Verslas

2020.11.14 07:00

Prastovose esantiesiems paskolos bankai gali ir neduoti: specialistai pataria, ką tokiu atveju daryti ir kaip sau nepakenkti

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.11.14 07:00

Asmenims, pavasarį dėl karantino buvusiems prastovose, galimybė gauti būsto paskolą išlieka, tačiau tiems, kurie į prastovas išsiųsti rudenį, bankai gali užverti duris. Specialistai aiškina, kad siekiant išsaugoti nepakitusią pajamų istoriją vietoj prastovų galima eiti apmokamų atostogų, taigi norint imti būsto paskolą reikėtų pagalvoti dukart. 

Paskelbus antrąjį karantiną prastovose esančių žmonių skaičius pradėjo augti. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3 846 įmonės, o galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų. Dar rugsėjo pirmąją prastovas buvo paskelbusios 322 įmonės 3343 darbuotojams, spalio pirmąją – 307 įmonės 2781 darbuotojams, o lapkričio trečiąją – 726 įmonės 5294 darbuotojams.

Dažnu atveju prastovoje esančio asmens atlyginimas sumažėja, todėl bankui siunčiamas signalas apie jo pajamų sumažėjimą ir sektoriaus pažeidžiamumą gali sutrukdyti pasiskolinti būstui.

Nepriklausomo būsto kredito tarpininko UAB „Paskolų tarpininkai“ įmonės vadovė Vita Kazėnienė pažymi, kad esant prastovoje tikėtis gauti būsto paskolą – sudėtinga.

„Jeigu žmogus šiuo metu yra prastovoje, jis būsto paskolos gauti negali todėl, kad nežinia, kas bus po prastovos. Galbūt įmonė, kurioje žmogus dirba, bankrutuos ar stabdys veiklą. Todėl, žmogui esant prastovose, bankai gali svarstyti suteikti kreditą, tačiau jo nesuteiks tol, kol jis grįš į darbą ir pradės gauti atlyginimą“, – aiškina specialistė.

Tačiau, jeigu žmogui prastovos buvo paskelbtos anksčiau, o šiuo metu jis dirba įprastai, tikėtis būsto paskolos galima. Deja, ne visų profesijų atstovams galimybės vienodos.

„Tarp mūsų klientų tokių asmenų, kuriems buvo paskelbtos prastovos, o vėliau suteikta būsto paskola, tikrai buvo. Vertėtų atkreipti dėmesį, kokių profesijų atstovai prašo paskolos. Pavyzdžiui, jei asmuo dirba maitinimo ar turizmo sektoriuje ir prašo paskolos, bankas tai įvertins labai atidžiai. (...) Jeigu asmuo dirba kirpėju ar dantistu, jo situacija bus geresnė. Pavyzdžiui, kai kirpėjai po pirmojo karantino grįžo į darbą, jų klientų skaičius išaugo, todėl bankai juos vertino palankiau“, – aiškina V. Kazėnienė.

Jos teigimu, kreipiantis dėl būsto paskolos šiuo metu, padėtį galėtų pagerinti didesnis pradinis įnašas. „Bankams nepatinka kraštutinumai, kai klientas nori maksimalaus dydžio kredito su didžiausia leistina įmoka, ilgiausiu mokėjimo laikotarpiu ir mažiausiu leistinu pradiniu įnašu. Todėl didesnis pradinis įnašas visada yra patikimiau tiek klientui, tiek bankui. Tačiau, net jei asmuo turi 50 proc. lėšų, o pajamos yra mažos, jis gali negauti paskolos“, – atkreipia dėmesį V. Kazėnienė.

Ji pastebi ir naują tendenciją. Šiais metais bankai ne tik atidžiau vertina asmens gaunamas pajamas, bet ir tikrina įmonę, kurioje jis dirba: kaip jai sekėsi dirbti pirmo karantino metu, kaip pasikeitė apyvarta, darbuotojų skaičius. Taip pat atidžiau vertinamas turtas, kurį perka asmuo.

Yra būdas išvengti prastovų

Lietuvos buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad yra būdas, kaip būtų galima išsaugoti atlyginimo istoriją nepakitusią, jei darbdavys planuoja skelbti prastovas.

Visų pirma ji pažymi, kad į prastovas siunčiamas žmogus turi atsakingai įvertinti, ar bus pajėgus grąžinti paskolą. Antra, jei asmuo žino, kad į prastovas bus siunčiamas tik laikinai, pavyzdžiui, dėl epidemiologinės situacijos darbovietėje, o po keleto savaičių grįš į darbą, jam derėtų pagalvoti apie apmokamas atostogas ir taip išsaugoti darbo užmokesčio istoriją nepakitusią.

„Jeigu žmogus nori, kad jo pajamų istorija nepakistų ir atitiktų finansavimo reikalavimus, kurių prašo bankas dėl paskolos teikimo, jam reikėtų vengti prastovų, nes jų metu paprastai mokamas mažesnis atlyginimas. Tokiu atveju darbuotojas turėtų pateikti prašymą dėl apmokamų atostogų. Jei per pastaruosius 3 mėnesius asmuo bus neturėjęs prastovų, atostoginių dydis liks panašus į prieš tai buvusį atlyginimą ir bankas kliento istorijoje nematys, kad gyventojas gali prarasti pajamas. Jo finansinė istorija dėl kredito gavimo bus geresnė nei istorija, kurioje būtų rodomas atlyginimas už prastovas“, – pataria D. Čibirienė.

Ji pažymi, kad apmokamų atostogų verta eiti ir tada, kai žmogus jau turi kreditą, o darbdavys nori jam skelbti prastovas.

„Bankai periodiškai tikrina, ar asmens pajamos yra pakankamos kreditui grąžinti. Tam tikrais atvejais sutartyje yra nurodytos sąlygos, kokių veiksmų gali imtis bankai. Pavyzdžiui, pakeisti sutarties sąlygas – jas pabloginti“, – įspėja Lietuvos buhalterių asociacijos prezidentė.

Bankas SEB esantiesiems prastovose siūlo palaukti

Banko SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė LRT.lt teigia, kad asmenys, kuriems šiuo metu paskelbtos prastovos, dažniausiai dėl būsto paskolos į banką nesikreipia. „Jei sulaukiame tokių užklausų, savo ruožtu taip pat rekomenduojame luktelėti, kol prastovos baigsis, pajamos grįš į buvusį lygį ir gyventojas turės tvarias tęstines pajamas“, – aiškina S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalavimai norint gauti būsto paskolą pastaruoju metu nesikeitė. „Teikdami paskolas būstui, visada atidžiai analizuojame kiekvieno kliento individualią situaciją. Kaip ir visada, vertinamas klientų pajamų tvarumas – ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Net ir pandemijos paveiktose šeimose situacija skiriasi, todėl teikdami paskolas būstui atidžiai analizuojame kiekvieno kliento situaciją. Po pavasarinio karantino, jei prastovose buvusių klientų pajamos grįžo į ankstesnį lygį, teikdami būsto paskolas taikome įprastą vertinimą.“

S. Gutauskaitė-Bubnelienė, apžvelgdama naujausias tendencijas būsto paskolų rinkoje, pažymi, kad lapkritį pastebimas šiek tiek mažesnis klientų aktyvumas, o tolesnė padėtis priklausys nuo pandemijos eigos ir gyventojų nuotaikų. Vis dėlto vertinant šių metų trečio ketvirčio rezultatus pastebimas augimas.

Po pavasarinio karantino, jei prastovose buvusių klientų pajamos grįžo į ankstesnį lygį, teikdami būsto paskolas taikome įprastą vertinimą.

„SEB banko duomenimis, trečią šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų suma augo apie 16 proc., panašiai didėjo ir paskolų skaičius, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus. Vasarą ir rudenį fiksuojamas skolinimosi būstui pakilimas atsvėrė pavasarinį karantino nuosmukį ir būsto paskolų paklausa grįžo į įprastą lygmenį. Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suteiktų būsto paskolų suma augo apie 2 procentus. Ši augimo tendencija nesikeitė ir spalį – per šį mėnesį suteiktų būsto paskolų suma yra dešimtadaliu didesnė negu pernai“, – sako SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

„Luminor“ – kiekvienas atvejis vertinamas individualiai

Banko „Luminor“ būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys pažymi, kad situacijos, kai būsto paskolos norintis asmuo yra arba buvo prastovoje, visuomet sprendžiamos individualiai.

„Bankas, atsakingai vertindamas asmens galimybes pasiskolinti, privalo atsižvelgti į gaunamų pajamų pastovumą. Žinoma, prastova įneša neužtikrintumo, todėl paprastai procesas kiek užtrunka, siekiant įsitikinti, jog žmogaus pajamos stabilios“, – sako A. Kvakšys.

Klientams, šiuo metu esantiems prastovose, jis pataria palaukti, kol prastovos baigsis, ir tik tada kreiptis dėl paskolos. Anot A. Kvakšio, praktika rodo, kad prastovose esantys klientai atsakingai vertina savo galimybes ir susilaiko nuo būsto pirkimo. Jei prastova dalinė arba nors dalis įmonės darbuotojų prastovose, o konkretus klientas ne, situacija vertinama individualiai ir randamas abi puses tenkinantis sprendimas.

Prastova nereiškia, kad asmuo negali gauti būsto paskolos, tiesiog jo pajamos ir jų pastovumas vertinamos konservatyviau.

„Prastova nereiškia, kad asmuo negali gauti būsto paskolos, tiesiog jo pajamos ir jų pastovumas vertinamos konservatyviau. Vis dėlto prastovoje esančiam asmeniui rekomenduotume nuodugniai apsvarstyti savo situaciją ir galbūt atidėti sprendimus dėl papildomos finansinės naštos prisiėmimo“, – aiškina banko „Luminor“ būsto kredito produkto vadovas.

Apžvelgdamas dabartinę situaciją būsto paskolų rinkoje, A. Kvakšys pažymi, kad banke „Luminor“ paraiškų nekilnojamajam turtui įsigyti skaičius yra didžiulis. „Jeigu palygintume šių metų rugsėjo ir spalio mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, turime net 70 proc. daugiau paraiškų. Ir netgi lyginant su šių metų vasara skaičiai yra įspūdingi – 34 proc. daugiau. Analogiškai auga ir pasirašomų paskolų sutarčių skaičius – palyginti su vasaros laikotarpiu, šį rudenį „Luminor“ išdavė 62 proc. daugiau paskolų. Apibendrinant galima pasakyti, kad klientai išlaukė pavasario karantiną, per jį pasitaupė ir dabar nusprendę, kad reikia naujo būsto, jį aktyviai perka.“

Nepaisant pandemijos, gyventojai ir toliau aktyviai domisi būsto finansavimo galimybėmis

Banko „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato atkreipia dėmesį, kad jei žmogus kurį laiką neturėjo pajamų ar jos buvo žymiai mažesnės, vertinant iš finansų valdymo perspektyvos, papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas nebūtų protingas žingsnis.

„Visų pirma reikėtų grįžti į įprastą pajamų ritmą, subalansuoti finansus ir tik tada galvoti apie būsto paskolą. Bet kokiu atveju, kilus poreikiui įvertinti savo galimybes gauti paskolą ar pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis į banko specialistus“, – pataria „Swedbank“ atstovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, nepaisant pandemijos, gyventojai ir toliau aktyviai domisi būsto finansavimo galimybėmis.

Visų pirma reikėtų grįžti į įprastą pajamų ritmą, subalansuoti finansus ir tik tada galvoti apie būsto paskolą.

„Kita pandemijos ypatybė – gyventojai ėmė aktyviau domėtis būsto įsigijimo sąlygomis iš anksto. Matome, kad tai gyventojai daro net aktyviau negu anksčiau: daugiau laiko skiria susipažinti su banko siūlomomis būsto finansavimo sąlygomis, dažniau naudojasi banko pateikiamomis skaičiuoklėmis ar konsultuojasi internetu“, – naujausias tendencijas vardija P. Ladziato.

Antroji COVID-19 gali lemti NT kainų smukimą

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Vaidotas Tuzikas apžvelgdamas 2020 m. nekilnojamojo turto (NT) rinką pastebi, kad jos aktyvumas per 2020 m. trečiąjį ketvirtį atsigavo po pandemijos sukelto nuosmukio.

„Registrų centro duomenimis, minimu laikotarpiu būstų parduota 0,8 proc. daugiau nei per atitinkamą istoriškai dideliu NT rinkos aktyvumu pasižymėjusių praėjusių metų laikotarpį. Naujesni duomenys rodo, kad spalio mėn. būsto rinkos aktyvumas augo dar sparčiau: būstų Lietuvoje buvo perleista dešimtadaliu (9,7 proc.) daugiau nei 2019 m. spalį.

Aktyvumas pirminėje butų rinkoje atitinkamu laikotarpiu taip pat reikšmingai didėjo ir viršijo 2018–2019 m. vidurkį: Vilniuje rugsėjo ir spalio mėn. buvo parduota atitinkamai 35,3 ir 66,2 proc. daugiau naujų butų nei pastarųjų dvejų metų vidurkis. Aktyvumui pirminėje rinkoje reikšmingai išaugus, neparduotų naujų butų skaičius Vilniuje sumažėjo šeštadaliu (16,3 proc.)“, – naujausias tendencijas pristato Lietuvos banko specialistas.

Vis dėlto, kaip ilgai tęsis tokios tendencijos, anot V. Tuziko, atsakyti nelengva. „Neatmestina, kad užsitęsus antrajai COVID-19 susirgimų bangai, būsto rinkos aktyvumas gali sumažėti, o būsto kainos augimas – sulėtėti ar netgi būti neigiamas. Vis dėlto galimą kainų korekciją ribos tai, kad būsto kainų lygis ir jų augimas Lietuvoje jau netrumpą laiką atitinka gyventojų pajamų, demografinius ir makroekonominius pokyčius, nėra pagrįstas pertekliniu skolinimu. Be to, gera NT plėtros bendrovių finansinė padėtis nesudaro prielaidų artimiausiu metu tikėtis priverstinio plėtojamų būstų pardavimo, siekiant įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus.“

Lietuvos bankas pataria atsakingai vertinti savo finansinę padėtį

Lietuvos banko Kredito ir draudimo paskolų priežiūros skyriaus vyriausiojo juriskonsultė Justina Tarasevičienė pažymi, kad žmogus, nusprendęs įsigyti būstą, visų pirma, turėtų atsakingai įvertinti, ar jo finansinė padėtis leidžia prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus – ar jo pajamos yra stabilios ir ar tokios išliks artimiausiu laiku, ar sumokėjęs būsto paskolos įmoką, jis galės pragyventi iš jam likusių lėšų.

„Pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus, kredito davėjas turėtų vertinti bent 6 pastarųjų mėnesių tvarias pajamas, taip pat nustatyta, kad visiems finansiniams įsipareigojimams padengti gali būti skiriama ne daugiau nei 40 proc. gaunamų pajamų.

Skolinantis būstui taip pat reikia ir pradinio įnašo, kuris būtų ne mažesnis nei 15 proc. įsigyjamo turto vertės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra minimalūs reikalavimai, o kredito įstaigos savo nuožiūra gali taikyti ir griežtesnius, įvertinti konkretaus sektoriaus, kuriame dirba dėl paskolos kreipęsis žmogus, rizikas pandemijos kontekste“, – pataria Lietuvos banko specialistė.