Astravo atominė elektrinė (AE)

Verslas

2020.11.06 05:30

LRT trumpai. Trys svarbiausi dalykai, ką reikia žinoti apie jau veikiančią Astravo atominę elektrinę

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.11.06 05:30

Antradienis tapo liūdna istorine diena – Astravo atominė elektrinė (AE), kuriai taip priešinasi Lietuva, pradėjo veiklą. Nors apie tai Baltarusija buvo informavusi, Baltijos šalys ir Lietuva vis dar turi neišspręstų klausimų: nėra sutarta dėl metodikos, Lietuvoje diskutuojama dėl vadinamojo antiastravinio įstatymo įgyvendinimo ir ne visi gyventojai spėjo atsiimti kalio jodido preparatus.

LRT.lt primena, ką derėtų žinoti apie Astravo AE ir kam reikėtų pasiruošti.

Kodėl Lietuva prieštarauja Astravo AE veiklai?

Lietuva Astravo AE statyboms, o vėliau ir pačiai veiklai prieštarauja jau ne vienus metus. Kaip pagrindinius argumentus Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) nurodo tris priežastis: elektrinės statybos aikštelė pasirinkta netinkamai, projektas neatitinka saugos reikalavimų, keliamų šiuolaikinėms branduolinėms elektrinėms, ir vyrauja žema saugos kultūra.

Jau vykdant statybas, tiek Baltarusijos, tiek užsienio žiniasklaidoje buvo rašoma apie pažeidimus ir nelaimes: buvo pažeistos konstrukcijos, sužalota ar net žuvo darbininkų, fiksuota kitokių įvykių.

Apie šias nelaimes pati Baltarusija nepranešdavo arba tai padarydavo vėliau.

Lietuva taip pat atkreipė dėmesį, kad elektrinė buvo statoma seismiškai aktyvioje teritorijoje. Per kelis šimtmečius čia fiksuota dešimtys žemės drebėjimų.

Lietuvos geologijos tarnyba LRT.lt anksčiau yra informavusi, kad mažo seisminio aktyvumo teritorijose, prie kurių priskiriama ir Baltarusija, prognozuoti drebėjimus itin sudėtinga, o tiksliai jų numatyti neįmanoma.

Remiantis turima informacija apie anksčiau vykusius žemės drebėjimus, žemės drebėjimas gali kilti bet kurioje AE aikštelės rajono vietoje, taip pat tiesiai po AE aikštele.

Būtent dėl šios priežasties, LRT.lt teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Lietuva niekada negalės pripažinti, kad Astravo AE yra visiškai saugi.

„Maždaug 1993 metais būtent Astravo vietovė buvo traktuojama kaip netinkamiausia dėl seisminių aplinkybių. Dėl vietos aplinkybių turbūt niekada negalėsime pripažinti, kad ši elektrinė yra saugi. Būtent antiastraviniame įstatyme įtvirtinti septyni kriterijai, punktai, dėl ko ši elektrinė nėra laikoma saugia ir dėl ko tai grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai. Tokia yra situacija, toks statusas ir dėl to tiek ir iki šiol, tiek ir ateityje, tikiuosi, bus siekiama, kad EK pirmiausia darytų visus žingsnius, kad streso testų rekomendacijos būtų visiškai įgyvendintos“, – komentavo Ž. Vaičiūnas.

Būtent streso testų procesą įgyvendinti, anot ministro, Baltarusija įsipareigojo dar 2010 metais. Atlikus streso testų vertinimą, pateiktos 29 rekomendacijos, kaip turėtų būti tobulinama branduolinė sauga šioje elektrinėje.

„Tai tikrai mums neleidžia teigti, kad ši elektrinė yra saugi. Kai bus įgyvendintos tos rekomendacijos, galbūt galėtų būti kitas vertinimas. Dėl to sprendžia techniniai ekspertai, vieną iš ataskaitų pateiksiantys 2021 metų sausio mėnesį.

Kalbant apie šios elektrinės technologinius aspektus, be abejo, tai yra tiek technologiniai aspektai, tiek aplinkybės, tiek žmogiškieji veiksniai. Būtent šis streso testų procesas vertina visus šiuos veiksnius ir dėl to pateikia išvadas. Netgi mažiausia teoriškai įmanoma grėsmė vertinama kaip grėsmė ir jai turi būti pateikti visi veiksmų planai, kad ta grėsmė būtų eliminuota. Tad, kol nebus įgyvendinti streso testai, tikrai negalėsime teigti, kad ši elektrinė yra saugi“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

Ministro minimas poveikis aplinkai ir gyventojams taip pat itin kelia nerimą Lietuvai.

Neries upės vanduo bus naudojamas jėgainės reaktoriams aušinti. Lietuvos geologijos tarnyba anksčiau LRT.lt yra nurodžiusi, kad Neries upės slėnyje eksploatuojama nemažai krantinių vandenviečių, aprūpinančių geriamuoju vandeniu Vilnių, Jonavą ir iš dalies Kauną.

Jeigu Astravo AE įvyktų nelaimė, upės vanduo būtų užterštas ir po kurio laiko pasiektų ir vandenvietes. Didžiausia grėsmė kiltų Vilniaus miestui – iš vandenviečių, kurios būtų užterštos nelaimės atveju, naudojamas vanduo sudaro apie 73 proc. viso miestui tiekiamo geriamojo vandens kiekio.

Tarnyba taip pat akcentuoja, kad didžiausia grėsmė kyla sostinės pagrindinei Antavilių vandens tiekimo sistemai, iš kurios išgaunamu vandeniu aprūpinama daugiau kaip pusė Vilniaus miesto gyventojų.

„Bet kokiai taršai iš Astravo AE patekus į Nerį, pirminiais duomenimis, jau po 10–12 val. užterštas upės vanduo pasiektų Nemenčinės vandenvietę, o dar po kelių valandų – ir kitas miesto vandenvietes, esančias Neries pakrantėse“, – komentavo tarnyba.

Kauno miesto vandenvietes, kurios galėtų būti užterštos radionuklidais, upės vanduo pasiektų jau po paros.

Vilniaus, Kauno ir Jonavos eksploatacinius gręžinius užterštas vanduo pasiektų po kelių parų ar net trijų savaičių. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, sunaudojamo vandens kiekio.

Įvykus nelaimei Astravo AE būtų paveikti ir Lietuvos gyventojai, tačiau koks būtų poveikis, priklausytų nuo daugybės aplinkybių. Blogiausio scenarijaus atveju nelaimė galėtų paveikti teritoriją, esančią 300 kilometrų spinduliu nuo elektrinės.

Tokiu atveju trečdalis Lietuvos gyventojų, t. y. tie, kurie nuo elektrinės gyvena 100 kilometrų spinduliu, galėtų patirti žalingą jonizuojančios spinduliuotės poveikį. Didelei Lietuvos gyventojų daliai, t. y. tiems, kurie gyvena 300 kilometrų nuo elektrinės spinduliu, būtų taikomi maisto ir kitų produktų vartojimo ribojimai.

VATESI pabrėžia, kad toks scenarijus paremtas prielaidomis, jog vėjas pūstų vakarų kryptimi, t. y. radionuklidų pernaša judėtų link Lietuvos, o gyventojai visą laiką būtų atvirame lauke.

Astravo AE saugumą ne kartą yra kritikavę ir Lietuvos vadovai. Elektrinei pradėjus veikti prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Sąjungą imtis griežtų priemonių, kad būtų sustabdyta nesaugios Astravo AE veikla ir į ES rinką nebūtų importuojama jos gaminama elektra.

„Akivaizdu, kad reikia veiksmingesnių ES priemonių, kad būtų sustabdytas nesaugios Astravo AE eksploatavimas ir apsaugota ES piliečių sveikata ir gerovė. Skubiausia užduotis yra paspartinti ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo klausimą Astravo AE ir pasinaudoti visais svertais, kad Baltarusija nutrauktų Astravo AE veiklą“, – pabrėžė G. Nausėda.

Argumentuodamas prezidentas pabrėžė streso testų svarbą ir rekomendacijų įgyvendinimą, ko Baltarusija nėra padariusi.

Dar rugsėjį JAV lankęsis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tvirtino, kad JAV Energetikos departamentas yra gerai informuotas apie Baltarusijos AE projektą. Lietuva savo ruožtu prašo paramos.

„Energetikos departamentas yra gerai informuotas apie situaciją Astrave. Prašome nuolatinio Jungtinių Valstijų dėmesio šiam projektui ir paramos Lietuvos pastangoms, siekiant užsitikrinti kuo didesnę jo saugą”, – teigė L. Linkevičius.

Kas nutiktų, jeigu Astravo AE įvyktų nelaimė?

Kaip jau minėta, kaip nelaimė paveiktų Lietuvą, priklausytų nuo daugybės aplinkybių, tačiau Vidaus reikalų ministerija rekomenduoja gyventojams galimai nelaimei pasirengti iš anksto.

Vidaus reikalų ministerija, suderinusi su kitomis institucijomis, anksčiau yra pateikusi atsakymą LRT.lt, kuriame nurodė, kad apie gresiančią ar įvykusią avariją Astravo AE gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų kauksmu. Vėliau visuomeninio transliuotojo kanalais būtų skelbiama tiksli informacija ir rekomendacijos, kaip derėtų elgtis.

Vietovėse, kur nėra sirenų ir galimybių panaudoti kitas perspėjimo sistemas, apie skubius apsaugomuosius veiksmus žmonės būtų perspėjami ir informuojami išsiunčiant policijos, ugniagesių, greitosios medicinos pagalbos ir kitų tarnybų transporto priemones.

Kaip nurodo VRM, gavus civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, gyventojams reikia nedelsiant eiti į pastato vidų arba likti pastato viduje, įsijungti Lietuvos visuomeninį radiją ir televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir elgtis taip, kaip rekomenduojama. Anot ministerijos, tai pirmi saugos veiksmai, kurių derėtų imtis, nepaisant buvimo vietos.

Viena iš galimų rekomendacijų Lietuvos gyventojams – vartoti kalio jodido tabletes. Jos dalijamos 16-oje savivaldybių, esančių 100 kilometrų spinduliu nuo Astravo AE.

Kalio jodidas vartojamas siekiant apsaugoti skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio. Laiku pavartojus kalio jodido tablečių, skydliaukė prisotinama stabiliojo jodo, todėl nebepasisavina įkvepiamo radioaktyviojo jodo. Jeigu to nebūtų daroma, radioaktyvusis jodas kauptųsi skydliaukėje ir vėliau lemtų šios liaukos vėžinius ar kitus susirgimus.

„Pavyzdžiui, po Černobylio AE avarijos dėl šios priežasties 1991–2005 metais registruota apie 7 000 skydliaukės vėžio atvejų Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje tiems asmenims, kurie 1986-aisiais buvo jaunesni nei 18 metų. Priešinga situacija buvo po avarijos Fukušimos AE. Žmonės čia laiku vartojo stabiliojo jodo preparatus ir duomenų apie išaugusį skydliaukės vėžio susirgimų skaičių Japonijoje kol kas nėra, nors po šios avarijos praėjo 9 metai“, – atkreipiamas dėmesys anksčiau LRT.lt pateiktame Vidaus ministerijos atsakyme.

Ministerija pabrėžia – kalio jodido tabletes pagal galimybes derėtų nešiotis su savimi, kaip ir kitus būtinus asmeninius daiktus, tačiau vartoti derėtų tik rekomendavus Sveikatos apsaugos ministerijai nelaimės atveju.

LRT.lt primena, kad vartoti kalio jodido profilaktiškai negalima. Taip pat nuo radioaktyviojo jodo neapsaugo kiti jodo preparatai ar jodo papildai, todėl, siekiant apsisaugoti, jų vartoti taip pat nederėtų. Jeigu įvykus nelaimei žmogus su savimi neturėtų kalio jodido tablečių, derėtų taikyti kitas saugos priemones: naudoti kvėpavimo takus apsaugančias priemones, būti uždarose patalpose.

Kalio jodido tabletės buvo išdalytos Vilniaus rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus miesto, Ukmergės rajono, Visagino, Zarasų rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Širvintų rajono, Kaišiadorių rajono ir Anykščių rajono savivaldybėms.

Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybės patenka į 30 kilometrų spinduliu matuojamą skubiųjų veiksmų zoną. Kitų minėtų savivaldybių teritorijos patenka į 100 kilometrų spindulį nuo Astravo AE.

Kaip LRT.lt teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, rugsėjį iš viso 11 savivaldybių turėjo nustačiusios preparatų dalijimo tvarką. Daugiausia preparatų išdalijo Vilniaus rajono, Švenčionių rajono, Širvintų rajono, Šalčininkų rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybės. Jose buvo išdalyta daugiau kaip 70 proc. Ministrės teigimu, arčiausiai Baltarusijos sienos esančiuose rajonuose išdalyta 80–90 proc. kalio jodido preparatų.

Vidaus reikalų ministerija perspėja, kad gyventojai jau dabar turėtų būti pasiruošę bet kokiai galimai nelaimei: turėti tiek maisto ir vandens, kad užtektų bent trims paroms, jeigu būtų rekomenduojama likti namuose.

Ministerija taip pat perspėja – įvykus bet kokiai, nebūtinai branduolinei, nelaimei, derėtų sekti oficialius informacijos šaltinius, nes susidarius neįprastoms aplinkybėms socialiniuose tinkluose sklinda daug netikros informacijos.

Nežinantiesiems, kaip tiksliai derėtų pasiruošti ekstremalioms situacijoms, ministerija rekomenduoja vadovautis interneto svetainės „LT72“ informacija.

Astravo AE jau veikia – kokių veiksmų imsis Lietuva?

Nors Astravo AE jau veikia, Baltijos valstybės dar nėra sutarusios dėl bendros metodikos. Ji turėtų numatyti, kokių veiksmų imamasi dėl Baltarusijos AE, kaip toliau prekiaujama Rusijoje pagaminta elektros energija.

Remiantis anksčiau pateiktu metodikos siūlymu, komercinis elektros energijos srautas iš Astravo AE, jai pradėjus veikti, buvo siūloma, turėtų būti sumažinamas iki nulio. Elektros energijos tiekimas iš Rusijos turėtų būti sumažinamas pagal koeficientą (siūlomas 0,62 koeficientas) ir ši elektros energija privalėtų būti pagaminta ne Astravo AE. Tai turėtų užtikrinti kilmės garantijos sistema.

Taip pat skaitykite

Lietuvos tinklų operatorius „Litgrid“ jau antradienį informavo, kad komercinis elektros energijos srautas iš Baltarusijos sustabdytas. Tai buvo padaryta iškart, užfiksavus, kad Astravo AE pradėta gaminti elektra.

Vis dėlto dėl kitų metodikos nuostatų kol kas nėra vieningo sprendimo. Nors energetikos ministras Ž. Vaičiūnas nurodo, kad pasiūlymui Latvijos ir Estijos reguliatoriai pritaria, tam nepritaria Lietuvos reguliatorius – Valstybinė elektros reguliavimo taryba (VERT).

Taryba argumentuoja, kad, priėmus šią metodiką, būtų neįgyvendintas Lietuvoje prieš kelerius metus priimtas vadinamasis antiastravinis įstatymas – elektros energijos srautas iš Rusijos dvigubėtų, o kilmės garantijų sistema dar nėra sukurta, todėl nebūtų galima garantina, kad per Rusiją nėra tiekiama Astravo AE pagaminta elektros energija.

Kaip antradienį nurodė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila, pirminiais duomenimis, VERT paskelbė viešą konsultaciją dėl naujos metodikos.

Ministerijos pasiūlytą metodiką ne kartą kritikavo Tėvynės sąjunga-Letuvos krikščionys demokratai. Kaip nurodo partijos atstovai, siūloma metodika gali įteisinti „antiastraviniame įstatyme draudžiamas veikas“.

Konservatorius Dainius Kreivys LRT.lt teigia – skaičiavimai rodo, kad praktikoje susidarytų situacija, kuri leistų Latvijai prekiauti Baltarusijoje pagaminta elektra su Lietuva ir iš to pelnytis.

„Mes su tuo negalime sutikti. Tai jau politinis vertinimas, bet techninį vertinimą yra atlikę mūsų techniniai atstovai – VERT ir „Litgrid“, – pabrėžė D. Kreivys.

Iki kol bus priimtas sprendimas dėl bendros metodikos arba bus priimta dvišalė Latvijos ir Estijos metodika, bendrovė vadovausis iki 2018 metais patvirtinta ir iki šiol galiojančia metodika, kuri numato, kad prekybai su žemynine Rusija ir Baltarusija išduodami pralaidumai yra lygūs nuliui, tačiau toliau vyksta prekyba su Kaliningrado sritimi.

Lietuva, Latvija ir Estija taip pat įgyvendina sinchronizacijos su žemynine Europa procesą. Jo metu siekiama atsijungti nuo Baltarusiją, Rusiją, Latviją, Lietuvą ir Estiją vienijančio tinklo BRELL ir prisijungti prie Europos. Tai planuojama padaryti iki 2025-ųjų.

Taip pat skaitykite