Verslas

2020.10.26 07:26

Ekspertai: prognozuoti pajamų nelygybę per krizę – beprasmiška

Erika Alonderytė, BNS2020.10.26 07:26

Valdžiai prognozuojant, kad šiemet pajamų nelygybė Lietuvoje turėtų būti rekordiškai žema, BNS kalbinti ekspertai sako, kad pandemijos akivaizdoje tokios prognozės yra nereikšmingos, be to, koronavirusas tik išryškino labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių problemas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šiemet pajamų nelygybė turėtų siekti 5,8 proc. – tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių skurdžiausiai.

Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad prognozuojant nelygybės mažėjimą, reikia daryti prielaidą, jog dalies žmonių pajamos krito, o kitų didėjo, tačiau kol nėra tikslių duomenų, spėlioti apie nelygybės mažėjimą beprasmiška. Be to, prognozes apsunkina ir neapibrėžta situacija dėl koronaviruso krizės.

„Kovą, kai prasidėjo karantinas, centrinis bankas skelbė, kad ekonomika Lietuvoje gali kristi nuo 3 iki 20 proc., birželį sakė, kad kris 8 proc., rugsėjį prognozuotas 1,5 proc. kritimas. Kas tris mėnesius prognozės smarkiai skiriasi. Dabar girdime – tikimasi, jog ekonomikos smukimo nebus. (...) Scenarijai, kurie buvo paskelbti kaip tikėtini, labai keičiasi, ir tai, kad dabar ministerija suskaičiavo žmonių pajamas ir jų nelygybę, tai neturi jokios reikšmės“, – BNS sakė R. Lazutka.

Pasak jo, siekiant sumažinti pajamų nelygybę, turėtų būti papildomi mokesčiai uždirbantiems daugiausiai, o mažiausiai uždirbančiųjų pajamas galėtų auginti pensijų, minimalios algos ar vaiko pinigų didinimas. Pasak R. Lazutkos, ligšiolinis šių išmokų didinimas nebuvo toks reikšmingas, jog smarkiai mažintų nelygybę.

„Aišku, gali būti, kad dalies daugiau uždirbančių, tarkime, savarankiškai dirbantys, šou verslo atstovai, tai gal jų pajamos ir sumažėjo, bet ne dėl politikos, o dėl to, kad žmonės neina į renginius ir jų tiesiog mažiau, tai nėra kažkokia sąmoninga pajamų nelygybės mažinimo politika“, – kalbėjo ekonomistas.

„Tuo metu Palangoje, girdime, dar niekada nebuvo tokio sėkmingo sezono kaip dabar. Verslininkų, kurie pasiturintys, jų pajamos dėl krizės nesumažėjo, o galbūt net išaugo, – pridūrė jis.

Pandemija išryškino silpniausiųjų problemas

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė taip pat pabrėžia, jog kol nėra realių skaičių, prognozuoti nereikėtų. Anot jos, realią situaciją dėl pajamų nelygybės bus galima matyti po dvejų metų.

„Tai yra tik prognozės, o jei pajamų nelygybė sumažėjo, tai gerai, bet kieno sąskaita ir kaip tai įvyko, tai svarbu žinoti“, – BNS sakė A. Adomavičienė.

Jos teigimu, pandemija paveikė silpniausius visuomenės narius ir išryškino jau buvusias problemas.

„Nepaisant to, kad verslas gana gerai atsigauna, bet pažeidžiamiausios grupės lieka socialinėje atskirtyje ir pandemija išryškino tas problemas, kurios egzistavo iki šiol. Per pandemiją pamatėme, kad yra daug žmonių, kurie gali likti visai be pajamų, tai buvo staiga sukurta darbo paieškos išmoka, nors visada žinojome, kad čia yra problema“, – sakė A. Adomavičienė.

Anot jos, šeimos, auginančios neįgalius vaikus, ir anksčiau gaudavo mažai paslaugų, o per karantiną jų visai neliko.

„Tiesiog dar labiau sujautrintos ir išryškintos problemos. Nebuvo juk ir taip, kad staiga mokiniai neturėjo kompiuterių – mokyklos visada žinojo, kokioje padėtyje gyvena šeimos, kad jos yra atskirtyje“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis šią savaitę sakė, jog pajamų nelygybė šiais metais turėtų būti rekordiškai žema: „Tai tikrai rekordiniai kritimai augančios ekonomikos kontekste“.

Anot jo, įprastai kuo labiau ekonomika auga, tuo labiau didėja ir santykinis skurdas bei nelygybė, nes vertę iš šio augimo susirenka turtingesnės gyventojų grupės.

Skaičiuojama, kad 2019 metų pajamų nelygybė Lietuvoje siekė 6,2 proc., 2015-2018 metais ji viršijo 7 proc., tuo metu žemiausias rodiklis buvo 2012 metais – 5,3 procento.

Populiariausi