Verslas

2020.10.29 05:30

Siūlymas mokėti mažesnę minimalią algą jaunimui gali atsisukti ir prieš vyresniuosius – jų darbinti tiesiog neapsimokėtų

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.10.29 05:30

Siūlymas diferencijuoti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) pagal amžių, kad darbdaviai galėtų jauniems žmonėms mokėti mažesnį MMA, visuomenę, regis, padalijo į dvi dalis.

Kai kas teigia, kad tai gali net paaštrinti kitą egzistuojančią problemą – paskatinti bedarbystę vyresnio amžiaus žmonių gretose, nes esą dėl mažesnio atlygio jaunesni darbuotojai taptų patrauklesni. Tačiau darbdavių atstovai, atvirkščiai, tikina visada besirinksiantys darbuotoją su patirtimi, nepaisant to, kokią algą jam tektų mokėti.

Pristatytas siūlymas Trišalės tarybos pritarimo nesulaukė

Antradienį darbdaviai Lietuvos Respublikos trišalei tarybai pateikė aptakų siūlymą diferencijuoti MMA pagal amžių ir mokėti mažesnį minimalų atlyginimą (MMA) jaunimui. Kol kas jie teigia kviečiantys diskutuoti, todėl tikslių sumų ir amžiaus rėžių nepateikia. Tačiau tokio siūlymo palaikytojas ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad minimali alga jaunimui būtų ne mažesnė, nei yra dabar, o vyresniems darbuotojams – didesnė, taigi, abi pusės tik išloštų.

Vis dėlto toks siūlymas buvo sutiktas priešiškai. Nors darbdaviai tikina, jog tokiu būdu jaunimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos įsidarbinti, šio pasiūlymo nepalaikė nei profesinės sąjungos, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei pats jaunimas. Tokio siūlymo kritikai neatmeta, kad tai gali būti darbdavių bandymas išvengti MMA didinimo.

Taip pat skaitykite

Siūlymo jaunimui mokėti mažesnę MMA nepalaikė net ir pats prezidentas Gitanas Nausėda, valstybės vadovo teigimu, gerą rezultatą galima pasiekti ir nekomplikuojant MMA reguliavimo.

„Suprantu, kad intencija diferencijuoti MMA pagal amžių nukreipta į tai, kad [reikėtų] sudaryti lengvesnes įsidarbinimo sąlygas jaunesnio amžiaus žmonėms, tačiau tai neturi tapti instrumentu dirbtinai nustatyti mažesnio lygio atlyginimus jaunimui“, – spaudos konferencijoje kiek anksčiau kalbėjo prezidentas.

Vyresniems žmonėms ir taip sunku rasti darbą

Nors ši idėja, darbdavių tvirtinimu, jaunimui padėtų lengviau integruotis į darbo rinką, kai kuriems specialistams kyla abejonių, ar toks sprendimas negalėtų paskatinti priešingo efekto, kad dauguma darbdavių nebenorėtų įdarbinti vyresnių žmonių, o vyresni žmonės ir taip susiduria su dideliais iššūkiais mėgindami įsidarbinti.

Štai Užimtumo tarnyba neseniai skelbė, jog vyresniems asmenims darbo rinkoje nebėra vietos ne tik todėl, kad jiems stinga kompetencijų ar technologijų išmanymo, bet ir apskritai dėl to, kad jie visuomenėje ir darbo rinkoje yra laikomi nepatraukliais.

Vyresnių asmenų integracija į darbo rinką yra lėtesnė ir sudėtingesnė.

„Vyresnių asmenų integracija į darbo rinką yra lėtesnė ir sudėtingesnė. Jiems sunkiau konkuruoti naujausių technologijų srityje, turimos kvalifikacijos ir kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių, stinga gebėjimo prisitaikyti ar keistis, sunkiau investuoti į save bei persikvalifikuoti. Užimtumo galimybes taip pat mažina sveikatos problemos ar žalingi įpročiai“, – pranešime spaudai cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Dažnai šios išvardytos problemos atsveria jų turimą darbo bei gyvenimo patirtį ir dažnai lemia aukštesnius vyresnio amžiaus asmenų registruoto nedarbo rodiklius nei kitų amžiaus grupių. Per metus jų skaičius išaugo 65,7 proc.

Taip pat skaitykite

Kaip nurodo Užimtumo tarnyba, šiuo metu šalyje darbo ieško 29,8 tūkst. žmonių, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai. Tai yra 60 proc. (11,2 tūkst.) daugiau nei 2019 metais. Spalio pradžioje darbo neturinčių gretose buvo 60,5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 54 metai. Per metus ši amžiaus grupė pagausėjo 24 tūkst.

Darbdaviui gali būti palankiau įdarbinti jauną darbuotoją, kuris reikalautų mažesnių išlaidų.

Darbo ieškantys tokio amžiaus asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje, yra praradę motyvaciją susirasti darbą pagal turimą profesinę kvalifikaciją, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. Daugiau nei pusė tų, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei 5 metai, pageidautų nekvalifikuoto darbo. Ir vyrai, ir moterys labiausiai pageidauja pagalbinio darbininko ir valytojo darbo.

Norėdami uždirbti tiek pat, dirbtų daugiau?

Vertindama darbdavių idėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė teigia, kad siūlymas mažinti MMA jaunesniems žmonėms gali turėti įtakos vyresnių asmenų įsidarbinimui.

„Tokiu atveju darbdaviui gali būti palankiau įdarbinti jauną darbuotoją, kuris reikalautų mažesnių išlaidų. Taip jaunų žmonių patrauklumas išaugtų, o vyresnių asmenų – sumažėtų“, – LRT.lt sako E. Samoškaitė.

SADM ministro patarėja akcentuoja, kad darbo rinka yra vientisa, todėl šiuo atveju jaunas žmogus, norėdamas uždirbti tą pačią sumą, kaip ir anksčiau, turėtų dirbti šiek tiek daugiau arba susitaikyti su mažesniu uždarbiu. O štai vyresnis darbuotojas prarastų patrauklumą ir jam beliktų registruotis Užimtumo tarnyboje, sako ji.

„Jis turėtų mėginti keisti kvalifikaciją, galbūt dalyvauti aktyviose darbo rinkos priemonėse. Kol vyresnio amžiaus asmuo jose dalyvauja ir neturi darbo, jis turėtų tenkintis arba stipendijomis, arba nedarbo išmoka. Klausimas, ar jis būtų sukaupęs stažą šiai išmokai. Blogiausiu atveju jis galėtų kreiptis į savivaldybę ir gauti socialinę pašalpą, bet ji yra dar mažesnė, todėl šia prasme tai gali turėti atvirkštinį efektą ir padidinti vyresnio amžiaus žmonių nedarbą“, – komentuoja E. Samoškaitė.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Boguslavas Gruževskis taip pat sutinka, jog darbo jėgos apmokėjimo diferencijavimas vienaip ar kitaip daro įtaką darbo jėgos paklausai, todėl pigesnių darbo išteklių paklausa kiek išauga.

„Nėra kalbos, kad darbdavys žiūri ne tik į žmogaus amžių, bet ir į kvalifikaciją ar į darbuotojo gyvenamąją vietą ir pan., todėl sakyti, kad, sumažinus minimalų mėnesinį atlyginimą, darbdaviai nežiūrės į vyresnių darbuotojų pusę, tai yra netiesa. [...]

Bet, žinoma, priklausomybė yra: jeigu mažinsime darbo užmokesčio galimybes jaunesnio amžiaus žmonėms, hipotetiškai darbdaviams tai tikrai padidins jaunų žmonių patrauklumą ir sumažins vyresnio amžiaus darbuotojų patrauklumą. [...] Tačiau kiekvieną situaciją reikia vertinti konkrečiai“, – pažymi profesorius.

Įžvelgia atleidimo pavojų

Paklausta, ar mažesnė MMA jaunesniems žmonėms nekels keblumų įsidarbinant vyresniesiems, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė neslepia, kad problema egzistuoja.

„Vyresniems žmonėms, kurie gauna minimalią algą, gali būti pavojus, kad juos atleis ir paims jauną“, – atkreipia dėmesį K. Krupavičienė.

Apskritai K. Krupavičienė teigia MMA diferencijavimui nepritarianti, esą Lietuvoje minimali alga yra tam per maža.

„Atrodo, Anglijoje yra nustatytas minimalus valandinis 9 eurų įkainis, tai yra didelė pinigų suma, o jeigu paimsime 642 eurus (tokia dabar yra minimalioji mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių – LRT.lt) ir dar juos sumažinsime, jauniems žmonėms nebus patrauklu imtis darbo. Mes absoliučiai tam prieštaraujame“, – pažymi ji.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas taip pat sutinka, kad MMA diferencijavimas pagal amžių galėtų atsiliepti vyresnio amžiaus darbuotojams.

„Mūsų pirmoji reakcija ir buvo, kad šis reikalas galėtų atsisukti kitu galu, nes darbdaviai stengsis turėti kaip įmanoma mažesnius kaštus ir vyresnius darbuotojus atleisti, pakeisti juos jaunesniais arba, jeigu reikėtų rinktis tarp vyresnio ir jaunesnio, būtų pasirenkamas jaunesnis darbuotojas, nes jis kainuotų pigiau“, – komentuoja E. Sarkanas.

Studentų sąjungos prezidentas pabrėžia šį darbdavių siūlymą vertinantis neigiamai ir jo nepalaikantis.

„Suprantame, jog galbūt vyresnis žmogus turi daugiau darbo patirties, tačiau Darbo kodekse aiškiai apibrėžta, kad MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą ir diskriminuoti darbuotojų amžiaus pagrindu negalima, todėl akivaizdu, kad toks siūlymas būtų diskriminacinis“, – pabrėžia E. Sarkanas.

Vyresniems žmonėms, kurie gauna minimalią algą, gali būti pavojus, kad juos atleis ir paims jauną.

Darbdaviai pabrėžia patirtį, o ne atlyginimą

Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikina, jog manymas, kad darbdavys darbuotoją pirmiausia renkasi pagal tai, kokį atlyginimą jam teks mokėti, yra klaidingas.

„Visi klaidingai galvoja, kad darbdavys darbuotoją renkasi pagal pinigus, bet tai yra netiesa. Darbdavys pirmiausia renkasi pagal tinkamumą užimamoms pareigoms. [...]

Jaunimas, ypač, sakykime, 18–19 metų paaugliai, kurie neturi patirties, nėra niekaip darbdaviui patrauklūs, juos lyginti su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie turi patirties, manau, kad šie dalykai yra nelygintini. Žmogus, kuris turi patirties, visada bus patrauklesnis“, – pabrėžia A. Romanovskis.

Visi klaidingai galvoja, kad darbdavys darbuotoją renkasi pagal pinigus, bet tai yra netiesa. Darbdavys pirmiausia renkasi pagal tinkamumą užimamoms pareigoms.

Paklaustas, ar tikrai tai galioja nekvalifikuoto darbo rinkoje, kur galėtų dirbti tiek jaunas, neturintis patirties žmogus, tiek priešpensinio amžiaus asmuo, A. Romanovskis pabrėžia, kad net ir čia reikalingi įgūdžiai ir patirtis, kurių jaunas žmogus taip pat gali neturėti.

„Visi nekvalifikuotą darbą supranta kaip tokį, kur žmogus ateina ir jam nieko nereikia daryti, tačiau taip nėra. [...] Aš manau, kad būti geru valytoju ar šlavėju reikia tam tikros kvalifikacijos. Ji nėra susijusi su išsilavinimu, bet susijusi su darbo patirtimi, nes tą reikia mokėti gerai daryti.

Akivaizdu, kad žmogus, neturintis gyvenimiškos patirties, kurio asmenybė dar tik formuojasi, tą patį nekvalifikuotą darbą galbūt atliktų visai kitaip. Yra daugybė faktorių, kurie tai lemia. Net ir tą patį griovį turintis patirties žmogus iškas greičiau, nes jis turi patirties“, – akcentuoja Verslo konfederacijos prezidentas.

A. Romanovskio aiškinimu, jaunimo nedarbas yra milžiniškas, todėl būtina atkreipti į šią problemą dėmesį: „Manau, kad žiūrima ne iš to kampo. Priešinti su vyresniaisiais – tai yra niekaip nesusiję. Problema yra jaunimo nedarbas, ji yra nesprendžiama.“

Kuodis: tuoj išgirsime, kad visi turi gauti vienodas algas

Apie darbdavių siūlymą diferencijuoti MMA pagal darbuotojo amžių savo feisbuko paskyroje pasisakė ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

„Nepripažįstama, kad 16-metis (didelę) dalį atlygio gauna ne tik MMA, bet ir baziniu apmokymu ir patirtimi. Todėl de facto jis gauna didesnę kompensaciją nei MMA gaunantis 20-metis jau su bazine patirtimi. Tai ir yra diskriminacija“, – rašo ekonomistas, sutikęs komentaru pasidalyti ir su LRT.lt.

Ji (MMA – LRT.lt) liktų dabartinio lygio, bet vyresniems taptų didesnė.

R. Kuodžio aiškinimu, MMA netaptų mažesnė jaunesnio amžiaus darbuotojams, o atvirkščiai – pakiltų vyresniesiems.

„MMA bus mažinama 16-mečiams“: ne, ji liktų dabartinio lygio, bet vyresniems taptų didesnė. Čia jie patys sugalvojo šitą, beigi prarado progą padėti vyresniems MMA-šnikams“, – pažymi jis.

Ekonomistas teigia įžvelgiantis diskriminacijos apraiškų ir pačių profesinių sąjungų veiksmuose.

„Profsąjungos siūlo MMA diferencijuoti pagal regioną / šaką“. Ir jiems beigi socdemams tai kažkodėl nėra diskriminacija. Kodėl?“ – klausia R. Kuodis.

Jis akcentuoja argumentus, kuriais besivadovaudamos kitos šalys priėmė MMA diferencijavimą pagal amžių.

„Argumentas, kad tai yra kitose šalyse, nėra argumentas“ – žinoma, ne, bet argumentai, kuriuos naudojo tos šalys, yra argumentas. Tas nedaėjo, per sunku“, – rašo R. Kuodis.

„Yra labai gerų 16-mečių“: jo, bet tai kazuistika. Jei jis tiek geras, gaus daugiau už MMA, ir šita problema ne jam. Antra, diferencijavimas aproksimuoja sveiko proto išvadą, kad protas / patirtis / fizinė jėga yra laiko funkcija“, – susimąstyti kviečia jis.

„Moralas: atrodo, kad netrukus iš žmog-teisinykų, lojerių ir profsajūznikų išgirsime, kad visi turi gauti vienodas algas, nes kitaip bus „diskriminacija pagal amžių“, kas yra „antikonstituciška“, – rašo R. Kuodis.

Ragina ieškoti priemonių

Jeigu minimalus mėnesinis atlyginimas siektų 700 eurų, tada būtų galima galvoti ir apie tai kalbėti.

Apibendrindamas siūlymą diferencijuoti MMA, B. Gruževskis sako, jog visų pirma reikia įvertinti, ar MMA diferencijavimas gali būti panaudotas kaip priemonė darbo rinkos politikai reguliuoti. Jo aiškinimu, tai yra visiškai normali priemonė, kuria tam tikrose valstybėse siekiama padidinti tam tikros visuomenės grupės ekonominį patrauklumą. Vis dėlto, pabrėžia profesorius, būtina įsitikinti, ar tokia praktika gali būti taikoma Lietuvoje.

„Reali situacija yra tokia, kad MMA esmė yra minimalių gyvenimo sąlygų užtikrinimas. [...] Šiandien Lietuvoje tai yra apie 400 eurų, disponuojamų į rankas, aišku, dabar MMA yra kiek didesnis, bet, kai mes diferencijuojame darbo užmokestį, realiai apie tai galime kalbėti, tik jei MMA yra du ar daugiau kartų aukštesnis nei minimalusis gyvenimo lygis, todėl šiandien tas minimalus disponuojamas atlyginimas į rankas turėtų siekti apie 700 eurų. Jeigu minimalus mėnesinis atlyginimas siektų 700 eurų, tada būtų galima galvoti ir apie tai kalbėti“, – komentuoja profesorius.

B. Gruževskio manymu, būtina ieškoti galimybių ir priemonių, kurios skatintų efektyvesnį darbą, užimtumą, bet ne gyvenimo lygio smukimo ar išnaudojimo sąskaita.