Verslas

2020.10.26 08:14

Verslo lūkesčiai po Seimo rinkimų: tikisi kalbėjimosi, investicijų į ateities sprendimus

atnaujinta 13.44
Lukas Blekaitis, Monika Grigutytė, ELTA, Vytautas Budzinauskas, BNS2020.10.26 08:14

Verslas iš būsimos centro dešinės koalicijos tikisi bendravimo ir drastiškų sprendimų vengimo, pirmiausia mokesčių srityje, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas. Andriaus Romanovskio teigimu, vienassvarbiausių naujos Vyriausybės darbų turėtų būti ekonominiai instrumentai, padėsiantys įveikti antrąją koronaviruso pandemijos bandą.

„Mes pirmiausiai tikimės priešrinkiminio pažado kalbėtis ir nedaryti drastiškų jokių veiksmų, ieškoti sutarimo ekonominiais klausimais, pirmiausiai kalbant apie mokesčius. Kiek mes bendravome su partijomis, kurios dabar potencialiai formuos koaliciją, tai jų pažadas ir matymas buvo labiau eiti į kalbėjimą ir sutarimą, nei kažkokius vienašališkus veiksmus“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Jis pripažino, kad vienas tokių klausimų yra minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, kuriam verslas nepritaria.

„Mano nuomone, MMA yra mokestis, o jei pandemijos metu staigiai pradedami kelti mokesčiai, tai nieko gero nežada. Žinoma, aš girdėjau Ingridos Šimonytės pareiškimus, kad MMA dydis bus keičiamas, tačiau senoji Vyriausybė buvo pažadėjusi gruodžio mėnesį įvertinti ekonominę situaciją ir vėl žiūrėti, koks tas MMA dydis galėtų būti“, – tvirtino A. Romanskis.

Dabartinės Vyriausybės sprendimu MMA nuo sausio turėtų augti 35 eurais iki 642 eurų (iki mokesčių), tačiau gruodį, paskelbtus naujausias Finansų ministerijos makroekonomines prognozes, jis būtų peržiūrimas.

„Kitas svarbus dalykas yra tas, kad mes turime antrąją pandemijos bangą, tačiau kol kas nėra jokių aiškių ekonominių instrumentų jos valdymui. Labai norisi matymo, kokios bus siūlomos ekonominės priemonės, jei visgi teks griežtinti veiklos sąlygas. Ar tos priemonės bus prieinamos, efektyvios, ar jos nebus vėl paremtos rizikos dalinimusi su verslu“, – teigė A. Romanovskis.

Pasak jo, pirmosios pandemijos bangos metu valstybė, nepaisant sustabdyto dalies verslo, reikalavo jį prisidėti prie paramos.

„Pavyzdžiui, valstybė dengė tik dalį prastovų, o 10 proc. vis tiek turėjo darbdavys prisidėti. Kalbant apie tam tikras paskolas, buvo prašoma užstatų. Valstybė norėjo, kad verslas tam tikrą riziką prisiimtų, jau nekalbant apie kai kuriuos reikalavimus ir barjerus paramai gauti, kurie pradiniame etape stabdė jos gavimo greitį“, – aiškino LVK prezidentas.

Pasak jo, nauja valdančioji koalicija taip pat turėtų peržiūrėti ir ateities ekonomikos DNR planą, kuris sulaukė nemažai kritikos dėl dalies projektų.

„Šioje vietoje, mūsų vertinimu, dabar mažiausiai reikia greičio, reikia skaičiavimų, kalbėjimosi, planuojamų investicijų peržiūros ir išgryninimo. Tai bus tam tikras iššūkis, nes daugeliui įstaigų ir institucijų ta parama jau yra pažadėta ir tai gali paskatinti nusivylimą, jei tie pinigai galiausiai nebus skirti“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Janulevičius: naujai Vyriausybei nebus lengva

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad rinkimai parodė visuomenės norą turėti kitokią valstybę. Vis dėlto, jo manymu, naujai suformuotai Vyriausybei nebus lengva.

„Rinkėjai parodė, kad nori truputį kitokios valstybės, kad jau subrendo turėti kitokią valstybę, kurioje svarbiau ne griežti nurodymai, sankcijos ir sprendimai be paaiškinimų, bet pagarba žmogui ir laisvei bei laisvos rinkos principams ir tų pačių pokyčių siekis. Akivaizdu, kad tampame Vakarų demokratine valstybe, išrinkome tris moteris, tai čia pirmoje eilėje parodymas, kad esame brandūs politiškai“, – Eltai teigė V. Janulevičius, pridurdamas, kad naujai Vyriausybei pradėti darbą pandemijos sąlygomis ebus lengva.

„Aišku, nebus lengva naujai Vyriausybei, nes pandemijos laikotarpis sudėtingas ir biudžeto skylė, kuri bus kitais metais, akivaizdu, kad ji bus. Verslas tikisi, kad bus investuojama ne tik į infrastruktūrą ar betoną, į kurį visą laiką įpratę investuoti, bet į klimatą, kuris ateityje leis grąžinti paskolas ir sukurti tikrą pridėtinę vertę, nes vien tik skolintais pinigais gerovės valstybės nesukursime, turime patys ją sukurti, Europa ilgai mūsų netoleruos už tai, kad nieko nedarysime ir leisime pinigus pravalgyti“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Anot jo, verslas tikisi, kad bus investuojama į pamatuotus ir didelę pridėtinę vertę kuriančius ateities sprendimus.

„Ta pati žiedinė ekonomika, žaliasis kursas, skaitmenizacija pramonės, kas leis atpiginti kaštus ir padidinti Lietuvos pramonės pajėgumus“, – sakė jis.

V. Janulevičius vylėsi, kad naujos valdančiosios koalicijos formavimas neužsitęs.

„Tikiuosi, kad tie, kas formuos naują Vyriausybę, formuos gerą valią, lankstumą ir koalicijos derybos neužsitęs, nes situacija su vis augančia pandemijos banga įneša daug sumaišties ir neaiškumų. Labai svarbu kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir suformuoti tai, kas bus ateityje“, – teigė LPK prezidentas.

„Kuo gerai moterys, tai, kad prieš dalindamos pyragą, jos supranta, kad jį reikia iškepti“, – pridūrė jis.

Genytė-Pikčienė: galime tikėtis daugiau racionalių sprendimų

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad vienas pirmųjų klausimų, kurių, tikėtina, imsis naujai išrinkta valdžia, bus kitų metų biudžetas. Ji pabrėžia, kad šiam klausimui spręsti nauja valdančioji dauguma turės labai nedaug laiko.

„Neišvengiamai karštas klausimas, kurį reikia spręsti, yra biudžetas. Bet laiko yra tikrai labai nedaug ir sprendimai, kurie bus priimti dabar, gali apspręsti labai daug kintamųjų mūsų ateityje (...). Iš tiesų laukia labai rimtas darbas. Tai supranta ir laimėjusios partijos lyderė (Ingrida Šimonytė – ELTA): ji ne kartą minėjo, kad būtent DNR planas, matyt, bus keičiamas, ir tie sprendimai, kurie yra labai svarbūs Lietuvai ilguoju laikotarpiu, turės būti priimti per pakankamai trumpą laiką“, – Eltai teigė ji.

Visgi ekonomistė pabrėžė, jog vargu ar naujai išrinkti parlamentarai suskubs keisti biudžeto eilutes, be to, abejoja, kad bus karpomas išlaidų augimas.

„Kad iš principo keis kitas biudžeto eilutes – tikriausiai taip nebus, nepaisant to, kad biudžeto išlaidos išties yra labai dosnios. (...) Naujai išrinktos partijos tikriausia nenorės užsitraukti nepalankų reputacinį šleifą priimdamos nepopuliarius sprendimus, tad kažkokių išlaidų augimo karpymo, matyt, nebus“, – teigė ji.

I. Pikčienė teigė, kad iš konservatyvių ir liberalių jėgų koalicijos galima tikėtis daugiau racionalių sprendimų.

„Tikėtis galime daugiau racionalių, pamatuotų sprendimų, kurie nėra vien populiarumu grįsti pažadai. Net ir trumpuoju laikotarpiu šios partijos, matyt, orientuosis į ekonomikos raumenų auginimą, kad ekonomika būtų konkurencinga ir įgali aptarnauti šiuos per krizę prisiimtus didesnius įsipareigojimus. Taip pat, matyt, bus atsisakyta neefektyvių išlaidų ir išmokų „į orą“, kurias pastaruoju metu stebėjome“, – kalbėjo ekonomistė.

Ji taip pat pridūrė, kad nauja valdančioji dauguma, tikėtina, taikliau panaudos jau turimas lėšas bei imsis spręsti itin opius švietimo ir sveikatos reformų klausimus.

„Taip pat (nauja valdančioji dauguma – ELTA), tikėtina, taikliau naudos turimas lėšas (...). Be to, matyt, galime tikėtis, kad pagaliau bus pasiekti skausmingesnių reformų klausimai ir dėl švietimo, ir dėl sveikatos apsaugos. Nes jei kalbėtume apie švietimą, santykinai nuo BVP Lietuva švietimui finansuoti išleidžia visai nemažas sumas, jos viršija ir ES vidurkį (...)“, – Eltai teigė ekonomistė.

„Tad finansavimo šiam sektoriui, panašu, tikrai pakanka, tiesiog jis naudojamas neefektyviai, netaikliai, ir dėl to mūsų švietimo sektoriaus rezultatai yra itin prasti, ir prastėja. (...) Atėjus šiai valdžiai yra tikrai daug vilčių, kad šios reformos pajudės ir duos pamatą tinkamiems rezultatams“, – pridūrė I. Pikčienė.

Skyrienė: iš naujos valdžios tikimės švietimo ir sveikatos sistemos reformų

Užsienio investuotojus vienijanti asociacija iš naujos valdžios tikisi reformų švietimo ir sveikatos apsaugos srityje. „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad nauja Vyriausybė pirmiausia turės susitvarkyti su viruso plitimu, išsaugoti ekonomiką ir galimybes augti kitais metais.

„Gerai, kad nereikės priminėti drastiškų sprendimų, nes ekonominis pakilimas sudarė galimybes turėti tam tikrų rezervų. Jų valdymo kadencijos metu teks kovoti su išaugusiu biudžeto deficitu jį drastiškai mažinant, reiškia, reikės atsisakyti kai kurių išlaidų, kurios galbūt būtinos“, – BNS sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, švietimas ir sveikatos apsauga – pagrindinės sritys, kuriose tikimasi pokyčių.

„Daugelį metų investuotojai pasisako apie tai, kad pirmoje vietoje yra švietimas ir kad reikia priimti sprendimus dėl švietimo reformos. (...) Kitas sektorius – sveikatos apsaugos, kuris ir dabar kankinamas viruso, nežinau, ar labai greitai reformuosis, nes sunku priimti sprendimus, kai tiek ligonių guli lovose ir kovoja su virusu“, – teigė R. Skyrienė.

Ji tikisi, jog investicijų pritraukimas išliks valdžios prioritetu, daugės gerai apmokamų darbo vietų.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.

„Achemos grupės“ atstovas linki naujai koalicijai pasimokyti iš praeities klaidų

vienos didžiausių šalies įmonių „Achemos grupės“ atstovas tikisi profesionalios ir atsakingos politikos bei linki naujajai valdžiai nekartoti per ankstesnes krizes darytų klaidų, o kartu – pasimokyti iš nueinančios valdžios suklydimų.

Pasak grupės valdybos pirmininko pavaduotojo Gintaro Balčiūno, per 2008-2009 metų krizę neišvengta prieštaringų sprendimų. Jis tikisi, kad į nauja valdžia neprimes krizės pasekmių labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams.

„Ne pirmą kartą jau krizių metu laimi Seimo rinkimus centro-dešinioji koalicija, tai pirmiausia norėtųsi jiems palinkėti pasimokyti ir nekartoti savo praeities klaidų, prisimenant 2008 metų naktines reformas ir panašiai, pasimokyti iš konkurentų klaidų, ypač šiemet, suvaldant COVID-19 epidemijos riziką ir dėl to iškylančiomis finansinėmis, socialinėmis, mokestinėmis ir visomis kitomis pasekmėmis“, – BNS pirmadienį sakė advokatas G. Balčiūnas.

„Achemos grupės“ atstovas kartu paragino vengti radikalių, staigių ir verslui prisitaikyti neleidžiančių sprendimų.

„Jeigu kalbame, tarkime, apie aplinkos apsaugą, mes esame abiem rankomis irgi už tai, tačiau pasižiūrėkime, kaip ta pati Europos Komisija elgiasi: yra patvirtinami perspektyviniai planai iki 2050 metų, numatomos lėšos ir einame kasdien prie to plano įgyvendinimo. Pas mus, deja, būdavo kartais sprendimai tokie gana populistiniai, tarkime, aplinkos apsaugos paketas, pasakoma: mes sugriežtinsime, mes nustatysime, kad tos taršos nebūtų, o jūs – vykdysite“, – sakė G. Balčiūnas.

Jis teigė norintis, kad valdžios darbai nesiskirtų nuo žodžių – pavyzdžiui, sakoma, jog epidemijos suvaldymui pasiruošta, tačiau realiai medikams trūksta paprasčiausių apsaugos priemonių.

„Norėčiau palinkėti protingo, profesionalaus ir atsakingo valstybės reikalų tvarkymo ir bandyti suderinti tuos skirtingus socialinių grupių, piliečių, verslo interesus“, – kalbėjo vienas koncerno vadovų.

G. Balčiūnas tikisi ir valstybės aiškumo, kada projektas yra ekonominis, o kada – politinis.

„ Jeigu kalbama apie ekonominius projektus, tada turėtų būti aiškūs paskaičiavimai, aiškios diskusijos ir su verslu ir su visais kitais suinteresuotais (asmenimis – BNS), ir pagrįstas verslo modelis, ar naujo projekto modelis, o ne būtų dangstomasi tiktai politiniais pareiškimais, kas neretai, deja, atsitinka“, – sakė G. Balčiūnas.

Jis tiesiogiai neįvardijo, ar kalba apie Klaipėdos suskystintųjų dujų (SGD) terminalą.

„Nenorėčiau šia proga minėti tų visų skaudulių, kurie yra susikaupę, tačiau, kaip minėjau, norėčiau profesionalaus valstybės reikalų tvarkymo, viešo administravimo“, – sakė jis.

Apie 10 proc. terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ akcijų turinčios „Achemos grupės“ valdoma „Achema“ yra didžiausia dujų vartotoja šalyje ir už terminalo išlaikymą moka dešimtis milijonus eurų, tačiau dėl šių bei kitų valdžios sprendimų ji bylinėjosi ar vis dar nebesibylinėja su valstybe.

Arlauskas: tikimės, kad bus mažiau popsuojama ir labiau palaikomi verslininkai

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas sako iš naujų valdančiųjų besitikįs didesnio verslininkų palaikymo.

„Ganėtinai netikėti rezultatai (rinkimų – ELTA), todėl kad buvo tiek išdalinta pinigų, pensijos, vaiko pinigai padidinti, išdalinti šiaip žmonėms ir ieškantiems darbo, bet nesuveikė. Šioje vietoje kyla įdomių pamąstymų, tai ko reikia žmonėms, ar dar daugiau pinigų iš valstybės, neuždirbtų paslaugų, ar tikrai žmonės supranta, kad reikia realių veiksmų, o ne tik kalėdinių saldainių dalinimo?“, – Eltai sakė D. Arlauskas.

„Dar neatsekėme, ar per mažai davė dovanėlių, ar visgi žmonės vertina, kad reikia ne dovanėlių, o realių veiksmų, kurie išjudins mūsų ekonomiką“, – pridūrė jis.

Iš naujos valdžios jis tikisi daugiau dialogo su verslu.

„Tikimės labai paprastų dalykų. Pirma, kad būtų mažiau popsuojama ir būtų labiau palaikomi verslininkai, kurie kuria darbo vietas ir padėti užkariauti naujas rinkas. Iki šiol neturime normalios ekonominės diplomatijos, normalios struktūros, kuri padėtų mūsų įmonėms pardavinėti užsienyje prekes. Šiai valdžiai iššūkis be galo didelis. Bet svarbiausias klausimas, ar bus tariamasi su verslu, ar bus galvojama, kaip su buvusia valdžia“, – teigė D. Arlauskas.

LDK prezidento teigimu, pandemijos akivaizdoje verslas norėtų ir suprantamesnių sprendimų.

„Grįšiu prie paskutinių dviejų „Žalgirio“ rungtynių, kai buvo 5 tūkst. žiūrovų. Man buvo nonsensas. Mažose, kur 10 vietų, baruose ribojamas laikas, o čia 5 tūkst. Akivaizdu, kad valdžia nenorėjo riboti, nes norėjo Kaune laimėti rinkimus, o jei nori laimėti rinkimus, tai visi metodai yra leistini.

Norime, kad būtų daugiau galvojama apie loginius sprendimus ir jie būtų verslui suprantami. Mes nematome, kad sudėtingų veiksmų reikėtų imtis, pakankamai viskas aišku ir žmonės tampa vis labiau atsakingi. Ko nenorime, tai labai nenuoseklių žingsnių“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Populiariausi