Verslas

2020.11.02 22:19

Beveik pusė naujojo Seimo narių turi ar turėjo interesų versle: ekspertai kalba apie problemas sužinant apie ryšius

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.02 22:19

Beveik pusė naujai išrinktų Seimo narių yra turėję arba šiuo metu turi interesų verslo įmonėse: yra akcininkai, įmonių valdybų nariai ar savininkai. Ekspertai sutaria: turėti interesų versle savaime nėra nieko blogo, tačiau labai svarbu politikams viską skaidriai deklaruoti, o iškilus bent menkiausiai interesų derinimo rizikai – nuo sprendimų nusišalinti.

Didesnė problema esą yra tai, kad sužinoti tikruosius politikų ir verslo ryšius vis dar yra sudėtinga dėl nepasiekiamų duomenų.

Naujos sudėties parlamente net 67 nariai yra kokia nors forma dalyvavę kuriant verslą ar jį valdant. 44 iš jų – šiuo metu vis dar tampriai susiję su verslu: turi akcijų, yra valdybų nariai ar įmonių savininkai. Daugiausiai verslo interesų turi su Darbo partija išrinkti politikai. Net 6 iš 10 Seime būsiančių „darbiečių“ šiuo metu aktyviai veikia versle.

Nemaišyti viešųjų ir privačiųjų interesų: pusė naujai išrinkto Seimo – verslo įmonių akcininkai, bet ne čia problema

Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jų frakcijoje iš 32 narių – 12 turi verslo interesų. Treti yra konservatoriai – iš 50 jų frakcijos politikų 15 yra susiję su verslu. Ekspertų vertinimu, tokie ryšiai visada kelia riziką.

„Yra rizikos pavojus, jog parlamentarai galbūt priiminės sprendimus, kurie yra naudingesni jų verslui arba sričiai, kurioje jų verslas, arba jų giminių verslas, veikia. Dabar svarbu susitarti, kad vien tai, jog jie turi kažkokių ryšių su verslais, nėra problema. Labai svarbu paprasčiausiai apie tai laiku pranešti kolegoms, reikalui esant – nusišalinti ir tokiu būdu išvengti interesų konfliktų“, – tikina „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Kai kuriose užsienio šalyse veikia vadinamieji aklieji fondai, kuriems verslininkas, eidamas į politiką, patiki savo verslą. Lietuvoje dažniausiai taikoma kita praktika – politikų verslai perleidžiami giminaičiams. Vis dėlto pagrindinė problema, kad informavimas apie Seimo narių verslo interesus vis dar paliekamas pačių politikų valiai tai viešinti savo deklaracijose. Kitų būdų sužinoti apie politikų interesus praktiškai nėra.

„Duomenys vis dar nėra atverti Lietuvoje. Europos Sąjungoje 2019 m. priimta yra atvirų duomenų direktyva, kuri įpareigoja šalis nares iki 2021 metų liepos mėnesio atverti duomenis. Ir tarp tų duomenų rinkinių vienas iš rinkinių – įmonės ir įmonės nuosavybės duomenys. Tai būtent tai, kaip sudėtingai vis dar tie duomenys prieinami, rodo, kad dar yra šita problema – trūksta verslo ir politikos skaidrumo“, – teigia atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė Gerda Jurkonienė.

Šioje Seimo kadencijoje stambiausiu verslininku tituluotas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis deklaruoja tiesiogiai susijęs su 7 įmonėmis – dauguma veikia žemės ūkio sektoriuje. Dabar R. Karbauskis turi konkurentą – su Darbo partija į Seimą išrinktą Antaną Guogą. Šiuo metu jis yra 14 įmonių akcininkas ar dalininkas. Įmonės, į kurias politikas investavęs, veikia reklamos, prekybos, nekilnojamojo turto nuomos srityse. A. Guoga tikina, kad jokios rizikos dėl jo ryšių su verslu, būnant Seimo nariu, nekils.

„Aš išbuvau 5 metus Europos Parlamente, neturėjau jokios pastabos, kad kažką šališkai bandžiau daryti. Tai kodėl čia dabar kelti kažkokias prielaidas? Be abejo, nusišalinsiu, jeigu bus kažkas, kas paveiktų mano verslą. Aš esu investuotojas, aš investuoju į verslus, aš nesu tas, kuris vykdo“, – aiškina jis.

Po kelis su verslu susijusius frakcijos narius turi ir socialdemokratai, ir Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija. Naujai išrinkti Seimo nariai yra deklaravę turintys interesų 80 įmonių.