Verslas

2020.10.27 16:48

Senas darbdavių pasiūlymas vėl dėmesio centre: už tą patį darbą jaunesniems nori mokėti mažesnę minimalią algą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.10.27 16:48

Antradienį Trišalei tarybai darbdaviai pateikė idėją – mokėti mažesnį minimalų atlyginimą (MMA) jaunimui nei vyresniems darbuotojams. Anot darbdavių, tai galėtų paskatinti dažniau priimti jaunimą ir tokiu būdu mažinti jaunimo nedarbą. Tačiau toks siūlymas sulaukė kritiškų pasisakymų – idėjos nepalaikė nei jaunimas, nei profesinės sąjungos, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vieni pasigedo konkretumo, kiti svarstė, ar tai nėra bandymas išvengti MMA didinimo, kurį neseniai priėmė Vyriausybė.

Pristatydamas pasiūlymą Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis iškart pabrėžė neteikiantis konkrečių dydžių, nes norima diskutuoti apie pačią idėją.

„Iš karto kreipiuosi į profesines sąjungas norėdamas pasakyti, kad nenoriu buldozeriuoti klausimo ar kalbėti apie dydžius. Norime kalbėti apie principą“, – akcentavo A. Romanovskis ir pabrėžė, kad tai nėra naujiena, nes tokią praktiką jau taiko kai kurios kitos valstybės.

LVK siūlo kreiptis į Lietuvos banką ir Užimtumo tarnybą, kad institucijos atliktų skaičiavimus.

Studentų atstovas: bandoma apeiti MMA didinimą

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas atkreipė dėmesį, kad toks pasiūlymas diskriminuotų pagal amžių bei sukeltų keblumų jaunimui.

„Kai eina kalba apie diferencijavimą pagal amžių, šiuo atveju apie jaunimą – 18–25 metų – mes suprantame, kad didžioji dalis jų yra studentai. Ką rodo duomenys, tai daugiau kaip 50 proc. pirmos pakopos, pabrėžiu, pirmos pakopos, studentų dirba“, – akcentavo E. Sarkanas.

Jo teigimu, Lietuvoje studentai vidutiniškai dirba 32 val. per savaitę, o, įskaitant ir tėvų paramą, studentų pajamos per mėnesį siekia apie 500 eurų, išlaidos – maždaug tiek pat.

„Jeigu pereitume prie MMA diferencijavimo, sudarytume sąlygas, kad studentai, norėdami gauti tokias pačias pajamas, turėtų dirbti ne 32 val., o 35, 38 ar 40 val.“, – kalbėjo E. Sarkanas.

Reaguodamas į A. Romanovskio užsienio šalių pavyzdžius, E. Sarkanas taip pat ragino atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus. Anot jo, Danijoje 20 val. dirbantis studentas gali gauti valstybės paramą, kurią jis praranda, jeigu dirba daugiau. Taip pat studentams gali būti skiriama ir kitokio pobūdžio parama.

„Turime diskutuoti apie kompleksinę struktūrą ir kompleksinius pokyčius. Susidaro toks įspūdis, kad darbdaviai nesugebėjo įtikinti profesinių sąjungų ir Vyriausybės, kad nereikia didinti MMA, todėl tai bandoma apeiti“, – kalbėjo E. Sarkanas.

Profesinės sąjungos reikalauja konkretaus pasiūlymo

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad tarybai vis dėlto turėtų būti teikiama konkreti idėja, nurodant, kokie algų dydžiai siūlomi, kaip siūloma diferencijuoti pagal amžių – kokio amžiaus žmogui kokia suma priklausytų.

Ji taip pat akcentavo, kad Lietuvoje MMA mokama už nekvalifikuotą darbą. I. Ruginienė pateikė pavyzdį – toks darbas gali būti gatvės šlavėjo, o to galima išmokti vos per valandą ar kelias.

„Kyla pagrįstas klausimas, ką jis veiks ketverius, penkerius ar dešimt metų, kai jau apsimokinęs kentės su mažesne alga. Ar pas jus yra vizija?“ – kalbėjo I. Ruginienė.

Jos teigimu, profesinės sąjungos jau ir anksčiau palaikė diferencijavimo idėją, tačiau, anot I. Ruginienės, tai derėtų daryti remiantis sektoriais, o ne darbuotojų amžiumi, regionu ar kt.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas taip pat ragino tokios idėjos net nesvarstyti.

„Mes iki to ateisime, kad bus diferencijacija pagal nešiojančius ūsus, – kreipėsi į A. Ramanovskį R. Ramanauskas. – Kolegos, neišradinėkime dviračio, kur jis seniausiai išrastas. Mes niekada nesutiksime su tokiomis keistenybėmis, nes tikrai baisu, jeigu bus įvesta diferencijacija pagal nešiojančius ūsus.“

Pasiūlymo nepalaikė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, kuri teigė, kad realus jaunimo nedarbas nėra toks didelis, nes, kaip rodo duomenys, dalis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje dėl darbo paieškos išmokos, kiti – dėl galimybės gauti nedarbo draudimo išmoką.

E. Radišauskienė ragino šio klausimo nebenagrinėti, nes derėtų koreguoti ir Darbo kodeksą.

„Priminsiu, Lietuvoje tik už nekvalifikuotą darbą mokama MMA. Dėl didesnių dydžių socialiniai partneriai gali tartis“, – kalbėjo E. Radišauskienė.

Vos pateiktas pasiūlymas sukėlė diskusijas

LRT.lt primena, kad pasiūlymą MMA diferencijuoti pagal amžių pateikė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas A. Romanovskis, kuris tvirtina, kad tai padėtų į darbo rinką įsilieti patirties neturinčiam jaunimui.

„Tai galėtų paskatinti jaunimo įdarbinimą, žmones ištrauktų iš šešėlio ir būtų teisingiau... Mes turime situaciją, kad jauni žmonės, mokiniai, studentai negali įsidarbinti. Jie nėra pageidaujami dėl to, kad daugeliu atveju priimami į praktiką, kur nemokamas jiems atlyginimas. Mes kalbame apie patirtį, ir amžius tiesiogiai susijęs su patirtimi darbo santykiuose, darbo rinkoje“, – LRT RADIJUI sakė A. Romanovskis.

Klausimo medžiagoje LVK atkreipė dėmesį, kad, nors paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje nepavyko pasiekti susitarimo dėl MMA didinimo, Vyriausybė apsvarstė ir pritarė nuo 2021 m. MMA didinti 35 eurais – iki 642 eurų popieriuje.

„Šis dydis nepriklauso nei nuo darbuotojo darbinės patirties, nei nuo jo kompetencijos. Dalis Europos šalių taiko praktiką diferencijuoti MMA pagal skirtingas amžiaus grupes (Jungtinė Karalystė, Airija, Nyderlandai ir kitos), nustatant, kad jaunimas iki 25 metų dėl darbo patirties stokos bei mokydamiesi bendrojo lavinimo ar aukštesnėse mokymo įstaigose gauna mažesnį MMA nei kiti darbuotojai“, – nurodoma tarybai pateiktame siūlyme.

LRT.lt pasiteiravus, ar toks siūlymas reiškia, kad jaunimui būtų mokama mažesnė nei šalyje nustatyta MMA, A. Romanovskis tvirtina, kad kol kas tai tėra pačios idėjos pasiūlymas. Anot jo, tokią praktiką taikančios šalys yra nusistačiusios įvairius kriterijus.

Kaip pavyzdį jis pateikė Olandiją, kur jaunimas nuo 15–16 metų gauna 60 proc. valstybėje nustatyto MMA ir šis procentas kasmet vis didėja. Jungtinėje Karalystėje, anot jo, kriterijus yra darbo stažas, todėl pirmaisiais metais darbuotojas uždirba mažiau.

A. Romanovskis pabrėžė, kad šiuo atveju, kalbant apie jaunimą, galvoje turimi ne 25 metų amžiaus darbuotojai, kaip dažna manoma, o labiau galvojama apie jaunimą nuo 15–16 iki 20 metų, kurio darbdaviai, anot A. Romanovskio, samdyti dažnai nėra linkę.

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokį pasiūlymą vadina „visiška nesąmone“.

„Pagrįstai kyla mums klausimas, kodėl ne pagal lytį ar kitus požymius. Mūsų manymu, galimybė diferencijavimo galėtų būti tiktai pagal sektorius, ką jau didžioji Vakarų Europos dalis jau seniai naudoja ir susitaria dėl minimalios algos pagal šakos kolektyvines sutartis, kai įvertinama yra sektoriaus padėtis. Ir neskirstant žmonių nei pagal amžių, nei pagal įsitikinimus ar lytį nustatoma viena arba kita minimali alga“, – teigė I. Ruginienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, tad patirtis pagal amžių, anot jos, neturėtų būti vertinama.

„Tai yra minimaliausias užmokestis, raudona linija, kur mažiau mokėt negalima, – tikino ji. – Mokama už darbą, bet ne už tavo kvalifikaciją ar patirtį. Jei jau tu įgyji patirties, įgyji kvalifikaciją, automatiškai minimalios algos tau mokėti jau negalima ir atlyginimas turėtų būti didesnis, plius dar gali eiti tam tikri priedai, kurie atliepia būtent tavo didesnę kvalifikaciją.“

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba darbdavių siūlymą jauniems darbuotojams mokėti mažiau taip pat vertina kaip diskriminacinį. Tarybos vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas LRT RADIJUI tvirtino, kad kalbant iš teisinės pusės, galimai būtų pažeistas ir darbo kodekso 26 straipsnis, kur yra nurodytas darbuotojų lyčių lygybės ir diskriminavimo kitais pagrindais principas.

LRT.lt primena, kad Trišalei tarybai paskutiniame, rugsėjo pabaigoje vykusiame posėdyje nepavyko sutarti dėl MMA didinimo. Profesinės sąjungos siūlė MMA didinti iki 663 eurų popieriuje. Darbdaviai laikėsi pozicijos, kad šį klausimą derėtų nukelti po rinkimų ar net į kitus metus.

Vis dėlto nepavykus sutarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė savo siūlymą – 642 eurai. Šis pasiūlymas Vyriausybėje buvo priimtas su išlyga – jeigu ekonominė situacija prastės, darbdaviai Trišalėje taryboje gruodį galės dar kartą kelti MMA didinimo klausimą.

Ateityje gali būti peržiūrėta MMA didinimo formulė

Posėdžio pradžioje taip pat buvo kelta idėja, kad derėtų peržiūrėti MMA apskaičiavimo formulę. Kaip argumentavo tokią idėją iškėlusi, šiuo metu tarybai pirmininkaujanti užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, tai leistų išvengti nesutarimų dėl MMA didinimo.

„Trišalė taryba rastų sutarimo taškus, ir kuomet formulė bus aiški ir gausime tik skaičius, manau, kad bus mažiau politizuojamas minimalios algos didinimas“, – tarybos posėdyje sakė R. Skyrienė.

Jos pastebėjimu, dažnai nesutarimai kyla dėl to, kad profesinės sąjungos MMA formulėje linkusios naudoti darbo užmokestį kartu su priedais, o Europos Sąjungos statistika gaunama, apskaičiuojant be priedų. Taip pat priedų į formulę neįtraukia ir kitos tarybos narės.

„Mes visą laiką nesutariame dėl tos pačios formulės – profesinės sąjungos reikalauja skaičiuoti su priedais, Europos statistiniai duomenys yra be priedų. Tai sakau, kad mes galėtume užfiksuoti formulę, kad nebūtų diskusijos“, – teigė R. Skyrienė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pritarė, kad apskaičiavimas būtų peržiūrimas, tačiau kėlė klausimą, ar tokiu atveju nenutiktų taip, kad į formulę tereikia įdėti skaičių. Vicmeministrės vertinimu, Trišalė taryba turėtų išlaikyti diskusijų platformos funkciją.

„Tą formulę tikslinti reikėtų, bent įdėti aiškius dalykus, ar tiesiog ją peržiūrėti būtų tikslinga. Tačiau Trišalė taryba yra ta platforma, kur ieškome sprendimų ir jei tik susitartume kad įrašome tik skaičiukus, tai tokiu atveju tiesiog yra matematinis skaičiavimas ir nelabai ten yra prasmės ginčytis trišalėje taryboje. (...) Nemanau, kad Trišalė taryba yra tik skaičiukų į formulę įrašytoja, kaip matematikos mokytoja. Tai diskusijų platforma ir socialiniai partneriai turėtų rasti sprendimą dėl MMA dydžio“, – kalbėjo viceministrė.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas tokiam siūlymui nepritarė: „Mes turime nusistovėjusią tvarką ir norime keisti, man keista. Labai ilgai dirbome dėl šio projekto ir dabar vėl norime kažką daryti.“

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.