Verslas

2020.10.28 05:30

Mažinti mokesčius, atsisakyti kai kurių išmokų – ką savo programose žadėjo koaliciją formuosiančios partijos ir kaip kalba dabar

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.10.28 05:30

Mažesni mokesčiai, išmokos vienišiems pensininkams, vaiko pinigų atsisakymas ir jokių naujų mokesčių. Tai siūlymai, kuriuos per ateinančius ketverius metus mėgins įgyvendinti būsima centro dešinės koalicija. Tačiau jos atstovai tikina, kad kol kas svarbiausia patvirtinti kitų biudžetą, kuriame „nelauktų staigmenų“ atsirasti neturėtų. Savo ruožtu ekonomistai bet kokius pažadus vertina atsargiai, mat kol kas nežinoma, kokia bus šalies ekonomikos padėtis artimiausiais metais. 

Pasibaigus Seimo rinkimams, kartu su Laisvės partija (LP) ir Liberalų sąjūdžiu (LRLS) centro dešinės valdančiąją koaliciją pasiryžę formuoti rinkimus laimėję konservatoriai.

Nors pažadų šios partijos rinkimų laikotarpiu žarstė mažiau nei kai kurie politiniai oponentai, mažesnių mokesčių ir didesnių išmokų idėjos neaplenkė ir šių partijų rinkimų programų bei politikų kalbų.

LRT.lt domisi, kaip gyvensime ateinančius 4 metus ir kokia bus partijų socialinė bei ekonominė politika.

TS-LKD: vietoj našlių pensijos siūlo vienišų žmonių išmoką

Konservatoriai apie galimus mokestinius pakeitimus beveik nekalba, tačiau rinkimų programoje pabrėžiama, kad bus siekiama horizontalus apmokestinimo teisingumo. Vadinasi, partija sieks naikinti vadinamąjį gyvulių ūkį, kai asmenys, dirbantys ne pagal darbo sutartį, moka mažesnius mokesčius.

Didelių permainų pensijų sistemoje tikėtis nereikėtų. Konservatoriai žada didesnį pensijų sistemos skaidrumą ir stipresnį ryšį tarp žmogaus mokamų įmokų ir vėliau gaunamų išmokų. Pasisakoma už antrosios pensijų pakopos sistemos efektyvumą, pastovumą, skaidrumą.

Vietoj našlių pensijos konservatoriai siūlo įvesti vienišų žmonių pensiją, kuri siektų 42 eurus (našlių pensija šiuo metu siekia 26 eurus).

Konservatoriai žada įkurti ir 10 mlrd. eurų apimties Lietuvos strateginių investicijų fondą (LSIF), kuris bus skirtas viešojo ir privačiojo sektorių finansiniams ištekliams telkti, investicijoms į valstybės išskirtas prioritetines sritis vykdyti, paskoloms smulkiajam ir vidutiniam verslui teikti. Lėšos fondui būtų skirtos iš valstybės biudžeto bei investicinių bankų.

Žadama išskirti 10 ekonominių centrų, kuriems valstybė teiktų paramą. Kol kas minimi 5 miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys.

Pažymima, kad bus gerinamos sąlygos smulkiajam verslui, nauji verslai galės gauti pradedančiojo verslo krepšelį, kuris leis per pirmus metus gauti valstybės lėšomis finansuojamą teisinę pagalbą, buhalterijos ir kitas paslaugas.

Socialinėje srityje siūloma tėvams leisti vieną kartą per mėnesį dirbti nuotoliniu būdu, senjorams sukurti vadinamuosius tobulėjimo kuponus, kuriuos būtų galima panaudoti kvalifikacijai kelti.

Liberalų sąjūdis: siūlo mažinti mokesčius, didinti NPD

13 vietų Seime turėsiantis Liberalų sąjūdis žada per ketverius metus iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje nuo gaunamo darbo užmokesčio moka 20 proc. (arba 32 proc., kai viršija 84 vidutinius darbo užmokesčius (2021 m. – 60 VDU)) gyventojų pajamų mokestį.

Tiesa, tokia idėja būtų itin brangi valstybei. Finansų ministras Vilius Šapoka dar vasarą yra teigęs (kai prezidentas siūlė laikinai sumažinti GPM iki 15 proc.), kad tai valstybei per metus galėtų kainuoti apie 700 mln. eurų.

Tarp liberalų siūlymų – iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams, o PVM statybų sektoriuje – 9 proc.

Liberalas Simonas Gentvilas LRT.lt taip pat sakė, kad bus svarstoma mažinti bendrą PVM tarifą, kuris šiuo metu siekia 21 proc. Iki kokios sumos, šiuo metu nėra žinoma, tačiau, S. Gentvilo teigimu, galbūt būtų galima grįžti prie kadaise buvusio 18 proc. tarifo.

Liberalų sąjūdis taip pat pažadėjo, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus lygus minimaliam mėnesiniam atlygiui (MMA). Darbo netekusiems asmenims, kurie imsis individualios veiklos ar įsteigs bendrovę, šešis mėnesius bus skirta po 500 eurų. Partija taip pat siūlo neapmokestinti reinvestuojamo pelno.

Dėmesys skiriamas ir pensijoms. Norima, kad mažiausios pensijos šalyje siektų nuo 540 eurų, o atlyginimai – nuo 1 300 eurų (nėra pažymima, ar iki, ar atskaičius mokesčius). Taip pat bus siekiama, kad daugiau nei 100 darbuotojų turinčios valstybės įmonės būtų kotiruojamos biržoje ir iki 30 proc. įmonių akcijų būtų valdomos privačių investuotojų.

S. Gentvilas taip pat minėjo, kad partija svarstys galimybę peržiūrėti automobilių registravimo mokestį, tačiau tai nereiškia, kad jo bus visai atsisakyta. Jis gali būti sukonstruotas taip, kad būtų apmokestinama reali automobilio tarša. „Dabar šitas mokestis užrakina skurdžius gyventojus su taršiais automobiliais. Jis yra ydingai suformuotas. Todėl šitas mokestis turi būti peržiūrėtas“, – teigė politikas.

Laisvės partija: mažesnis GPM ir jokių naujų mokesčių per ketverius metus

Laisvės partija, Seime turėsianti 11 vietų, taip pat siūlo GPM tarifą mažinti iki 15 proc.

Partija žada ir daugiau pakeitimų, pavyzdžiui, įvesti vadinamąsias lubas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms. Norima, kad pensijų sistema būtų orientuota į kaupimą, o nepakankamai sukaupusiems asmenims iš surenkamų mokesčių būtų suformuotas solidarumo fondas. Taip pat kalbama, kad partija sieks, jog lengvatos kaupiantiems trečiojoje pensijų pakopoje išliktų.

Suklusti turėtų ir įvairių pašalpų ar išmokų gavėjai. Partija sieks eliminuoti neteisingas socialinės paramos formas, tokias kaip pensijų skyrimą našliams, vaiko pinigus, darbo paieškos pašalpas, subsidijas komunalinėms išlaidoms.

Didesnis dėmesys bus skirtas ir užsienyje gyvenantiems, tačiau Lietuvoje besigydantiems lietuviams. Pažymima, kad ilgą laiką užsienio valstybėse dirbę ir ten mokesčius mokėję Lietuvos piliečiai neretai nemokamai naudojasi Lietuvos sveikatos paslaugomis vos grįžę ir registravęsi kaip bedarbiai, o tai nėra teisinga, todėl bus siekiama keisti sistemą.

Programoje taip pat siūloma uždaryti Užimtumo tarnybą, o įdarbinimo paslaugas pirkti iš privačių tiekėjų, reinvestuojamam pelnui taikyti 0 proc. pelno mokestį, o taikomą pelno mokesčio tarifą po truputį mažinti.

Partija taip pat pasižada per 4 metus neįvesti jokių naujų mokesčių. „Kelti mokesčių mes nenorime. Galbūt tik susijusius su tarša. Geriau, kad dirbantieji būtų apmokestinti mažiau, o teršėjai labiau“, – LRT.lt teigė partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Naujų metų su naujais mokesčiais nepradėsime

Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė LRT.lt teigė, kad pirmas darbas, kuris lauks išrinkto Seimo, – patvirtinti kitų metų biudžetą. Tai gali būti nelengva užduotis, mat partija turi pastabų dėl ekonomikos DNR plano.

„Suprantame, kad laiko nėra daug, bet norėtume, jog atsispindėtų nauji prioritetai. Pavyzdžiui, kad ateities DNR planas duotų grąžos, o investicijos plane būtų ne šiaip išleistos. Jos turi generuoti grąžą. Tarp prioritetų turi būti ir daugiau investicijų į žinias, tyrimus, skaitmenizaciją, mažiau investicijų į pravalgymą“, – LRT.lt sakė A. Armonaitė.

Jos teigimu, karpyti išlaidų kol kas neketinama. „Tai yra labai jautru ir žmonių lūkesčiai jau suformuoti. Todėl šiame biudžete tų lūkesčių nežadame sugriauti. (...) Tikėtina, kad nesiūlysime ir GPM mažinti iki 15 proc. Apskritai mažai tikėtina, kad šiame biudžete bus kokių nors mokestinių pakeitimų“, – pridūrė politikė.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė žurnalistams pirmadienį teigė, kad nauji mokesčiai kitų metų biudžete tikrai nebus planuojami, bus peržiūrėti tik pinigai, skirti DNR planui.

„Tai, kaip galėtų keistis mokesčių politika, tikrai nėra šios dienos, šio mėnesio ar šių metų klausimas. Ateinančių metų biudžetas yra labai svarbus dokumentas, nes jį reikės patvirtinti. Pagrindiniai klausimai kyla ne dėl išlaidų, vaiko pinigų, pensijų ir kitų planuotų išlaidų, o dėl DNR plano. Ambicija yra padaryti investicijas, kurios turės ilgalaikių pasekmių, todėl turėsime įvertinti, ar dabartinės investicijos tikrai gali būti jau dabar suplanuotos ateinančių metų biudžete, ar vis dėlto turėtume sulaukti susitarimo dėl Europos gaivinimo fondo ir tada skaidriai patikslinti kitų metų biudžetą jau kitais metais“, – sakė I. Šimonytė.

LRT.lt kalbintas Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas S. Gentvilas teigė, kad partija siūlys keisti mokesčius, tačiau tik vieną kartą per 4 metus.

„Mokesčiai neturi keistis kas metus. Jeigu kas nors bus keičiama, bus keičiama vieną kartą per kadenciją. (...) Manau, dabar daryti tokių dalykų spontaniškai (keisti mokesčius – LRT) negalima. Padaryti per dvi savaites tokius pakeitimus mes tikrai nespėsime“, – LRT.lt teigė jis.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad liberalai Seime sieks mokesčių stabilumo.

„Mums svarbus mokestinės bazės stabilumas. Per ketverius metus šioje srityje matėme tikrai daug chaoso. Todėl atėjo laikas sprendimams, kurie orientuoti į ekonomikos augimą. Esame „už“ mokesčių sistemos peržiūrėjimą ir mūsų tikslas yra atsisakyti nereikalingų mokesčių, galbūt mažinti dalį tų, kurie paliktų daugiau pinigų žmonių kišenėse“, – žurnalistams pirmadienį teigė partijos lyderė.

Lazutka: mažai tikėtina, kad išlaidos bus karpomos

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad, nepaisant to, jog ekonominei dešinei atstovaujančios partijos atėjo į valdžią, tai nereiškia, kad jos puls mažinti išlaidų arba karpyti pensijų, o didžioji dalis sprendimų esą priklausys ir nuo ekonominės situacijos.

Tikėtina, kad socialinės apsaugos srities jie neplės, tačiau nemanau, jog ims karpyti išlaidas. Visų pirma todėl, kad Lietuvoje nelabai yra ką karpyti.

„Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos ir finansų, o dabar pasakyti, kokia bus ekonominė ateitis, yra labai sunku. (...) Reikia pažymėti, kad išrinktos liberalios partijos kalba, jog reikia mažiau valstybės kišimosi, mažesnių mokesčių, nežada didesnių išlaidų ir kalba apie geresnį lėšų panaudojimą. Todėl tikėtina, kad socialinės apsaugos srities jie neplės, tačiau nemanau, jog ims karpyti išlaidas. Visų pirma todėl, kad Lietuvoje nelabai yra ką karpyti“, – LRT.lt sakė R. Lazutka.

Jis sutinka, kad tam tikrų mažų išlaidų apkarpymų gali būti. Pavyzdžiui, Laisvės partija siūlo naikinti subsidijas komunalinėms išlaidoms, tačiau, anot ekonomisto, augant pajamoms, esminių pokyčių tai neturės nei žmonėms, nei valstybei.

R. Lazutka netiki, kad Laisvės partija galėtų inicijuoti ir vadinamųjų vaiko pinigų atsisakymą, mat tai, kas yra partijos programoje, sudėtinga įgyvendinti Seime: „Tai galėtų įvykti nebent ne dėl ideologinių motyvų, o dėl krizės. Pavyzdžiui, kaip buvo A. Kubiliaus Vyriausybėje, kai buvo atsisakyta vaiko pinigų dėl finansų stygiaus šalies biudžete. Gali būti bandymas vaiko pinigus skirstyti pagal pajamas, tačiau tai padaryti nebūtų lengva. Reikėtų tikrinti šeimų pajamas, ar jos deklaruotos teisingai. Šeimų pajamos kinta, yra apie milijonas tėvų, techniškai tai būtų sudėtinga padaryti.“

Vis dėlto profesorius pažymėjo, kad jei ekonomikos krizė būtų labai gili, skolinimasis labai brangus, o mokesčių į biudžetą būtų surenkama daug mažiau, tuomet Seimas galėtų griebtis bet ko.

„Tačiau, remiantis dabartinėmis prognozėmis, jokių revoliucinių pakeitimų nebus. Nors gali būti, kad mažesnės liberalų partijos šokinės, norėdamos įtikti savo rinkėjams, o konservatoriai juos prilaikys, kadangi ekonomine prasme pas juos tikrai ne visi liberalūs“, – aiškino R. Lazutka.

Lūkesčiai būsimiems valdantiesiems yra labai aukšti

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad lūkesčiai būsimai valdančiajai koalicijai yra dideli, tačiau labiausiai ekonomikos srityje tikimasi ne revoliucijos, o evoliucijos.

„Lūkesčių kartelė iškelta labai aukštai, todėl gali būti nusivylimo, priešingai negu buvo prieš ketverius metus, rinkimus laimėjus „valstiečiams“. (...) Tikimasi, kad bus draugiškas požiūris į verslą, didesnis dėmesys inovacijoms ir investicijoms. Tikimasi, kad ES lėšos bus panaudotos efektyviai ir skaidriai. Taip pat tikimasi atviro bendravimo su įvairiais partneriais, be kita ko, norima ir mokesčių bei išmokų sistemos skaidrinimo, neapgalvotų populistinių sprendimų minimizavimo“, – sakė ekonomistas.

Nors liberalai kalba apie mokesčių mažinimą, Ž. Maurico teigimu, apie tai šnekėti dar anksti. „Takoskyra šiais klausimais tarp koalicijos partnerių yra tikrai didelė. Liberalai turi vieną įsivaizdavimą, o konservatoriai – kitą“, – sakė Ž. Mauricas.

Vis dėlto, ekonomisto nuomone, liberalų siūlymai iki 15 proc. mažinti GPM nėra neįgyvendinami, būtent tokiu keliu ir turėtų eiti naujasis Seimas: „Manau, tokia vizija būtų gera. Tyrimai rodo, kad kapitalo ir darbo jėgos mokesčiai yra nedraugiški ekonomikai. Draugiški yra vartojimo, turto ir ekologiniai mokesčiai. Todėl tokia kryptimi turėtų žengti ir Lietuva“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Jis pritartų ir Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos siūlymui reinvestuojamam pelnui taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą. Tokia sistema, anot jo, jau egzistuoja Latvijoje ir Estijoje.

Ideologinė takoskyra gali pakišti koją

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Gintaras Šumskas atkreipia dėmesį, kad abiejų liberalių partijų, tiek Laisvės partijos, tiek ir Liberalų sąjūdžio programose išskirti mokestiniai aspektai sutampa.

„Tuo metu konservatorių rinkiminė programa yra labai konceptuali. Kalbama apie dideles idėjas, kas buvo, ką reikės daryti. Tačiau įdomu, kad pas juos nėra nei karto užsiminta apie pajamų, pelno mokestį. Tai galbūt rodo, jog konservatoriai bus linkę į kompromisą“, – mano mokslininkas.

Kita vertus, G. Šumskus atkreipia dėmesį, kad po apsilankymo pas prezidentą Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog partijos rinkiminė programa jokiu būdu neprieštarauja prezidentūros politinei krypčiai, o tai kelia klausima, kokiu keliu, liberaliu ar konservatyviu, pasuks partija.

„Todėl čia gali būti trinčių, ar įgyvendinus verslui palankesnes lengvatas, bus surinkta mokestinė bazė, kad būtų įgyvendinama įsivaizduojama gerovės valstybės programa“, – atkreipia dėmesį G. Šumskus.