Verslas

2020.10.24 14:27

Bijodami prarasti darbą ar dėl neišprusimo darbuotojai linkę kęsti psichologinį smurtą darbe: kaip jį atpažinti

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Radijo byla", LRT.lt2020.10.24 14:27

Psichologinį smurtą patiriantiems darbuotojams Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai pataria netylėti, kaupti įrodymus ir rašyti skundą Darbo inspekcijai. Tačiau, atkreipia dėmesį jie, dažniausiai pagalbos kreipiamasi tik kraštutiniu atveju. „Jeigu žmogus pradeda nemiegoti, jis labai stresuoja, prakaituoja, jeigu pats darbas visiškai netenkina darbuotojo, toks žmogus galiausiai mums paskambina“, – LRT RADIJUI sako VDI atstovė Vesta Macė.

Darbo inspekcijos specialistai tikina, kad darbuotojai linkę kęsti psichologinį smurtą darbe bijodami prarasti darbą arba dėl menko išprusimo, kartais jie net nesupranta, kad patiriami sunkumai ir užgauliojimai yra smurtas.

Nuo bauginimo iki fizinės prievartos

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė sako, kad smurtas darbo aplinkoje gali pasireikšti įvairiai. „Tai ir mobingas, ir bauginimas, ir prievarta. Netgi ir fizinė prievarta. Gali būti ir priekabiavimas. Psichologinio smurto formų darbe tikrai yra ne viena – jų daug“, – teigia inspektorė.


Psichologinis smurtas, anot jos, darbdavio ir darbuotojo gali būti traktuojamas skirtingai. „Pavyzdžiui, darbuotojas pažeidė kažkokias vidines tvarkas, jo kvalifikacija sumažėjo, darbdavys nusprendė nušalinti jį nuo kažkokio darbo ir jam skirti mokymą. Darbuotojas tai gali vertinti kaip smurtą prieš jį, nes jis kažkokių pareigų neatlieka, – pasakoja V. Macė. – Tuo metu darbdavys tai vertina kaip elementarų dalyką, kaip mokymą, kaip kvalifikacijos kėlimą.“

Darbuotojas šioje minėtoje situacijoje nėra atleidžiamas, tačiau abi pusės yra skirtingai jautrios ir skirtingai reaguoja į tą patį veiksmą, kuris teisiškai yra tvarkingai įformintas, dėmesį atkreipia VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja. Darbo inspekcija yra parengusi metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir psichosocialiniams darbo santykiams gerinti.

„Labai svarbu buvo parengti tas metodines rekomendacijas, kad tiek viena, tiek kita pusė suvoktų, kas yra psichologinis smurtas ir kada jis prasideda. Daugeliu atvejų asmenys, kurie į mus (VDI – LRT.lt) kreipėsi ir konsultavosi, neskyrė šitų dalykų“, – tvirtina darbo inspektorė.

Verčia atlikti neįveikiamas užduotis

Kaip klasikinį psichologinio smurto pavyzdį V. Macė įvardija darbuotojo vertimą išeiti iš darbo. „Pavyzdžiui, pakeltu tonu darbdavys darbuotojui pasako: „Rašyk prašymą išeiti iš darbo!“ – pavyzdį pateikia pašnekovė. – Darbdavys nepaaiškina priežasčių, neaiškina darbuotojui jo teisių ir pan. Vertimas išeiti iš darbo yra dažniausiai pasitaikantis atvejis, dėl ko darbuotojai kreipiasi (į VDI – LRT.lt).“

Inspektorė atkreipia dėmesį, kad tokio psichologinio smurto forma gali būti išreikšta ir elektroniniu laišku ar SMS žinute. „Darbuotojas gali gauti laišką, kuriame bus tiesiai šviesiai parašyta: „Išeik iš darbo, daugiau mums nebetinki.“ Tokią pat žinią darbuotojas gali gauti ir SMS žinute“, – dažnus psichologinio smurto prieš darbuotoją atvejus mini V. Macė.

Pašnekovė įvardija ir dar vieną itin dažnai naudojamą psichologinio smurto formulę. „Darbuotojui yra duodama tokia užduotis, kuriai atlikti jis neturi kompetencijų ar galimybių. Darbdavys iš anksto tai žino ir supranta, kad darbuotojas tokios užduoties neatliks, – pasakoja VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja. – Tai yra akivaizdus tikslas, taip siekiama, kad darbuotojas savo noru išeitų iš darbo.“

Nukentėjusieji nesupranta tapę aukomis

VDI Darbo teisės skyriaus patarėja Sandra Vancevičienė sako, kad įtvirtinto konkretaus psichologinio smurto apibrėžimo teisėje nėra ir jo iš principo neturėtų būti. „Vien dėl to, kad jei kažkoks psichologinis smurtas neatitiktų to apibrėžimo, tai jau galėtume laikyti, kad tai nėra psichologinis smurtas darbe. Vien parašymas į tris eilutes, ką reiškia psichologinis smurtas darbe, jau apibrėžia jį ir apsunkina [atsakomybės] pritaikymą“, – tikina S. Vancevičienė.

Inspektorė V. Macė sako pastebinti, kad dažnai patys darbuotojai nesupranta, kad patiria psichologinį smurtą. Anot jos, tokį susitaikymą su psichologiniu smurtu lemia bendras visuomenės išprusimo lygis.

„Reiktų pradėti nuo vaikų ir visos visuomenės švietimo, – neabejoja ji. – Jei darbdavio visi veiksmai būtų sąžiningi ir jei mes visi taptume sąžiningi kito atžvilgiu, tai vienareikšmiškai psichologinio smurto darbe tikimybė mažėtų.“

Jei mes visi taptume sąžiningi kito atžvilgiu, tai vienareikšmiškai psichologinio smurto darbe tikimybė mažėtų.

Pašnekovė sako, kad neretai žmogus linkęs kęsti psichologinį smurtą darbe, tačiau, anot jos, iki tam tikro lygio. „Jeigu žmogus pradeda nemiegoti, jis labai stresuoja, prakaituoja, jeigu pats darbas visiškai netenkina darbuotojo, toks žmogus galiausiai mums paskambina – konsultacijų telefonu, kad jo neidentifikuotų, – pasakoja V. Macė. – Dažniausiai išgirdus situaciją yra įvardijamas psichologinis smurtas, tačiau, deja, ne visi išdrįsta kreiptis į Darbo inspekciją.“

Svarbu rinkti įrodymus

VDI Darbo teisės skyriaus patarėja S. Vancevičienė ragina darbuotojus, patiriančius psichologinį smurtą, netylėti ir nebijoti kreiptis į inspekciją. Pasak jos, tokiam dalykui darbuotojas turėtų ruoštis – surinkti bent kažkiek įrodymų ir parašyti skundą.

Įrodymus patariame rinkti visus: išsaugoti SMS žinutes, elektroninius laiškus. Dėl pastarųjų noriu įspėti, kad, įvykus ginčui, darbuotojas dažnai jau būna nušalintas nuo savo darbo priemonių, tad kompiuteryje esanti informacija pasilieka darbdavio rankose.

„Visų pirma, toks darbuotojas turėtų rašyti skundą apie vykdomą psichologinį smurtą darbe ir su juo kreiptis į Darbo inspekciją. Labai patariame rinkti įrodymus. Tie įrodymai yra labai svarbūs, pavyzdžiui, kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojui kreipiantis dėl neturtinės žalos į Darbo ginčų komisiją.

Taigi, įrodymus patariame rinkti visus: išsaugoti SMS žinutes, elektroninius laiškus. Dėl pastarųjų noriu įspėti, kad, įvykus ginčui, darbuotojas dažnai jau būna nušalintas nuo savo darbo priemonių, tad kompiuteryje esanti informacija pasilieka darbdavio rankose. Todėl nuotraukas, garso ar vaizdo įrašus su [psichologinio smurto] įrodymais reiktų saugoti tikrai ne įmonės kompiuteryje“, – atpažįstantiesiems psichologinį smurtą savo darbo aplinkoje pataria VDI Darbo teisės skyriaus patarėja S. Vancevičienė.

Plačiau apie psichologinį smurtą darbe – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.