Verslas

2020.10.26 09:44

Ekonomistai tikisi nuosaikios mokesčių politikos: reikia stabdyti arklius

Lukas Blekaitis, ELTA, Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė2020.10.26 09:44

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad naujiems valdantiesiems nereikėtų galvoti apie mokesčių didinimą. Jis priduria, kad nors būtų tikslinga peržiūrėti investicinius projektus, tačiau didelių pokyčių kitų metų biudžete neturėtų būti daroma.

„Situacija tokia, kad Lietuva dėl itin mažo ar net jokio ekonomikos susitraukimo neturi iš esmės biudžeto pajamų krizės, bet yra labai arti biudžeto išlaidų krizės. Pajamų pusėje žingsnių daryti nereikia, mokesčių kelti tikrai nereikia, yra šaukštai po pietų bet kuriuo atveju ir net kalbėti apie tai nėra prasmės.

Tuo tarpu išlaidų pusėje yra pakankamai nesudėtinga situaciją suvaldyti. Paprasčiausiai reikia stabdyti arklius ir neprisiimti papildomų įsipareigojimų, galbūt peržvelgti investicijų programą, klausiant savęs, ar tikrai verta tiek daug išleisti pinigų jau kitais metais, turint omeny, kad Lietuvos ekonomika nukentės santykinai nedaug“, – Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.

„ES Atsigavimo fondo lėšos turėtų būti labiau suvokiami kaip ekonomikos transformacijos, o transformacija greitai nevyksta“, – pabrėžė jis.

Biudžeto pokyčiams daug laiko nebus

Kalbėdamas apie galimus pokyčius kitų metų biudžeto projekte, ekonomistas teigė, kad dideliems pokyčiams laiko nebus daug.

„Manyčiau, kad esminių pokyčių nebus daroma ir galbūt neturėtų, nes taip reikėtų vengti įspūdžio susidarymo, kad žengiame kažkur link diržų veržimosi, kalbant apie išlaidas. Kalbama būtų tik apie išlaidų didinimo tempo lėtinimą. Reikės dar atsižvelgti į antrosios bangos poveikį, nes pats virusas jau nebedaro tokios grėsmės, lyginant su pavasariu. Dabar didesnę baimę kelia galimi ekonominiai suvaržymai“, – teigė Ž. Mauricas.

Anot jo, ekonominiai suvaržymai priklausys nuo to, ar Lietuva labiau rinksis Švedijos kelią, kurį, tikėtina, rinkis dauguma ES valstybių, ar pavasario kelią, tačiau švelnesnį jo formatą.

„Jei bus Švedijos kelias pasirinktas, tai to skatinimo daug nereikės ir dalis išlaidų galėtų būti didinama lėčiau kitais metais, ir tokiu būdu, tikėtina, išvengtume didelio deficito, kuriame išsiskirtume iš regiono kaip šalis, turinti vieną didžiausių deficitų“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Mačiulis: daugumos rinkėjų nuomone, gerovės valstybė – nebūtinai didinant mokesčius

Analitikas Nerijus Mačiulis sako, kad artimiausius ketverius metus mokesčių politika turėtų būti nuosaikesnė, be to, turėtų būti diskutuojama apie nepagrįstų lengvatų naikinimą ir perteklinius ribojimus.

„Visų pirma rinkėjų valia tai, kad suvokimas, kaip turėtų būti kuriama gerovės valstybė, pakrypo labiau link to, kad tai turėtų būti ne didesni mokesčiai, ne didesnis perskirstymas per biudžetą, bet kitais būdais pasiekiama gerovės valstybė“, – BNS pirmadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Anot jo, pastaraisiais metais buvo gana daug eksperimentinio mokesčių kėlimo, kai taikomi skirtingi tarifai atskiriems sektoriams, bei kitų mokestinę naštą didinusių sprendimų, kurie galbūt nebus greitai atšaukti, tačiau neturėtų ir būti didinami.

Pasak N. Mačiulio, mokesčių keitimo toną dabar turėtų užduoti bendros Europos tendencijos – apmokestinti taršą, anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.

„Turbūt bus diskutuojama ir apie nepagrįstų lengvatų naikinimą, apie kurias diskutuojama daug metų, bet jos niekaip neišnykta“, – kalbėjo jis.

N. Mačiulis pabrėžia, jog koalicijoje dalyvaujant ir liberalioms partijoms, pokyčių turėtų būti ir peržiūrint asmenines laisves bei kai kurias reguliavimo sritis.

„Mes dažnai lygiuojamės į gerovės valstybes Vakaruose, bet nesame linkę įteisinti tas laisves, kurias turi tų valstybių piliečiai jau nuo praėjusio amžiaus, kur įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, (...) Yra ir kitų sričių, kai, pavyzdžiui, Vakarų valstybėse yra dekriminalizuota ir legalizuota veikla, bet Lietuvoje už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė, tai labai retas pavyzdys Europos Sąjungoje, jeigu ne vienintelis“, – teigė ekonomistas.

Povilauskas: didesnių mokesčių pokyčių galima tikėtis 2022 metais

SEB banko ekonomistas tikisi, jog naujoji politikų bei technokratų Vyriausybė bus suburta pakankamai greitai bei sklandžiai. Tadas Povilauskas sako, jog didesnių mokesčių pokyčių galima tikėtis ne anksčiau kaip 2022 metais, tačiau liberalų norą mažinti kai kuriuos mokesčius, anot jo, gali pristabdyti konservatoriai.

Kitų metų biudžete, analitiko manymu, didelių pokyčių nebus, galbūt išskyrus Ateities ekonomikos DNR plano investicijų projektų peržiūrą, tačiau jis tikisi daugiau aiškumo, kaip ir kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Komentuodamas valstybės įmonių valdymą analitikas taip pat tikisi, jog čia didelių permainų neįvyks.

„Kadangi laikas spaudžia, dominuojanti ašis bus epidemiologinė situacija, tai ji vers pakankamai greitai suformuoti Vyriausybę, o kadangi tos trys partijos turi padariusios nemažus namų darbus ir turi pasiūlyti profesionalių ministrų, jų nereiks ilgai ieškoti, tai manau, kad šitas darbas bus pakankamai sklandus, ir tai yra geroji žinutė. Turėsime miksą tarp politikų ir technokratų, nes jų irgi reikia. Kad tie žmonės jau lapkričio mėnesį priiminėtų spendimus“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, trijų būsimos koalicijos partijų programos, kalbant apie ekonomiką, nėra identiškos – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis žadėjo sumažinti mokesčius ir neįvesti jokių naujų mokesčių, bet tuo pačiu gerinti viešąsias paslaugas, tuo metu Tėvynės Sąjungos programoje yra kalbama apie didesnį biudžeto perskirstymą ir galimą kai kurių mokesčių didinimą.

„Bet ši priešprieša neišlįs šiais metais, ji išlįs, kai bus diskutuojama apie 2022 m biudžetą – kitų metų antrąjį pusmetį, kai bus kalbama apie fundamentalius dalykus, ką keisti ir kaip keisti. Konservatoriai bus atsargesni ir, manau, pristabdys, nes vien mažindamas mokesčius tu biudžeto nepapildysi“ – kalbėjo T. Povilauskas.

Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, analitikas teigė manantis, kad nebus krypstama į mažesnį deficitą.

„Nauja Vyriausybė greičiausiai norės kažkam būti dosni, gal bus naujos paramos priemonės verslui, gyventojams, ir tas irgi didins biudžeto deficitą. Dar labai svarbus darbas – pasiruošti, kur panaudoti Europos skatinimo ir gaivinimo programos lėšas, nes Lietuva turi paruošti planą labai greitai“, – sakė SEB ekonomistas.

„Galimi pokyčiai žmonių kišenių per išmokas nepalies, nes I. Šimonytė yra pripažinusi, kad nei pensijos, nei vaiko pinigai nebus liečiami, minimali alga bus peržiūrima gruodį, tai daug dalykų bus palikti tie patys, o kur lengviausia mažinti, kur mažiausiai žmonės pastebi, tai, aišku, per ateities ekonomikos DNR planą“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, dabar valstybės ižde yra pakankamai daug skolintų pinigų, jų užteks antrai pandemijos bangai, ekonomikos skatinimui, tačiau svarbu „išlaikyti sveiką protą“: „Labai norisi, kad šioj Vyriausybėj būtų kuo daugiau to common sense, logikos, ir žmonėms bus aiškiau suprasti, kas ir kodėl priimama.“

T. Povilauskas skeptiškai vertina kai kuriuos liberalų ketinimus atlaisvinti verslą, nors neatmeta, kad jų tikrai bus.

„Taip, tų draudimų sumažės, bet viena, kai tu esi opozicijoje ir viską kritikuoji, o kas kita, kai tu turi spręsti problemas. Panaikindamas draudimą tu turi pasiūlyti priemones – tarkime, alkoholio prekybos laiko ribojimai, – kurios turėtų neutralizuoti tuos sprendimus. Manau, nebus taip lengva visus draudimus panaikinti, nes skiriasi koalicijos partnerių požiūriai“, – komentavo T. Povilauskas.

„Ko aš labai tikiuosi, tai skaitmenizavimo, paslaugų gerinimo, kaip bendrauti valstybės sektoriui su gyventojais, tai čia yra rezervas“, – pridūrė jis.

Analitikas, be kita ko, nemano, kad valstybės įmonių valdyme bus didelių pertvarkymų, kaip būdavo anksčiau, pasikeitus valdžiai.

„Mes nuėjome nemažą kelią per tuos kelerius metus įstodami į EBPO. Taip, per pastaruosius vienerius metus buvo nuklysta į tokį netiesų kelią su „lenkų“ pagalba, bet ta kryptis yra labai aiški, kaip renkama valdyba, stebėtojų taryba, vadovai, šioje vietoje nematau didesnės rizikos. Kur gali keistis – tie žmonės kurie atsirado valdybose per pastaruosius vienerius metus, tie greičiausiai ir išeis“, – BNS kalbėjo T. Povilauskas.