Verslas

2020.11.15 11:00

Per antrą karantiną restoranai pasiraitojo rankoves: virtuali vakarienė, maistas į automobilį ar pietūs 5 žvaigždučių viešbučio kambaryje

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.11.15 11:00

Kugelis pietums ar vakarienei, maistas neišlipus iš automobilio, popiečio arbata viešbučio kambaryje ar virtualus vakarėlis su virtuvės šefu – tokių idėjų įgyvendinimo griebiasi svečių prie staliukų pakviesti negalintys restoranai. Kaip pasakoja LRT.lt kalbinti restoranų vadovai, šiam karantinui jie nusiteikę pozityviau, tačiau neslepia jau laukiantys jo pabaigos.

LRT.lt kalbinti restoranų vadovai tikina, kad pirmas karantinas davė daug pamokų, todėl, rodos, į antrąjį jie žiūri ir pozityviau, ir kūrybiškiau. Štai viešbutyje „Kempinski Grand Hotel“ veikiantis restoranas „Telegrafas“ svečius priima viešbučio kambariuose, gastronomijos restoranas „Amandus“ siūlo lietuviškąją lazaniją – kugelį, kulinarijos studija „Čiop Čiop“ savo kursus perkėlė į virtualią erdvę, o restoranas „Drama Burger“ pasirūpina, kad užsakymo atvykusiems svečiams net nereikėtų išlipti iš automobilio.

Visi pašnekovai apie savo jau įgyvendinamas ir dar galvoje besisukančias idėjas pasakoja gana energingai ir džiugiai, tačiau priduria laukiantys tiek valdžios sprendimų, tiek karantino pabaigos, tiek galimybės grįžti prie įprastos veiklos.

Galimybė nemokėti šimtų eurų už kambarį domina ne vieną

Vilniuje veikiančio viešbučio „Grand Hotel Kempinski“, kuriame veikia restoranas „Telegrafas“, direktorius Kai Schukowskis LRT.lt pasakoja, kad pavyko rasti tris sprendimus, kaip restoranui ir toliau veikti, nors jis ir negali priimti svečių.

„Laikas sudėtingas mums visiems: ir restoranams, ir viešbučiams. Vienintelis būdas išgyventi – kūrybiškumas, todėl į šią situaciją turėjome pažvelgti kitu kampu. Iš esmės turime tris būdus, kaip galime aptarnauti svečius ar kaip svečiai pas mus gali apsilankyti: pietavimas kambariuose, maistas išsinešti ir pristatymas, kurį dabar, žinoma, siūloma daugybė viešbučių, restoranų“, – sako K. Schukowskis.

Jo teigimu, itin didelio susidomėjimo sulaukė pasiūlymas vietoj apsilankymo restorane pavalgyti viename iš viešbučio kambarių. Už tokią paslaugą papildomai mokėti nereikia – pavalgyti atėjęs žmogus susimoka tik už maistą.

„Žmonės gali ateiti į viešbutį ir bus palydėti į tam skirtą aukštą, kuriame aptarnaujame visus viešbutyje neapsistojusius svečius. Iš šio aukšto kambarių išneštos lovos. Vietoj jų pastatyti stalai ir vaizdas dažnai būna į Katedros aikštę. Čia galima užsisakyti bet ką iš meniu. Mūsų siūloma popiečio arbata tampa labai populiari. Anksčiau paprastai svečius, atėjusius popiečio arbatos, aptarnaudavome vestibiulyje, o dabar juos aptarnaujame tam skirtuose kambariuose“, – pasakoja K. Schukowskis.

Jis tvirtina, kad restoranas stengiasi išlaikyti tokį pat aukštą aptarnavimo lygį, tiesiog dabar pasikeitusi aplinka ir kai kurių prabangių patiekalų gali nepavykti užsisakyti.

Į prastovą išleistiems darbuotojams ieško kitų darbo galimybių

Kaip sako viešbučio vadovas, esant sunkiai prognozuojamai situacijai, sunku numatyti, kiek svečių galėtų apsilankyti, todėl restoranas užsako mažiau išskirtinių, aukštai klasei priskiriamų produktų, pavyzdžiui, šviežių omarų.

„Neskaitant to, tam tikra prasme tai galbūt netgi geresnė patirtis, nes žmonės gauna daugiau privatumo. Jau turėjome net porą piršlybų, nes, suprantate, užuot išsinuomojęs kambarį už 200–300 eurų, tu apmoki tik sąskaitą, papildomai kambario neapmokestiname. Taigi tu sumoki tą pačią kainą kaip ir restorane, tačiau sėdi penkių žvaigždučių viešbučio kambaryje. Neblogas pasiūlymas“, – juokiasi K. Schukowskis.

Jo pastebėjimu, svečiai vis dažniau pasinaudoja tokia galimybe ne tik piršlyboms, bet ir įvairioms kitoms progoms, dažnai popiečio arbatos išgerti ateina mamos su dukromis. Vis dėlto K. Schukowskis pabrėžia – kambaryje restoranas negali aptarnauti daugiau nei dviejų žmonių, nebent jie – šeimos nariai.

Pašnekovas džiaugiasi, kad kol kas vykdyti veiklą leidžiama, ir tvirtina, kad bus stengiamasi tai daryti, kol nedraus įstatymas.

„Mūsų verslas – valdyti viešbučius, ne juos uždaryti. Taigi, kol legaliai galėsime tai daryti, ir darysime. Žinoma, tenka taupyti, negalime palaikyti to paties atlyginimų lygio, dalis žmonių yra prastovoje, tačiau stengiamės jiems rasti alternatyvų darbą, tad kol kas visai sekasi. Kai kurie žmonės perėjo į kitus darbus Lietuvoje, kiti buvo paskirti į kitus viešbučius. Kadangi esame tarptautinis tinklas, jie išvyko dirbti į valstybes, kuriose situacija kiek geresnė nei šiuo metu pas mus, Europoje“, – sako K. Schukowskis.

Kalbėdamas apie ateitį jis gana konkretus – norėtųsi, kad ribojimai būtų atšaukti visam laikui ir vakcina padėtų įveikti pandemiją. „Tai būtų idealus scenarijus. Tikimės, tai įvyks kuriuo nors metu gruodį, nes artėja Kalėdos ir mes tikrai didžiuojamės savo Kalėdų šventės tradicijomis. Žinoma, vis tiek puošime vestibiulį, tad blogiausiu atveju pasiimti maisto atėję žmonės galės patirti Kalėdų nuotaiką. Bet mano didžiausias noras būtų, kad ir vėl galėtume daryti tai, ką darėme, tai yra priimti svečius“, – tvirtina K. Schukowskis.

D. Praspaliauskas: kotletų nedarysime, bet kugelis – patiekalas iš didžiosios raidės

Restoranas „Amandus“, rodos, taip pat rado netradicinę išeitį – svečiams siūlo galimybę užsisakyti kugelio, kurį atsiimtų kartu su desertu ir gėrimu. Restorano vadovas ir šefas Deivydas Praspaliauskas LRT.lt teigia, kad tokia mintis kilo kone juokais, tačiau sulaukė didelio susidomėjimo.

„Iš tikrųjų kugelio idėja gimė iš juoko. Iki galo negalvojome, kad tikrai darysime kugelį, bet, kai tiek žmonių reagavo, nusprendžiau imti ir padaryti“, – sako D. Praspaliauskas.

Jis atskleidžia, kad idėją svarsto įgyvendinti ir toliau, tačiau dar ir pats nėra tikras, ar tai bus vien tik kugelis.

„Tarpusavyje kalbamės, kad kotletų nedarysime, bet kugelis daugelio jaunų žmonių rate yra patiekalas iš didžiosios raidės. Žmonės renkasi kepti kugelio. Kaip Italijoje yra lazanija, taip pas mus yra kugelis. Cepelinai neturi tokios dvasios kaip kugelis: jis turi savo formą, savo indelį, turi visa ką. Bandau sugalvoti ką nors naujo“, – sako D. Praspaliauskas.

Jis patikina: tai ne socialinė akcija, o būdas, kaip restoranui pergyventi karantiną ir vėl tęsti veiklą.

„Pirmas karantinas tikrai buvo toks velnių priėdęs. Buvome nepasiruošę. Žinoma, ir kalbant bendrai taip galima pasakyti, bet restoranus labai prispaudė ir tikrai daug kas, deja, turėjo užsidaryti visam laikui. Daug kas turėjo suprastinti savo krepšelius, ką jie veikia, ką daro, koks kolektyvas, turėjo atsisakyti žmonių, daug kas turėjo atsisakyti gerų žmonių.

Bet, man atrodo, turėjome keletą mėnesių apgalvoti, kas čia nutiko. Tolimi signalai pranešdavo, kad bus antroji banga, ir, man atrodo, kas turi nors kokią galvą ant pečių, pagalvojo, ką veikti, kaip išsaugoti savo veiklą ir kolegas, darbuotojus, kaip nusiteikti nors šiek tiek pozityviai. Mūsų tokia akcija yra vienas iš mini projektų, kuriuos po truputį konstruojame“, – pasakoja D. Praspaliauskas.

Šefo teigimu, restoranas nenori ir neturi siekio pristatyti maisto į namus, tačiau kugelio akcija padeda nevykdyti veiklos itin nuostolingai. D. Praspaliauskas pabrėžia – restoranas jau dabar yra sumažinęs sąnaudas, kalbasi su nuomotoju dėl galimo nuomos kainos mažinimo, todėl ši akcija – tarsi viena iš pagalbos priemonių.

„Viskas jau adaptuota, sumažinta, suspausta. Kai kas yra dalinėse prastovose, kas kas to atsisakė, jiems nepatiko, išėjo ir sakė, kad susitiksime, kai viskas baigsis, nes dabar Užimtumo tarnyba daugiau mokėtų. Tokia akcija mums duoda galimybę kiekvieną dieną ateiti į darbą, keletą valandų šį tą paveikti, pabūti kartu, pasižiūrėti, ar niekas nedepresuoja, ar gerai gyvename. Tai padeda pozityviai žvelgti į situaciją“, – sako D. Praspaliauskas.

Šefo pamokos tapo virtualiu vakarėliu

Kulinarijos studijos „Čiop Čiop“ renginių organizatorė Kamilė Kontautaitė LRT.lt tvirtina, kad karantinas iš tiesų nedžiugina, tačiau studija į situaciją žiūri gana pozityviai ir imasi naujų idėjų.

„Savaime suprantama, kad karantinas išgąsdino. Nesame IT specialistai, kad galėtume atsipūsti ir toliau darbuotis, bet nenukabiname nosies ir darome viską, ką galime, kad veikla nesustotų ir galėtume gyvuoti. Mintys gana pozityvios. Bandom, ką galim, tą darom. Jeigu visiškai niekas nepasiseks, galvosime apie kitus planus, bet šiaip esame nusiteikę gana pozityviai – nereikia nuleisti nosies, reikia bandyti daryti“, – sako K. Kontautaitė.

Ji neslepia: teko nertis iš kailio, kad pavyktų išlaikyti veiklą, todėl klientams buvo pasiūlyta ir kiek neįprasta pramoga – virtualus vakarėlis, kurio metu vakarėlio dalyviai kartu su šefu gamina patiekalus.

„Mūsų pagrindinė veikla yra renginiai, šventės, įmonių vakarėliai. Tokia veikla nelabai įmanoma, todėl tą pačią paslaugą perkėlėme į virtualią erdvę – tą patį vakarėlį galima rengti virtualiai ir saugiai namuose“, – pasakoja K. Kontautaitė.

Tokio vakarėlio dalyvis prieš renginį gauna dėžę su reikiamais maisto produktais ir prisijungimo duomenimis.

Kaip sako K. Kontautaitė, jau įvyko keletas tokių vakarėlių ir, nors viskas praėjo sklandžiai, ji pripažįsta, jog komandai tai gana nauja.

„Anksčiau tokių virtualių reikalų neturėjome, tad tai yra šioks toks iššūkis. Manau, kadangi karantinas prasidėjo gana neseniai, žmonės dar nespėjo nuo jo pavargti, dar visai neseniai viską buvo galima veikti, kaip įprasta. Turbūt reikėtų palaukti ir įpusėjus karantinui galbūt turėsime daugiau užsakymų“, – svarsto K. Kontautaitė.

Prieš kurį laiką „Čiop Čiop“ siūlė kitokią paslaugą – pristatyti vakarienei reikalingus produktus ir instrukciją, kaip viską paruošti, arba pristatyti jau paruoštą maistą, tačiau tokios paslaugos nebeteikiamos. Kaip sako K. Kontautaitė, nors jos buvo paklausios, per šį karantiną siekiama sugalvoti ką nors nauja.

„Kas gali pasiūlyti maisto, skanių patiekalų – jų yra begalės. Vieni žmonės gal nori gaminti, kiti iškart viską turi. Tačiau kai kurie nori turėti pramogą“, – komentuoja K. Kontautaitė.

Tikisi valdžios sprendimų: per vasarą nė vienas restoranas nespėjo užsiauginti lašinukų

Kaip teigia „Drama Burger“ vadovas Eimantas Lumpickas, pirmas karantinas leido susigyventi su situacija ir pasimokyti iš klaidų, todėl antrajam daugelis restoranų pasiruošė geriau.

„Antro karantino gal jau visi tikėjomės, bet iš tikrųjų nėra taip, kad ką nors labai kitaip darytume. Daug darbuotojų išleidome į prastovas, maistą tiekiame išsinešti. Iš tikrųjų teikėme tą paslaugą ir prieš karantiną, buvome tam pasiruošę. Tačiau faktas, jog restorano darbas toks, kad svečias ir aptarnavimas labai svarbu. Kai to neturi, lieka tik išsinešimas“, – sako E. Lumpickas.

Vis dėlto „Drama Burger“ pasistengė šią situaciją šiek tiek pasukti ir Vilniaus senamiestyje veikiančiame restorane siūlo užsakymą atsiimti nė neišlipus iš automobilio – užsakymą svečiui atneša darbuotojai.

„Turėjome idėją, kuri labai populiari JAV. Ten tikrai taip daroma – užsakymą atneša tiesiai į automobilį ar kitą transporto priemonę, klientui nekeliant kojos į restoraną, ypač dabar, kai apsauga ir sveikata yra svarbiausia“, – tvirtina E. Lumpickas.

Jo aiškinimu, tokia paslauga teikiama tik viename iš tinklo restoranų, nes tik jame tam palankios galimybės – automobiliai gali sustoti iškart prie durų. Kitur nešti maistą svečiams tektų daug ilgiau arba jų tektų ieškoti bendroje prekybos centro aikštelėje.

Nepaisant išradingo sprendimo ir didesnio optimizmo, palyginti su pirmu karantinu, E. Lumpickas teigia situaciją stebintis su nerimu.

„Dabar darbuotojus išsiuntėme į prastovas, apyvarta nukritusi 60 procentų. Mes skaičiuojame, kad gal galime mėnesį ištempti, bet tikimės ir laukiame Vyriausybės sprendimų. Nežinia labai kankina. Žinoma, kaip vadovas žinau, kad gausime paramą už prastovas, bet dėl visų kitų reikalų laukiame, kaip čia bus, nes mokesčių yra labai daug, tai ne tik darbuotojai“, – sako restorano vadovas.

E. Lumpickas neslepia svarstęs, kad ateityje bent dalį tinklo restoranų teks uždaryti, tačiau kol kas teigia besitikintis, kad to neprireiks, o ir visus darbuotojus bus galima išlaikyti.

„Dabar stengiamės apie tai negalvoti, bet faktas – jeigu praėjus mėnesiui ar dviem vis dar bus karantinas, tikrai reaguosime, nes negali eiti į minusą. Restoranų toks verslas, kad dirbi mėnuo iš mėnesio, diena iš dienos ir viskas tam lieka. Nėra taip, kad vadinamųjų lašinukų prisiaugini. Tuo labiau kad šią vasarą jų nė vienas restoranas nespėjo prisiauginti – vartojimas buvo gerokai sumažėjęs“, – sako E. Lumpickas.

Jis priduria, kad šiltuoju metų laiku svečiai būna aktyvesni, labiau linkę lankytis restoranuose. Rudens pabaigoje paprastai svečių skaičius sumažėja ir vėl padidėja tik artėjant Kalėdoms.

„Dabar jau greitai temsta, šalta, tai ir žmonių aktyvumas pasikeitęs. Vis tiek prasideda žiemos periodas. Restoranams laikotarpis prieš Kalėdas visada būdavo prastesnis, net ir žiūrint į ankstesnius metus. Atsigavimas būna nuo lapkričio galo, kai prasideda Kalėdų karštinė, o dabar ir jos nebus“, – tvirtina E. Lumpickas.

Pašnekovas teigia galvojantis, kaip svečius dar labiau pritraukti ar net padėti jiems pasiruošti Kalėdoms. Pavyzdžiui, ketinama pasiūlyti mėsainių paruoštukų – visus reikiamus produktus klientas pasiimtų, bet patį paplotėlį ar kitus ingredientus išsikeptų ir mėsainį sukonstruotų pats.

Populiariausi