Verslas

2020.11.05 10:36

Mačiulis prognozuoja šviesią ekonomikos ateitį – blogiausia jau praeityje, antroji banga ekonomikai bus gerokai švelnesnė

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.11.05 10:36

Nors koronavirusas sparčiai plinta, o daugelyje pasaulio valstybių įvedami ribojimai, „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, kaip šių metų pradžioje, o užimtumas, pajamos ir investicijos augs.

Ketvirtadienį vykusios nuotolinės „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos metu banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė antrosios koronaviruso bangos poveikio Lietuvos ir pagrindinių šalies partnerių ekonomikoms prognozes, bei aptarė, kokios mokesčių ir ekonominės politikos krypties galima tikėtis Lietuvoje per ateinančius ketverius metus.

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu pasaulis gyvena unikaliu laikotarpiu, prie kurio turi prisitaikyti tiek žmonės, tiek įmonės. Anot ekonomisto, iš pradžių nebuvo manoma, kad koronaviruso banga užsikrėtimų skaičiumi bus tokia didelė, tačiau, jo manymu, būtent Lietuvoje ji laiku nebuvo sustabdyta.

Kad ir kaip būtų, ekonomistas pastebi, kad dar neįvedus karantino Lietuvos gyventojai ėmė dirbti iš namų ir rečiau lankytis prekybos centruose, kas prisideda prie situacijos stabilizavimo.

Nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais.

„Karantinas įsigalios tik už poros dienų, tačiau jau dabar gyventojai dažniau dirba iš namų, rečiau lankosi prekybos centruose ir laisvalaikio zonose", − pastebi N.Mačiulis

Menkesnis smūgis ekonomikai

Nors, anot ekonomisto, valstybės pamažu priima vis griežtesnes karantino priemones, smūgis ekonomikai nebus toks didelis.

„Daugelis valstybių priima apribojimus: keliavimą į užsienio vasltybes, masinius renginius, tačiau daugelyje valstybių apribojimai nėra tokie griežti, kokie buvo pavasarį, pavyzdžiui, ne visur yra uždaromi prekybos centrai, restoranai ir pan., [...] todėl ir poveikis gyventojų vartojimui bus mažesnis. Per pirmajį karantiną gyventojai ypač sumažino savo vartojimo įpročius, nes nežinojo, kas bus su jų pajamomis. [...]

Nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais“, − pažymi N. Mačiulis.

„Svarbu ir tai, kad daugelis verslų ir gyventojų prisitaikė prie naujos realybės ir yra pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti bei teikti paslaugas apribojant fizinį kontaktą bei minimizuojant rizikas“, − kalba ekonomistas.

N. Mačiulio manymu, iki kitų metų vidurio dėl patobulėjusios medicinos, galbūt atsiradusių skiepų ir kitų natūralių procesų viruso gresmė menks, o ekonominius nuostolius švelnins vyriausybių ir centrinių bankų finansinės gelbėjimo priemonės.

„Vakcina iš daugelio tų, kurios yra pagrindinėje testavimo stadijoje, būtų prieinama daugeliui visuomenės narių“, – pažymi jis.

Palies mažiau sektorių

Ekonomistas neslepia, kad per paskutinįjį šių metų ketvirtį Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos trauksis, tačiau šis smūgis bus gerokai švelnesnis ir palies mažiau sektorių.

„Tamsųjį metų laiką pasitinkame ir su šiek tiek niūresnėmis ekonominėmis perspektyvomis. Šiuo metu išryškėja didesni skirtumai tarp vis dar labai kenčiančių ir klestinčių ūkio sektorių. Europos pramonės įmonės net ir antrosios pandemijos bangos įkarštyje stebi atsigaunančią paklausą. Nors daugiau laiko praleidžiant namie nemažai paslaugų atsisakoma, tačiau dažniau perkamos ilgalaikio vartojimo prekės, pavyzdžiui, baldai ar buitinė technika.

Tuo metu daugelio apgyvendinimo, laisvalaikio ir kai kurių pramogų sektorių atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį“, − sako N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis euro zonoje kitais metais gali dar šiek tiek padidėti ir pasiekti 9 proc.

„Daugelio vyriausybių skatinimo priemonės turėtų užtikrinti ne tik trumpalaikę finansinę paramą, bet ir įgalinti darbuotojų mobilumą tarp skirtingų sektorių“, − pastebi ekonomistas.

Tarp mažiausiai paveiktų šalių – Lietuva

Turint omenyje tai, kad Vyriausybė pritarė visuotinio karantino būtinybei ir netrukus šis įsigalios, šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės nemažinamos, bet tikimasi šiek tiek lėtesnio atsigavimo 2021 metais.

Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP susitrauks 1,7 proc., o kitų metų augimo prognozė mažinama iki 4 proc.

„Šįkart suvaržymai nebus tokie griežti. Daugelis prekybos vietų nebus uždarytos, gyventojai dažniau naudojasi maisto pristatymo paslaugomis, priprato pirkti internetu“, − pažymi N. Mačiulis.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto manymu, Lietuvos BVP paskutinįjį šių metų ketvirtį susitrauks tik pavieniuose sektoriuose.

Nepaisant antrosios koronaviruso bangos, N. Mačiulio teigimu, nerimo dėl ekonominės padėties gyventojai kol kas nejaučia ir savo įpročių nekeičia.

„Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos augimas visai neatslūgo, ir kol kas stebimas tik šioks toks gyventojų išlaidų sumažėjimas maitinimo įstaigose. Išlaidos viešbučiuose ir oro uostuose yra maždaug 75 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas greitai neatsigaus – šiems keliems dėl pandemijos itin nukentėjusiems sektoriams dar reikės specialios valstybės paramos“, − teigia N. Mačiulis.

Mačiulis: blogiausia jau praeityje

Antroji koronaviruso banga ir netrukus prasidėsiantis karantinas didelių neigiamų pasekmių neturės: „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs 5,5 proc., o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais.

„Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje, o kai kurie sektoriai klesti ir klestės toliau“, − pažymi N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, gyventojų indėliai šiemet išaugo dviem milijardais eurų. Visa tai rodo teigiami jų lūkesčiai ir sprendimai investuoti į nekilnojamąjį turtą.

„Itin didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius. Investuojančių „Swedbank“ klientų skaičius išaugo net tris kartus“, − sako N. Mačiulis.

Vis tik, ekonomisto aiškinimu, ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys nuo to, kur gyventojai išleidžia pinigus, o nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo.

„Esminis veiksnys − kaip bus įdarbinta ES parama ir valstybės pasiskolintos lėšos. Taip pat labai svarbu, kokios struktūrinės reformos bus įgyvendinamos šios krizės metu“, − tvirtina N. Mačiulis.

Atsigavo ir NT

Anot N. Mačiulio, per pandemiją gyventojai sutaupė pinigų, dėl ko, anot jo, atsigavo ir nekilnojamojo turto (NT) rinka. Šiandienę būsto rinkos padėtį ekonomistas vadina „aukso amžiumi“.

„Nuomos kainos labai greitai atsigavo ir šiuo metu yra maždaug tokios pačios, kokios buvo pradžioje. Taip pat didėja ir pardavimų kainos, tiek žiūrint skelbimuose, tiek stebint sandorių skaičių“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.

Vis dėlto spartus būsto rinkos atsigavimas N. Mačiulio nestebina. Jo aiškinimu, krizė nesukėlė itin didelio neigiamo šoko darbo rinkoje ir gyventojų pajamoms, o šie dar ir sugebėjo sutaupyti.