos punktai – 4, 4, 4, bankinių paslaugų skaičius oro uostuose – 6, 1, 1.

10. Keliauti lėktuvais dabar yra nesaugu.

Paskutinis mitas, kurį įvardija A. Stikliūnas, – kad dėl COVID-19 keliauti lėktuvais yra nesaugu.

„Statistika ir faktai rodo kitokią situaciją. Jeigu lygintume su prekybos centrais, viešosiomis įstaigomis ir erdvėmis, oro uostuose saugumo lygis yra aukštesnis. Taip yra todėl, kad nuo pat pandemijos pradžios oro uostai skyrė didelį dėmesį tam, jog atkurtų skrydžių srautą. Buvo diegiamos įvairios saugumo priemonės. (...) Pavyzdžiui, vasarą oro uostai ir toliau taikė saugumo reikalavimus, o viešosiose erdvėse jų nebebuvo“, – primena A. Stikliūnas.

Per tris vasaros mėnesius Lietuvoje buvo užfiksuoti 188 įvežtiniai COVID-19 atvejai. Užsikrėtusieji atvyko sausumos, jūrų arba oro keliais. „Iš viso keleivių Lietuvos oro uostuose per vasarą turėjome apie 220 tūkst., todėl, atsižvelgiant į susirgusiųjų skaičių, tikimybė užsikrėsti yra šimtus kartų mažesnė negu viešosiose erdvėse, prekybos centruose ar kitose susibūrimo vietose. (...) Tyrimai taip pat rodo, kad tikimybė užsikrėsti COVID-19 pačiame lėktuve yra šimtus ir net tūkstančius kartų mažesnė negu viešose vietose“, – aiškina LTOU atstovas.

Populiariausi

Prekybos centras

Verslas

2020.12.02 13:45

Vyriausybė priėmė sprendimą: kalėdinės mugės negalės vykti, prekybos centrų akcijos dings arba jų bus mažiau būriuotis bus galima tik po du asmenis; atnaujinta 19.00

10