Verslas

2020.11.13 05:30

Odontologų darbas COVID-19 akivaizdoje: dėl išaugusių išlaidų klientai susiduria su papildomais mokesčiais

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.11.13 05:30

Šeštadienį prasidėjus visuotiniam karantinui, riboti odontologinių paslaugų kol kas nežadama. Vis dėlto, dalis klinikų atstovų teigia patys pastebintys, kad nors dėl blogėjančios padėties pacientų srautas traukiasi, greitai patekti į kliniką nėra paprasta, o ir už reikalingas saugumo priemones jau tenka mokėti daugiau.

Paklausta apie odontologijos paslaugų įkainius per pandemiją, odontologijos klinikos „Denticija“ vyr. gydytoja odontologė Irma Šlivinskienė tikina, jog šioje klinikoje jie nepasikeitė, tačiau pacientams tenka sumokėti papildomus 9 eurus už apsaugos priemones, kurias tam tikros procedūros metu sunaudoja odontologas.

„Už respiratorių, neperšlampamą chalatą, kepurėlę, pirštines ir pan. pacientas sumoka 9 eurus. Tačiau yra nemažai dalykų, kurie mums kainuoja papildomai, – pacientas šių išlaidų nemato. Pavyzdžiui, odontologų dėvimas medvilninis rūbas turi būti kasdien vežamas į valyklą ir virinamas 90 laipsnių temperatūroje. Dėl to visiems darbuotojams reikėjo nupirkti labai daug naujų pižamų, atsirado valyklos išlaidos, taip pat utilizuojamos atliekos, jų kaštai išaugo dešimt kartų, rankų dezinfekcija – atsirado daug papildomų išlaidų“, – paaiškino I. Šlivinskienė.

Vis dėlto, Statistikos departamento skaičiavimu, nuo karantino pradžios labiausiai brango odontologijos paslaugos – jų įkainiai išaugo 12 proc.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kiek anksčiau LRT.lt sakė manantis, kad, pakeldami įkainius dėl išaugusių kaštų apsaugos priemonėms, odontologai galėjo ir kiek papiktnaudžiauti.

„Sąnaudos buvo padidėjusios dėl apsaugos priemonių. Klausimas, ar sąžiningai pridėjo ir kiek „užsimetė“ dar prie to, kiek realiai jiems kainuoja. Kas lankėsi pas odontologus, turbūt matė, kad atsirado papildomos 5–15 eurų išlaidos. Jeigu, tarkime, burnos higienos kaina yra 40–50 eurų, tai 10 eurų yra 20 proc. kainos augimas. [...] Žinoma, nepagautas – ne vagis, bet, manau, bet kuris žmogus turi įtarimą, kiek čia sąžiningai „užsimetama“. [...]

Vėlgi, panašu, kad klientų per karantiną sumažėjo, paskui jie sugrįžo, todėl čia atsiranda ir paklausos veiksnys, nes kainos mažėja tada, kai mažėja paklausa“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Vertindama pasisakymus, esą dalis odontologų pakėlė įkainius pasinaudodami koronaviruso padėtimi, I. Šlivinskienė tik pakartojo, jog vienintelis atsiradęs kainų pokytis – papildomi 9 eurai už saugumo priemones.

„Mes įsipareigojome draudimo įmonei ir todėl negalime savavališkai keisti kainų – jos liko tokios pačios, kokios ir buvo prieš karantiną. Kitos klinikos, kiek žinau, taip pat taiko tik papildomą COVID-19 aprangos paketą ir kainodaros nekeitė, bet, žinoma, sunku už visus komentuoti“, – pažymėjo ji.

Visos priemonės yra keičiamos po kiekvieno paciento ir šios išlaidos, deja, yra per didelės, kad klientai nebūtų apmokestinti.

Mokestis už apsaugos priemones siekia 5–15 eurų

LRT.lt kalbintas klinikos „Pro implant“ vadybininkas Martynas Počebutas taip pat tikina, jog išlaidos už darbui reikalingas apsaugos priemones nuo karantino pradžios išaugo kelis kartus.

„Pandemijos įkarštyje atsirado daug gerokai prastesnės kokybės produktų, o kainos pakilo kelis kartus ir iki šiol jos liko stipriai aukštesnės. Žinoma, ir tų priemonių sunaudojama gerokai daugiau, nes prisidėjo šiuo metu esami saugumo reikalavimai“, – pasakojo jis.

Vertindamas tai, jog nuo pavasario, Statistikos departamento duomenimis, odontologijos paslaugos brango labiausiai, M. Počebutas tai taip pat aiškina išaugusiais kaštais apsaugos priemonėms.

Klinikos „Skraidenta“ direktorė Inga Skirmantienė sutinka su kolegomis ir teigia, kad papildomos apsaugos priemonės kainuoja išties nemažai.

„Jos keičiamos po kiekvieno paciento, siekiant apsaugoti kitą, paskui ateinantįjį. Klinika investavo i UV lempų pirkimą oro dezinfekcijos tikslais, termovizorių, matuojantį kiekvieno įeinančio paciento temperatūrą, kaukės dėvėjimą“, – vardijo pašnekovė.

I. Skirmantienė taip pat tvirtina, jog odontologijos paslaugų kainos per karantiną nesikeitė, tačiau atsirado 5–15 eurų mokestis už apsaugos priemonių naudojimą.

„Visos priemonės yra keičiamos po kiekvieno paciento. Šios išlaidos, deja, yra per didelės, kad klientai nebūtų apmokestinti. Jei procedūra konsultacinė, negeneruojanti aerozolių, pakanka ir 5 eurų, kitais atvejais – daugiau, jau nekalbant apie 5 lygio apsaugas, kur vien tik vieno kombinezono kaina siekia 20 eurų. Reikia nepamiršti, kad su pacientu būna ir gydytojas, ir asistentė, tad viskas dvigubinasi“, – atkreipė dėmesį klinikos direktorė.

Pašnekovė tikina, kad artimiausiu metu kelti paslaugų įkainių neplanuojama, tačiau priemokos už apsaugos priemones tikrai išliks.

M. Počebutas taip pat mano, kad trumpuoju periodu odontologinių paslaugų kainos kilti neturėtų, nebent pandemijos valdymas pareikalautų nenumatytų papildomų ženklių išlaidų šiam sektoriui veikti. Vis dėlto, anot jo, apskritai odontologijos paslaugos brangs tol, kol priartės prie Vakarų šalių kainų lygio.

„Lietuvos odontologai dirba su tokia pačia modernia įranga ir aukštos kokybės odontologinėmis medžiagomis, kaip ir kolegos Vakaruose, nenusileidžia ir savo kompetencija, tačiau Lietuvoje gydymo kainos yra daug žemesnės. Tai rodė ir iki pandemijos augę užsienio pacientų srautai“, – pažymėjo pašnekovas.

Didesni srautai užgulė registratūros darbuotojus

Vertindami savo darbą per pandemiją, LRT.lt kalbinti odontologijos klinikų atstovai neslėpė, jog tenka susidurti su nemažai iššūkių.

„Iš pradžių mūsų veikla buvo išvis sustabdyta, todėl buvo daug nežinomybės ir panikos dėl ateities. Vėliau pradėjome dirbti laikydamiesi reikalavimų ir rekomendacijų: tarpai tarp pacientų vizitų, vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos, papildomos apsaugos priemonės darbuotojams, administracijos apsauga, organinio stiklo pertvaros – atsirado daug papildomų dalykų“, – vardijo M. Počebutas.

Klinikos „Denticija“ atstovė taip pat pasakojo apie kur kas griežtesnius darbo protokolus, kurie atsirado nuo pavasarį prasidėjusio karantino: „Infekcijos kontrolė, srautų valdymas, kabinetų priežiūra, turime daug reikalavimų aprangai.“

I. Skirmantienė pabrėžė išaugusią dezinfekcijos, apsaugos priemonių naudojimo ir klientų srautų reguliavimo svarbą darbo metu.

„Ypač daug darbo prisidėjo registratūros darbuotojams – kiekvienas pacientas apklausiamas telefonu prieš vizitą ir jau atvykęs į kliniką. Pacientams el. paštu siunčiama informacija, kaip vizito metu elgtis klinikoje ir pan.“, – komentavo I. Skirmantienė.

Pirmojo karantino metu negalėjo veikti iki gegužės 19 dienos

Kovo 16-ąją paskelbus pirmąjį karantiną, odontologų paslaugos, kaip ir dalis kitų, buvo apribotos – leista tęsti veiklą tik gegužės 19-ąją. Po to, kai odontologai ir vėl galėjo teikti paslaugas, I. Šlivinskienė ir M. Počebutas teigė pastebėję, jog nemaža dalis pacientų suskubo pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis.

„Atsirado daugiau žmonių, kurie anksčiau nesilankydavo, tačiau galiausiai ėmė savimi rūpintis. Kadangi per karantiną negalėjo gauti pagalbos, po jo pacientai buvo labiau linkę gydytis.

Iš pradžių manėme, jog tokį žmonių srautą lėmė tai, kad gyventojai per karantiną negalėjo gauti reikiamų paslaugų. Galvojome, jog pasidarysime darbus ir tas srautas vėl sustos, bet iki šiol ateinančių žmonių skaičius, o ir gydytojų užimtumas išliko didelis“, – tikino I. Šlivinskienė.

„Pandemijos pradžioje buvo juntama žmonių baimė atvykti, jie vengė, jų manymu, nebūtinų procedūrų. Kiek vėliau reakcija tapo priešinga: žmonės skubėjo patekti pas odontologus, kad spėtų viską susitvarkyti iki antros viruso bangos“, – antrino M. Počebutas.

Vieni atsisako vykti vien suskaudus gerklę, kiti lekia vos ne tiesiai iš lėktuvo

Nors vasarą susirgimų koronavirusu buvo mažiau ir situacija kiek stabilizavosi, dabartinė padėtis ir žaibiškai plintantis virusas vėl kelia didelę nežinomybę, neslėpė M. Počebutas.

„Nežinia, kas čia bus, nes augimas yra labai didelis. Jaučiame, kad atėjo antra banga, kai skambina pacientai ir pasako, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju, todėl dalis jų jau dabar atkrenta. Panašu, kad artėja pikas ir tai juntama. [...] Kadangi dabar skaičiai vėl auga, matyti, kad gyventojai vėl ima baimintis ir po truputį odontologinių paslaugų atsisako“, – teigė M. Počebutas.

Matyti, kad gyventojai vėl ima baimintis ir po truputį odontologinių paslaugų atsisako.

I. Šlivinskienė taip pat neslepia, kad pastaruoju metu pacientai gerokai išsigando ir dažnas kreipėsi į kliniką teiraudamasis, ar ši dar nėra uždaroma. Vis dėlto patys vizitų pacientai dar neatšaukia, tikino ji.

„Registratūra gauna daug sunerimusių pacientų skambučių, klausiama, ar neužsidarome. [...] Kiek ateina pacientas, vis paklausia, ar kito vizito bus galimybė jį priimti ir ar nebus, kad jis liks neišgydytas iki galo“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar dėl prastėjančios COVID-19 situacijos klientai rečiau renkasi planines procedūras, o galbūt atvirkščiai – skuba jas atlikti, kol bus paskelbtas griežtas karantinas, I. Skirmantienė sako, kad pacientų sprendimai – labai įvairūs.

Registratūra gauna daug sunerimusių pacientų skambučių.

„Vieni atideda vizitus, kiti skuba kuo greičiau viską susitvarkyti. Vieni sąmoningai mus informuoja ir atšaukia vizitus net esant nedideliam gerklės skausmui, kiti veržiasi atvykti vos išlipę iš lėktuvo, nepaisydami visų priklausančių karantino taisyklių“, – teigė ji.

Reaguodama į dalies gydytojų raginimus nepradėti ilgalaikio gydymo dėl koronaviruso padėties neapibrėžtumo ir tikimybės, jog, pavyzdžiui, odontologijos paslaugos gali būti laikinai ribojamos, I. Šlivinskienė teigia pacientų nuo gydymo neatkalbinėjanti, nebent matoma, kad tai jam galėtų sukelti skausmą ar uždegimą.

Vieni atideda vizitus, kiti labai skuba kuo greičiau viską susitvarkyti.

„Jeigu gydymas yra labai komplikuotas, tada bandoma įsivertinti, kokią galime turėti komplikaciją ir ar galėsime padėti žmogui, jeigu nedirbsime. Yra begalė dalykų, kai gydymas gali būti pradedamas, pavyzdžiui, vartojami vaistai, kurie gali būti (ant danties – LRT.lt) ilgesnį laiką ir pan.“, – paaiškina ji.

Neatmeta uždarymo galimybės

Nors kol kas uždaryti odontologijos klinikų Lietuvoje neplanuojama, reaguodama į žaibiškai plintantį koronavirusą, I. Skirmantienė tokio scenarijaus visiškai neatmeta.

„Jos (odontologinės paslaugos per karantiną – LRT.lt) nebus stabdomos“, – praėjusią savaitę vykusios spaudos konferencijos metu patikino sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga.

„Esame sąmoningi ir suprantame, kad esant kritinei situacijai gali tekti vėl karantinuotis. Tačiau pavasario karantino patirtis rodo, kad jo metu, deja, labiausiai nukentėjo pacientai. Labai tikimės, kad šįkart prieiga prie odontologinių paslaugų nebus visiškai uždaryta“, – kalbėjo I. Skirmantienė.

Esame sąmoningi ir suprantame, kad esant kritinei situacijai gali tekti vėl karantinuotis.

M. Počebutas taip pat neatmeta blogiausio scenarijaus – visiško uždarymo tikimybės.

„Neatmetame šio dalyko, be abejo. Mūsų padėtis dabartiniu periodu yra ypač sudėtinga vien dėl žmogiškųjų išteklių. Dabar kiekvienas darbuotojas, jei tik prasčiau pasijaučia, nebeateina į kliniką ir grįžta į darbą tik tada, kai jo tyrimo atsakymas yra neigiamas. Jau vien tai sunkina mūsų apsukas: atsiranda daug dėliojimo, kaip valdyti darbuotojus, kad žmonių srautai nesikryžiuotų. Ruošiamės visiems galimiems scenarijams, nes pamokų jau turėjome“, – sakė M. Počebutas.

Mūsų padėtis dabartiniu periodu yra ypač sudėtinga vien dėl žmogiškųjų išteklių.

Pasigenda komunikacijos iš valdžios

Stebėdama prastėjančią koronaviruso padėtį šalyje, I. Šlivinskienė taip pat neslepia nerimo, kurį, anot jos, lemia ir komunikacijos stoka iš Vyriausybės.

„Negalima sakyti, kad nejaučiame nerimo, – visi turbūt jį jaučiame, nes niekas nežino, kas laukia. Nėra labai aiškios komunikacijos iš Vyriausybės, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kas gali būti numatyta asmens sveikatos priežiūros įmonėms. [...] Galbūt aiškesnė komunikacija atneštų šiek tiek mažiau nerimo, nes faktas, kad nerimaujame dėl savo darbo ir pacientų gydymo“, – akcentavo ji.

Vis dėlto kol kas visiško odontologijos klinikų uždarymo I. Šlivinskienė nesvarsto, tačiau neatmeta papildomų suvaržymų galimybės.

„Tam yra pagrindas: nuo gegužės mėnesio, kai odontologams buvo ir vėl leista dirbti, klinikoje neturėjome nė vieno susirgusio personalo nario. Tai rodo, kad griežtas protokolo laikymasis yra efektyvus. [...] Žinoma, gali atsirasti papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, srauto mažinimui, komandos padalijimui, tai gali palėtinti darbą, bet visiškai jo nesustabdyti“, – komentavo I. Šlivinskienė.

Negalima sakyti, kad nejaučiame nerimo, – visi turbūt jį jaučiame, nes niekas nežino, kas laukia.

Pagalbos schemą per pirmąjį karantiną vadina gremėzdiška

Vis dėlto, jeigu tektų užsidaryti, I. Šlivinskienė sako, jog būtų tikimasi valstybės pagalbos: „Mūsų klinika turi tik baltas pajamas [...], todėl faktas, kad verslas, kuris moka mokesčius, nuomą, turi išlaikyti darbuotojus, tikisi, kad parama bus.“

I. Skirmantienė nuogąstauja, jog kelių mėnesių uždarymas bet kokiai įmonei reikštų milžiniškus nuostolius. Vis dėlto klinikos „Skraidenta“ direktorė sako suprantanti, kad valstybės resursai yra riboti, todėl nė nenumano, kaip jai reikėtų atlaikyti dar vieną uždarymą. „Ypač jautru, kai įmonėje dirba daug darbuotojų. Žinoma, tikėtumėmės pagalbos“, – teigė ji.

Prisimindamas karantino laikotarpį, M. Počebutas sako neigiamai vertinantis tuo metu buvusią pagalbos verslui sistemą.

„Labai nepatiko pati sistema, ji gana sunkiai ir gremėzdiškai veikė. Netgi turint apskaitos audito įmonę, kuri tvarko mūsų buhalteriją, vis tiek buvo daugybė kabliukų, neaiškumų, patikslinimų. Visos kompensacijos veikė gerokai pavėluotai – net iki šiol nesame kai kurių gavę ir nežinome, ar gausime. Tai buvo labai apsunkinta“, – pasakojo M. Počebutas.

Labai nepatiko pati sistema, ji gana sunkiai ir gremėzdiškai veikė.

Jeigu vėl būtų paskelbtas visuotinis karantinas, M. Počebuto manymu, valstybės parama verslui turėtų ir vėl atsirasti.

„Jeigu veikla yra stabdoma ir tai nepriklauso nei nuo darbdavio, nei nuo darbuotojų, tam tikra kompensacija iš valstybės turėtų būti“, – pažymėjo jis.

Dalis klinikų ėmė dirbti steriliau

Apibendrindamas koronaviruso situaciją šalyje, M. Počebutas sako manantis, kad esamą padėtį reikėjo valdyti anksčiau.

„Dabartinius skaičius reikėjo valdyti anksčiau, o ir padaryti tai buvo galima pigesnėmis priemonėmis. Kažkas turi už tai mokėti. Būtų neteisinga, jeigu už tai mokėtų privatus verslas, jis jau po pirmos bangos gavo labai stiprų smūgį“, – akcentavo odontologijos klinikos atstovas.

Kad ir kaip būtų, pandemijos akivaizdoje M. Počebutas sako įžvelgiantis ir teigiamų aspektų: „Kitos odontologijos klinikos, kurios į sterilumą ir apsaugą žiūrėjo pro pirštus, buvo priverstos susiimti, bijodamos patikrinimų ir užsikrėtimų.“

Populiariausi