Verslas

2020.11.09 14:19

Socialinio verslo lyderiai: kodėl toks verslas Lietuvoje nepopuliarus ir kaip jį plėsti

LRT.lt2020.11.09 14:19

Europoje socialinis verslas kuria dideles pridėtines vertes: skaičiuojama apie 2 milijonus socialinių verslų (10 proc. visų Europos Sąjungos įmonių), kuriuose dirba daugiau nei 11 milijonų žmonių (apie 6 proc. Europos Sąjungos darbuotojų), Lietuvoje socialinio verslo ekosistema dar tik formuojasi, teigiama Lietuvos socialinio verslo asociacijos pranešime.

Kodėl socialinis verslas auga ne tokiais tempais, kokiais norima ir koks socialinio verslo potencialas, iššūkiai ir ateitis – apie Lietuvos socialinio verslo asociacijos kvietimu Vilniuje diskutavo Socialinio verslo lyderiai, nevyriausybinių organizacijų, vyriausybinio ir mokslo sektorių atstovai.

Verslas, kuris prasideda nuo savęs

Ingos Juozapavičienės, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorės, teigimu, socialinio verslo potencialas yra milžiniškas.

„Jeigu savivaldybės perduotų savo viešąsias paslaugas socialiniam verslui, šio sektoriaus potencialas siektų net 214 mln. eurų. Taigi, turime dirbti abejomis kryptimis, kad atsirastų galimybės vieniems kurti, o kitiems – pirkti“, – tikina ji.

Socialinį verslą, kaip pagalbą nuo vartojimo pavargusiai planetai matantis kunigas Algirdas Toliatas, kuris be visa ko yra Lietuvos socialinių inovacijų klasterio iniciatorius, sako: „Socialinis verslas – tai visų pirma vertybės, bendruomeniškumas, ekologija. Tai – verslas, kuris prasideda nuo paties savęs, nuo savo santykio su gamta, aplinka."

A. Toliatas socialinį verslą prilygino elektromobiliui: „Ir brangus lyginant su įprastu, ir nepatogus (dėl infrastruktūros stokos), todėl reikia sugalvoti būdų, kaip jį skatinti.“

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius papasakojo, kad ES patirtis dėl socialinio verslo yra labai įvairi, kadangi socialiniai reikalai yra visų pirma nacionalinės politikos dalis. Kitas iššūkis, pasak A. Pranckevičiaus, reglamentavimas, kas visgi yra socialinio verslo įmonė: „ES taip pat čia žengia kūdikio žingsnius.“

Investicijos pokyčių visuomenėje forma?

Diskusijos dalyviai, tarp kurių buvo ir lyderiaujančių socialinių verslų „Sidabrinė linija“, „Geri norai“, „Užimtumo namai“, „Textale“, „Miesto laboratorija“, „Mes žydim“ steigėjai, daug dėmesio skyrė diskusijai dėl investicijų, koks modelis būtų efektyviausias socialiniam verslui, kad socialiniai verslai būtų skatinami steigtis ir augti – sutarta, kad reikia pereiti nuo vienadienio paramos gavimo, mąstyti apie ilgalaikę perspektyvą, investicijas, grįžtančias ne tik finansine išraiška, bet ir pokyčių visuomenėje forma.

„Džiaugiuosi, kad pavyko suburti įvairių sektorių: socialinio verslo, NVO, politikos, vyriausybinio ir mokslo atstovus bendrai diskusijai. Išgirdome konstruktyvių siūlymų, kaip judėti toliau, kad socialinio verslo modelis taptų patrauklus ir vertinamas, kad visuomenę pasiektų kuo daugiau informacijos apie mūsų narių ir partnerių iniciatyvas, – sako Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė. – Patikinu, kad Lietuvos socialinio verslo asociacija prisiima lyderystę už bendrų pastangų suvienijimą.“

Populiariausi