Verslas

2020.11.12 14:11

Ekonomistas Mačiulis: nieko kito ir negalėjome tikėtis, tik trumpos krizės

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.11.12 14:11

Antrosios koronaviruso bangos smūgiai bus švelnesni, juos atlaikyti mus išmokė ir 2008 metų krizė, kai skausmingai teko pratintis gyventi pagal išgales. Šitaip mano ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ir jis, ir ekonomistas Romas Lazutka įsitikinę, kad tarptautines liūdnas pavasario prognozes Lietuvai galima pamiršti, mat jos darytos neįvertinus mūsų šalies specifikos, tad iš antrosios bangos išnirsime kur kas sausesni, nei buvo manyta.

Pavasarį ir vasarą prognozuota, kad koronavirusas mūsų šaliai šiais metais, ypač jei sulauksime antrosios pandemijos apgulties, smogs kur kas skaudžiau – bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis ir 8, ir 10 procentų. Naujausia Europos Komisijos prognozė susitraukė keliskart. Tiesa, nedarbo rodikliai, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, nepalankūs. Kita vertus, laisvų darbo vietų – daug.

Ekonomistas R. Lazutka tikras, kad dabar ne laikas prognozėms.

„Kristi ekonomikai liko mėnuo ir kelios dienos. Tiek, kiek numatyta prognozėse, ji tikrai nekris. Nebus kritimo aštuoniais ar dešimtimi procentų. Kadangi kai kurios prognozės darytos birželį, nereikia nieko kaltinti. Nėra dievų ir jie negalėjo numatyti, kaip bus.

Lietuvos ekonomika, BVP, kris dviem trimis procentais. Dabar kritimas bus staigesnis, bet negalime žinoti, kaip bus. Jei bus uždaryti tik viešbučiai ir restoranai, bet nebus uždarytos mokyklos ir darželiai, bus vienaip. Jei mokyklos ir darželiai bus uždaryti, o tai reiškia, kad daug tėvų nedirbs, bus kitaip, nes jie nekurs produkto“, – kalbėjo R. Lazutka.

Kaip rodo naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 2,2 proc. ir pagal šį rodiklį bus Europos Sąjungos (ES) lyderė.

Naujausios prognozės lyg diena ir naktis skiriasi nuo skelbtų gegužę – tuomet EK prognozavo, kad Lietuvos BVP susitrauks labiausiai Baltijos šalyse – 7,9 proc.

Vasarą ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozavo Lietuvai niūrius laikus, jei driokstelėtų antrasis scenarijus – atsiristų antroji koronaviruso banga. Tuomet manyta, kad BVP galėtų trauktis 10,4 proc., o nedarbas ketvirtąjį šių metų ketvirtį pasiektų net 11,2 proc.

Kaip rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys, registruotas nedarbas lapkričio 1 dieną siekė 14,9 proc., o tai yra 256,8 tūkst. darbo neturinčių darbingų asmenų.

Nepaisant augančio nedarbo, tarnyba pabrėžė, kad tai nepadeda darbdaviams susirasti darbuotojų – spalį įregistruota 37,2 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 900 daugiau nei prieš metus.

Tarptautinės institucijos Lietuvos atsitiesimą regi jau kitais metais. 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), anot EK, turėtų augti 3,7 proc., 2022 metais – 3 proc. Tačiau Lietuvos ekonomika kitąmet turėtų atsigauti lėčiau nei Latvijos (4,9 proc.) ir Estijos (3,4 proc.).

– Lietuvai buvo prognozuojama liūdna ateitis. Ką Jūs apie tai manote? – LRT.lt paklausė N. Mačiulio.

– Reikia atsiminti, kaip Europos Komisija žiūrėjo į Lietuvą prasidėjus pandemijai. Tuomet buvo prognozuojama, kad Lietuva bus viena labiausiai nukentėsiančių ES valstybių: BVP trauksis dešimtadaliu, tiek pat mažės atlyginimai ir visos kitos dramos bei problemos.

Dabar prognozės apsivertusios aukštyn kojomis. Matome, kad prognozuojama, kad nuosmukis bus mažiausias. Mes nuo šių metų pradžios sakėme, kad nėra pagrindo tikėtis didžiausios duobės Lietuvoje, mat yra daugybė veiksnių, kurie rodo, kad buvome ir esame gerai pasiruošę šiai krizei, ir dabar, žiūrėdami į trijų ketvirčių pokyčius, matome rezultatus. Matome, kad krizė buvo trumpa ir švelni, paveikė tik kelis sektorius, kurie priklausomi nuo turizmo, taip pat kažkiek laisvalaikio pramogų, apgyvendinimo sektorių. Visiems kitiems sektoriams bus geri ar rekordiškai geri metai.

– Kokios to priežastys?

– Priežastis to, kad dabar prognozuojama, kad Lietuva bus viena mažiausiai paveiktų valstybių, yra ta, kad mes esame mažai priklausomi nuo atvykstamojo turizmo. Lietuviai, vykdami į užsienį, išveža daugiau pinigų, nei užsieniečiai atveža atvykdami pas mus. Užsidarius sienoms, atslūgus turizmo srautams, matome, kad Lietuvai tai naudinga, Lietuvoje lieka daug pinigų, lietuviai entuziastingai tuos pinigus leido – atostogavo pajūryje, kurortiniuose miesteliuose, kaimo turizmo sodybose.

Vidaus turizmas šiemet klestėjo ir turėjo rekordiškai gerus metus. Be to, Lietuvoje gaminama daug tokių prekių, kurių paklausa krizės metu padidėjo. Tai ir maisto produktai, ir baldai, ir trąšų paklausa išliko didelė. Visa tai padėjo išgyventi krizę.

Dar padėjo tai, kad Lietuva į šią krizę atėjo su subalansuota ekonomika. Gyventojai, įmonės neturėjo perteklinių finansinių įsipareigojimų, nebuvo nekilnojamojo turto burbulo. Turėjome rekordiškai didelį užsienio prekybos perteklių – įmonės konkurencingos, Lietuva eksportuoja daugiau nei importuoja.

Stebint šiuos rodiklius, nieko kito ir negalėjome tikėtis, tik trumpos krizės. Antrasis karantinas nelabai ką keičia.

– Vadinasi, tarptautinės prognozės buvo iš piršto laužtos.

– Žinoma, vasarą gal taip ir atrodė. Visos tarptautinės institucijos žiūri iš toli. Pažiūrėjo, kad 2009-aisiais 15 proc. BVP susitraukė, tai ir dabar taip parašysime. Paviršutiniškas požiūris, nepažiūrėjus į ekonomikos struktūrą, į tai, kaip elgiasi gyventojai ir įmonės, kokia yra finansinių įsipareigojimų struktūra, konkurencingumas, kaip pasikeitusios eksporto rinkos. Nėra iš kur išlaužti tokios tragedijos.

Antroji banga visur didesnė, bet poveikis ekonomikai mažesnis.

Svarbu paminėti, kad bent viena vakcina yra paskutinės tyrimo stadijos, turbūt jau šį mėnesį prasidės masinė jos gamyba. Žinoma, kol ji taps visiems prieinama ir didelė visuomenės dalis įgis imunitetą, užtruks turbūt metus. Bet vien jos egzistavimas eliminuoja daugybę rizikų. Matome šviesą tunelio gale, žinome, kad yra išeitis iš šios krizės, mokslininkai surado sprendimą. Įmonės gali atsipalaiduoti, investuoti į plėtrą, galvoti apie ilgesnį laikotarpį.

O kai nėra sprendimo, visi gyvena susispaudę ir bijo.

– Pakalbėkime apie antrąją bangą. Sakote, kad neturėtų būti didelių bėdų, bet užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu yra labai didelis, o tai gali ištęsti karantiną.

– Taip, skaičiai yra dideli. Tai lėmė ir gyventojų, ir politikų elgsena. Pastarieji turbūt anksčiau, rudenį, rugsėjį, turėjo nubrėžti griežtesnio gyvenimo gaires.

Pavasarį buvo laiku ir tinkamai buvo sureaguota, tad, galima sakyti, kad pirmosios bangos Lietuvoje ir nebuvo. Ir tinkamos ekonomikos gelbėjimo priemonės buvo įgyvendintos, ir ekonominiai nuostoliai buvo menki. Vyriausybė veikė tinkamai ir kryptingai.

Antroji banga įsibėgėjo, nes per rinkimus nebuvo didelio noro taikyti griežtas priemones ir paerzinti kai kuriuos rinkėjus. Todėl yra daugiau užsikrėtimų, nei būtų galėję būti. Kita vertus, negaliu drąsiai to teigti, nes žiūrėdami į kitas ES šalis matome, kad visur antroji banga yra stipresnė, nei buvo pirmoji. Nebent reikėjo nuolat gyventi karantino režimu, laikyti uždarytas sienas, bet ekonominės ir socialinės pasekmės būtų didesnės.

O dabar karantinas yra švelnesnis, prekybos centrai veikia, paslaugos teikiamos, restoranai nėra visiškai uždaryti, jie gali teikti maisto išsinešimo paslaugą. Gyventojai dažnai apsiperka internetu. Nėra tokios baimės ir dramos, kokia buvo pavasarį. Tuomet buvo mažiau vietų kur išleisti pinigus, bet buvo ir didelis neapibrėžtumas dėl pajamų, kaip jos keisis, kokia bus bankrotų banga, kiek žmonių praras darbą. Dabar nieko panašaus nėra, matome rekordiškai aukštą laisvų darbo vietų skaičių, gyventojų lūkesčiai gerėja, todėl ir nėra pagrindo manyti, kad labai susitrauks jų vartojimas.

Taip bus labai bus pažeisti apgyvendinimo, maitinimo sektoriai, laisvalaikio, pramogų teikėjai. Bet jokių dramų nėra, ekonominis gyvenimas tęsiasi, einame toliau.

– Kokia buvo mūsų, gyventojų, finansinė elgsena per pirmąjį karantiną?

– Daug išleidome atostogaudami Lietuvoje, bet, žinoma, mažiau, nei būtume išleidę užsienyje. Daug kas taupė. Per metus indėlių kiekis išaugo beveik 2 mlrd. eurų, tad gyventojų santaupos išsipūtė per pandemiją. Be to, turėjome mažiau galimybių naudotis kai kuriomis paslaugomis, nebuvo koncertų, kitų pramogų, ilgą laiką gyventojai nesilankė restoranuose. Tos lėšos iš dalies buvo nukreipiamos į prekių įsigijimą, iš dalies – į santaupas, taip pat buvo perkamas nekilnojamasis turtas. Tad nebuvo nei perteklinio taupymo, nei perteklinio švaistymo.

– Mes, gyventojai, pirmosios bangos pamoką atsinešime ir į šį antrąjį karantiną?

– Didžiausią pamoką mes išmokome 2008-2009 metais. Tuomet supratome, kad nereikia turėti didelių lūkesčių ir gyventi ne pagal galimybes. Tuomet buvo padaryta daugybė klaidų. Ekonomika perkaito, nekilnojamojo turto burbulas, perteklinės investicijos. Visi gyveno užsidėję rožinius akinius. Tuomet kritome giliai į krizę neturėdami rezervo.

Dabar viskas yra priešingai. Iš pirmos pandemijos bangos nelabai ką buvo atsinešti. Žmonės tuomet tiesiog elgėsi adekvačiai.