Verslas

2020.11.05 11:32

Apie senatvę kalbame, bet jai nesiruošiame – kai kurie iš darbo rinkos priversti pasitraukti dar nesulaukę pensijos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.11.05 11:32

Vyresni darbuotojai pareigingesni ir mažiau konfliktiški, tačiau taip pat dažnai mažiau motyvuoti įgyti naujų kompetencijų ir mokytis, rodo apžvalga. Patys darbuotojai sako esantys per seni mokytis. Tačiau būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl jiems iš darbo rinkos tenka pasitraukti nė nesulaukus pensijos. Ekspertai ragina susiimti – nėra ženklų, kad artimiausiu metu senėjimo tendencija pasikeis.

Naujausioje Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitinėje apžvalgoje konstatuojama, kad Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių pasitenkinimas gyvenimu yra santykinai žemas, o socialinis aktyvumas ir emocinė būklė, palyginti su Europos Sąjunga – prasti.

Kaip nurodo STRATA vyresnioji politikos analitikė Indrė Pusevaitė, per pastaruosius metus Lietuvos visuomenė senėja, tačiau valstybėje nėra įgyvendinami strateginiai sprendimai, kurie galėtų prie to prisitaikyti – jau po 30 metų išlaikomų pensinio amžiaus žmonių skaičius išaugs ir 10-iai darbingo amžiaus žmonių teks beveik 6 senjorai.

„Visuomenių senėjimas pastebimas visose išsivysčiusiose valstybėse. Artimiausiu numatomu metu šios tendencijos pasikeitimo laukti nereikėtų. Tam reikėtų tiesiog ruoštis“, – tvirtina I. Pusevaitė.

Paklausta, ar reikėtų dar labiau ilginti pensinį amžių, I. Pusevaitė pripažįsta abejojanti tokios priemonės veiksmingumu.

„Pirmiausia reikėtų suteikti įrankius ilgiau pasilikti darbo rinkoje. (...) Dar nesulaukę pensinio amžiaus dabar žmonės nebegali dirbti dėl aplinkybių, kurių negali kontroliuoti“, – pastebi I. Pusevaitė.

Jos teigimu, tai lemia prasta sveikata ar kitos aplinkybės, todėl, ilginant pensinį amžių, vietoje pensijos valstybei tektų mokėti socialines išmokas. Tai, anot I. Pusevaitės, sutaupyti nepadėtų, o psichologinė vyresnio amžiaus žmonių būklė tik prastėtų, nes jie taptų pašalpos gavėjais, negalėtų tęsti savo veiklos.

Būtent ligos, I. Pusevaitės teigimu, dažnai pakiša koją – nors Vakarų Europoje ilgėjant gyvenimo trukmei ilgėja ir gyvenimo, nevaržomo ligų, dalis, Lietuvoje tokia tendencija nėra fiksuojama.

Kaip Nurodo I. Pusevaitė, ES mastu sveiko gyvenimo trukmė siekia beveik 64 metus. Lietuvoje, tiek vertinant objektyvius rodiklius, tiek pačių gyventojų vertinimą, šis skaičius nesiekia nė 60 metų.

„Tai lemia ir mažas naudojimasis prevencine medicina. Prevencinės medicinos programos pasiekia iki 60 proc. tikslinių savo auditorijų. Kartais – ir 45 proc.“, – vieną iš galimų priežasčių nurodo I. Pusevaitė.

Vertindama situaciją darbo rinkoje, I. Pusevaitė atkreipė dėmesį, kad pastebima ir kita probleminė sritis – vyresni gyventojai nėra motyvuoti mokytis, įgyti darbo rinkoje aktualių įgūdžių.

„Viena mūsų hipotezių, kad galbūt jie aukščiau vertina savo jau turimas kompetencijas, tačiau tai netiesa“, – tvirtina I. Pusevaitė.

Jos teigimu, daugelis gyventojų nurodo kelias priežastis, kodėl pasirenka neįgyti papildomų kompetencijų.

„Viena pagrindinių priežasčių – nepalankios mokymuisi nuostatos. Lietuvoje vyresnio amžiaus gyventojai kaip nesimokymo priežastį nurodo savo amžių. Jie mano, kad jų amžiuje mokytis jau per vėlu“, – sako I. Pusevaitė.

Dažnai taip pat gyventojai neranda aktualių programų pakankamai nedideliu atstumu, jie neturi finansinių pajėgumų susimokėti už papildomus kursus, jų mokytis neskatina ir darbdaviai, nors jaunesni darbuotojai skatinami tai daryti.

Vis dėlto, pastebi I. Pusevaitė, vyresnių žmonių užimtumas darbo rinkoje auga. Tai siejama su vėlinamu pensiniu amžiumi ir mažomis pajamomis, išėjus į pensiją.

„Dirbti pasilieka net ketvirtadalis gyventojų, tačiau paraleliai egzistuoja grupė žmonių, kurie iš darbo rinkos pasitraukia dar prieš pensiją“, – akcentuoja I. Pusevaitė.

Jos teigimu, paprastai nuo 55 metų fiksuojamas mažėjantis užimtumas. Tai lemia paties gyventojų pasirinkimas palikti darbo rinką dėl nepalankių darbo sąlygų, kompetencijų stoka ir kitos priežastys.

Ateityje situacija sudėtingės

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktoriaus Tado Gudaičio pastebėjimu, kitose Europos valstybėse senėjimo procesas jau spėjo įsibėgėti, todėl su problemomis, kurios ateityje užklups Lietuvą, šios šalys jau susidūrė.

Žvelgdamas į kitų šalių patirtį, T. Gudaitis patikina – pensija turėtų atkeliauti iš kelių skirtingų šaltinių ir prie jos turėtų prisidėti ir patys gyventojai. Tai Lietuvoje vis dar daroma gana pasyviai, nors per pastaruosius metus įgyvendintos pensijų reformos ir paskatino gyventojus aktyviau prisidėti prie pensijos kaupimo.

„Žinoma, pensijos sistemos rezultatai pasirodo per keletą dešimtmečių, bet pirmieji 15 metų – tikrai matome sukauptas žmonių lėšas. Papildant pirmąją pranešėją, tikrai matome, kad demografinės problemos, situacijos užprogramuotos iš anksto ir ne taip lengva pakeičiamos“, – priduria T. Gudaitis.

Jis juokauja – net jeigu gimstamumas Lietuvoje staiga padidėtų, gimtų ne 15-mečiai, todėl pokyčių tektų laukti ilgai. „Emigracijos dekada buvo gana didelė. Tai turėjo įtakos, kad Lietuvoje sukuriamas produktas dabar yra mažesnis“, – teigia T. Gudaitis.

Būtent dėl to, kad senėjimo problema nėra greitai išsprendžiama, T. Gudaitis teigia, kad ateityje vyresni žmonės gali susidurti su didesnėmis problemomis nei tie žmonės, kurie į pensiją išėjo pastaraisiais metais. Kaip priežastį, kaip ir I. Pusevaitė, jis nurodo tai, kad po kelerių metų dirbantieji turės išlaikyti didesnį skaičių senjorų.

„Ir dirbti reikės ilgiau, ir klausimas, ar turėsime daugiau ar mažiau savo sukaupto turto, pajamų, sulaukę senatvės. Tai patvirtina „Sodros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Jeigu pasižiūrime į namų ūkį, kur yra bent vienas pensininkas, pensija sudaro trečdalį pajamų“, – teigia T. Gudaitis.

Jo aiškinimu, tokią situaciją lemia jau minėta priežastis – dažnas pensinio amžiaus sulaukęs gyventojas dėl mažų pajamų pasirenka ir toliau likti darbo rinkoje.

Du trečdaliai iš anksto planuoja dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus

Lietuvos Socialinių tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Daiva Skučienė tvirtina, kad per pastaruosius kelerius metus situacija iš esmės nepasikeitė – tokios pačios išvados buvo padarytos ir 2015 m. atlikus gyventojų apklausą.

2015 m. atlikta apklausa parodė, kad, darbdavių vertinimu, vyresni darbuotojai sunkiau prisitaiko prie pokyčių, dažniau nenori mokytis, yra mažiau iniciatyvūs, nors ir pasižymi pareigingumu ir yra mažiau konfliktiški.

Savo ruožtu apklausti darbuotojai dažniau minėjo, kad išėję į pensiją ketina dirbti ir toliau. Tokį atsakymą pateikė 61 proc. apklaustųjų. Likusieji dirbti nebeketino.

Apsisprendimą lėmė sveikatos, pajamų vertinimas, jausmas, ar darbuotojas savo darbo vietoje yra reikalingas ir naudingas.

D. Skučienės pastebėjimu, paprastai senėjimo procesai siejami su neigiamais padariniais: mažėjančiu dirbančiųjų skaičiumi, didesniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu ir kt. Tačiau, pabrėžia D. Skučienė, kiti mokslininkai atkreipia dėmesį, kad turimą patirtį ir įgūdžius kaip tik galima panaudoti tęsiant karjerą.